Dabar populiaru
Publikuota: 2020 liepos 30d. 10:25

Aleksandras Izgorodinas: Lietuvos ekonomikos nuosmukis – mažesnis nei tikėtasi, bet atsigavimas bus banguotas

Aleksandras Izgorodinas Lietuvos statistikos departamento duomenimis, antrąjį 2020 m. ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2019 m. laikotarpiu, Lietuvos BVP sumažėjo 3,8 proc. Nepaisant BVP nuosmukio, antras ketvirtis Lietuvos ekonomikai visgi nebuvo toks prastas kaip buvo tikėtasi jo pradžioje – antrojo ketvirčio pradžioje buvo kalbama apie dviženklį Lietuvos ekonomikos susitraukimą.

Apskritai, šį kartą krizė Lietuvoje truko labai trumpai, o antrąjį ketvirtį galima išskirti į du visiškai skirtingus laikotarpius: (1) balandis, kai dėl karantino režimų kentėjo tiek į išorės, tiek į vidaus rinkas besiorientuojantys sektoriai. Būtent balandžio mėnesio problematika ir turėjo absoliučiai esminės įtakos Lietuvos BVP nuosmukiui antrąjį ketvirtį; (2) gegužė ir birželis, kai Lietuvos ekonomikoje pasirodė ganėtinai tvarūs ekonomikos atsigavimo požymiai.

Antrąjį ketvirtį didžiausią staigmeną pateikė vidaus paklausa, kur nuosmukis truko vos vieną mėnesį, t.y. balandį kai buvo fiksuotas 15 proc. metinis mažmeninės prekybos nuosmukis. Tačiau ganėtinai stabili situacija Lietuvos darbo rinkoje, nuimtos karantino priemonės bei spartus Lietuvos vartotojų lūkesčių atsigavimas lėmė, kad gegužę ir birželį jau buvo fiksuojamas 3,6 ir 5,9 proc. metinis mažmeninės prekybos apyvartos augimas, o jį labiausiai skatino augančios Lietuvos vartotojų išlaidos ne pirmo būtinumo prekėms.

Pavyzdžiui, lyginant su 2019 m. birželiu, ne maisto prekių mažmeninės prekybos apimtys išaugo 11,2 proc.; tekstilės ir drabužių pardavimai per metus išaugo net 12 proc., o telekomunikacijų ir kultūros prekių pardavimai išaugo beveik 13 proc. Įdomu ir tai, kad nuo pat karantino įvedimo pradžios Lietuvoje stebimas dviženklis mažmeninės prekybos internetu augimas: antrąjį šių metų ketvirtį, lyginant su 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu, mažmeninės prekybos internetu apimtys Lietuvoje išaugo 58 proc., o spartus augimas fiksuotas ir birželį (+50 proc.) nepaisant atnaujinto prekybos centrų darbo. Taigi, COVID-19 struktūriškai pakeitė Lietuvos vartojimo rinką: daliai vartotojų apsipirkimas internetu „prigijo“ ir jie sėkmingai perėjo į apsipirkimą online.

Antrąjį ketvirtį didžiausią staigmeną pateikė vidaus paklausa, kur nuosmukis truko vos vieną mėnesį

COVID-19 krizė ganėtinai trumpai užsiliko ir Lietuvos pramonės sektoriuje: antram ketvirčiui einant į pabaigą, jau buvo galima įžvelgti tam tikrų atsigavimo požymių Lietuvos pramonės sektoriuje. Pavyzdžiui šių metų birželį, palyginti su tuo pačiu 2019 m. laikotarpiu, Lietuvos pramonės gamybos apimtys jau padidėjo 1,1 proc. Tikėtina, kad birželį Lietuvos pramonės gamybos šuolį labiausiai lėmė naujų užsakymų komponentas: Lietuvos statistikos departamento skaičiai rodo, kad gamybos pajėgumų panaudojimo lygis Lietuvos pramonėje padidėjo nuo 67 proc. gegužę iki 70 proc. birželį; be to, gamintojų apklausos rodo, kad birželį Lietuvos gamintojai geriau vertino paklausos būklę eksporto rinkose. Tai sutampa ir su padidėjusiu ekonomikos aktyvumu Europoje bei pagerėjusia situacija euro zonos pramonėje: Eurostat apklausos birželį fiksavo gamintojų lūkesčių pagerėjimą 22-ose ES valstybėse, įskaitant ir svarbiausiose Lietuvos eksporto rinkose. Tikėtina, kad antram ketvirčiui einant į pabaigą, Lietuvos gamintojai gavo daugiau eksporto užsakymų iš kitų ES gamintojų.

Antrąjį šių metų ketvirtį didžiausią negatyvų siurprizą pateikė bankų paskolų verslui rodikliai, kurie Lietuvoje ir euro zonoje skiriasi tiesiog kardinaliai. Pavyzdžiui, Europos centrinio banko duomenys rodo, kad 2020 m. birželį Lietuva buvo paskutinė visoje euro zonoje pagal bankų paskolų verslui dinamiką. Lyginant su 2019 m. birželiu, bankų paskolų verslui portfelis Lietuvoje sumažėjo 9 proc., tuo tarpu kai visoje euro zonoje fiksuotas 7,1 proc. metinis prieaugis. Vokietijoje ir Prancūzijoje bankų paskolų portfelis verslui gegužę per metus išaugo 5,8 ir 11,5 proc., o Ispanijoje gegužę fiksuotas 8,7 proc. metinis prieaugis.

Gali būti, kad tokį skirtumą tarp bankų skolinimo verslui dinamikos Lietuvoje ir euro zonoje lėmė aktyvesnis bankų dalyvavimas skatinimo priemonėse kitose euro zonos valstybėse, o gali būti, kad įtakos turėjo ir didelis Lietuvos bankų atsargumas ir nenoras rizikuoti. Bet kokiu atveju, atsigaunant Lietuvos ekonomikai, tradicinis finansavimas Lietuvos verslui dar kurį laiką bus sunkiai prieinamas. Įmonės plėtrą turės finansuoti arba iš savo lėšų, arba per alternatyvų finansavimą.

Antrąjį šių metų ketvirtį didžiausią negatyvų siurprizą pateikė bankų paskolų verslui rodikliai, kurie Lietuvoje ir euro zonoje skiriasi tiesiog kardinaliai.

Apibendrinant, šį kartą krizė Lietuvoje truko labai trumpai, o antram ketvirčiui einant į pabaigą, atsigavimo požymiai buvo užfiksuoti tiek sektoriuose, kurie orientuojasi į vidaus rinką (mažmeninė prekyba), tiek ir sektoriuose, kurie orientuojasi į eksportą (pramonė). Tačiau nepaisant šio pozityvumo, šiuo metu neprognozuoju Lietuvos ekonomikai spartaus V formos atsigavimo scenarijaus. Manau, kad Lietuvos ekonomikos atsigavimas bus banguotas ir primins W formą. Pavyzdžiui, pastaruoju metu išaugęs neigiamų pranešimų apie blogėjančią COVID-19 situaciją Lietuvoje ir pasaulyje gali vėl žemyn pakoreguoti Lietuvos vartotojų lūkesčius, kurie gana stipriai pablogėjo pirmosios viruso bangos metu. Blogesni vartotojų lūkesčiai gali sumažinti vartojimo apetitą ir pabloginti ne pirmo būtinumo prekių ir paslaugų vartojimo rodiklius Lietuvoje – tokiu atveju pablogėtų ir bendra mažmeninės prekybos statistika.

Analogiška rizika gali sulėtinti ir Lietuvos pramonės atsigavimą, kuris tik dabar prasidėjo. Didėjantis nerimas dėl augančių COVID-19 susirgimų Europoje gali vėl pabloginti ES vartotojų lūkesčius, kas paskatins ES vartotojus mažinti ne pirmo būtinumo prekių vartojimą. Sulėtėjusios vartojimo apsukos Europoje atitinkamai neigiamai paveiktų gamybos rodiklius Europoje – ir Lietuvoje, kur gamyba stipriai priklauso nuo pramonės apsukų Europoje.

Aleksandras Izgorodinas yra „SME Finance“ ekonomistas.

Neprognozuoju Lietuvos ekonomikai spartaus V formos atsigavimo scenarijaus. Manau, kad Lietuvos ekonomikos atsigavimas bus banguotas ir primins W formą.

Komentarai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Atradimai virtuvėje

Skanumėlis

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min