Dabar populiaru
Publikuota: 2017 gruodžio 27d. 17:30

Alfonsas Skrinska: Elektros energetikos problemos Lietuvoje nesprendžiamos

Alfonsas Skrinska Mūsų šalis elektros energijos vienam gyventojui sunaudoja beveik 2 kartus mažiau nei ES vidurkis ir apie 3 kartus mažiau nei Skandinavijos šalys. Pažvelgus į šį rodiklį galima įsitikinti, kad valstybės gyvenimo lygis koreliuojasi su santykiniu elektros sunaudojimu. Taigi jei norime pasivyti kitų ES šalių išsivystymo lygį, privalome turėti pakankamą kiekį konkurencingos kainos elektros energijos. Todėl mūsų šalies elektros gamyba ir vartojimas turi augti didesniais tempais jei norime pasiekti bent Europos vidurkį. Be to, mūsų elektros gamybos savikaina turi būti konkurencinga rinkoje.

Nūdienė Lietuvos elektros energetikos būklė

Uždarius Ignalinos atominę elektrinę (IAE), pasigaminti elektrą konkurencinga kaina galime tik Kauno hidroelektrinėje. Visų kitų jėgainių gaminamos elektros savikaina viršija rinkos kainą. Pajėgumų lyg ir turime. Tačiau 2 galingi (po 150 MW) senieji Elektrėnų blokai, kurių amžius artėja prie 50 metų, neefektyvūs. Gariūnų 3-oji termofikacinė jau nenaudojama (neapsimoka). Panaši padėtis su Kauno termofikacine. Klaipėdos geoterminė jau bankrutavo ir greitai, matyt, prie šio elektros gamybos būdo negrįšime. Prieš keletą metų pastatytos ( Alytuje, Šiauliuose,Utenoje) medienos skiedromis kūrenamos kogeneracinės elektrinės elektros gamybai nelabai tinka nes jų elektrinis naudingumo koeficientas tik 20 proc.

Statistika nepastebi bioaugalų kaip kuro panaudojimo elektros gamyboje. Praktiškai bioaugalų panaudojimo elektros gamyboje neturime. O iš miško jau išvežama ne tūkstančiai o milijonai kubinių metrų medienos atliekų.

Taigi jos gamina tris kartus daugiau šilumos nei elektros o šilumos poreikis vasarą ženkliai sumažėja. Kadangi jų statyba buvo paremta ES pinigais, tai mažina elektros tarifą bet jos gamybos savikaina lieka aukšta. Prieš referendumą žaliųjų pirmininkas Ramūnas Karbauskis kaip alternatyvą atominei energijai siūlė: „...pigiausia tampa elektros energija iš atsinaujinančių išteklių. Lietuvoje jų potencialas milžiniškas. Pusė milijono hektarų nedirbamos žemės, kuri gali būti panaudota biomasės auginimui. Miškuose pūvatūkstančiai kubinių metrų medienos atliekų, tinkamų biomasės ir biodujų energetikai. Pigiausia šilumos kaina Lietuvoje Ignalinos savivaldybėje kur šilumos gamybai naudoja tik biomasę“.

Kaip šie siūlymai buvo realizuojami per praėjusius 6 metus? Gal tik žaliųjų pirmininkas gali pasakyti, kiek jo gausiose savo žemės valdose užaugino biomasės. Kiti ūkininkai, kurie bandė šį verslą, reiškė gilų nusivylimą šia žaliųjų rekomendacija. Statistika nepastebi bioaugalų kaip kuro panaudojimo elektros gamyboje. Praktiškai bioaugalų panaudojimo elektros gamyboje neturime. O iš miško jau išvežama ne tūkstančiai o milijonai kubinių metrų medienos atliekų. Ši medienos masė naudojama išimtinai šilumos gamybai, išskyrus mano minėtas kogeneracines elektrines, kurių plėtra yra iracionali ir nevystoma nuo referendumo laikų. O Ignalinos gaminama šilumos kaina seniai nebemažiausia. Pigiau šilumą gaminasi mūsų didžiausi miestai, o ir gyvenamieji namai, kurie turi gamtines dujas, turi pigesnę šilumą. Pastačius Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą dujų kaina atpigo.

Sensacingą naujieną spaudoje paskelbė vienas žinomas enegetikos specialistas, kad biokuro gamyboje dirba 7000 darbuotojų. Kaip žinome, iš biokuro pasigaminame ne visą, o tik dalį šilumos. Su tokiu darbo našumu geresnio gyvenimo nepasieksime. Juk visą šalyje sunaudojamą elektros kiekį gali pagaminti 1500 darbuotojų. Racionalu elektrą ir šilumą gamintis deginant buitines atliekas. Bet pastarųjų kiekis deginimui vis mažėja. Jos perdirbamos. Kaip žinoma, mūsų miškai dirbtinai netręšiami. Jie ankščiau tręšdavo patys suirusiomis atliekomis. Kitose šalyse išvežus kirtimo atliekas vykdomas kompensacinis miško tręšimas,kitaip mažėja miškų produktyvumas. Mūsų miškininkai net nežino, kiek kainuotų toks tręšimas ir kiek tai pakeltų medienos atliekų kainą.

Apibendrintai galima teigti, kad žaliųjų rekomendacijos gaminti elektrą naudojant medieną patyrė fiasko. Hidroenergetikos bent kiek ženklesnės plėtros niekas nesiūlė ir nesiūlo.O kaip audringai vystėsi pastaruosius metus vėjo ir saulės energetika? Vėjo elektrinių suminė galia pasiekė 509 MW. 2016 m. šios jėgainės pagamino 1094 GWh elektros (2017 m. prognozuojama nežymiai daugiau).Saulės elektrinės pasiekė 80 MW galią ir pagamino 73,3 GWh elektros. Taigi vėjo elektrinės pagamino apie 15 kartų daugiau elektros nei saulės elektrinės, o įrengta saulės elektrinių galia tik apie 7 kartus mažesnė.

Čia pravartu aptarti dar tik metus dirbantį, 2016 m. paleistą moderniausią Mažeikių vėjo parką, sudarantį iš 19 jėgainių, kurių kiekvieno galia 2,4 MW. Suminė galia –45 MW. Bokštų aukštis – 120 m. Sparnų diametras – 117 m. Taigi moderni šiuolaikiška jėgainė. Per 2016 m. pusmetį ji pagamino 65 GWh elektros. Valstybė įsipareigojo 12 metų supirkti visą jos pagamintą energiją po 70,96 euro už MWh. Tokią svarbią išimtį (supirkti visą kai tik ją pagamins) kitoms elektrinėms netaiko,nes privalo tiksliai suderinti (balansuoti) nuolat kintantį elektros sunaudojimą su jos gamyba. Nei mažiau, nei daugiau.

Nereguliuojama elektros gamyba labai žemina jos vertę. Tai dar ne tas produktas, kurį gali pateikti vartotojui. Tai tik pusfabrikatis. Balansavimą paprastai atlieka šiluminės arba hidroelektrinės. Jei vėjo greitis staigiai padidėja, vėjo elektrinė pradeda gaminti labai didelį elektros kiekį. Pavyzdžiui, vėjo greičiui padidėjus nuo 4 iki 24 m/s, elektros pagaminamas kiekis padidėja 216 kartų. O tai reiškia didelį elektros pliūpsnį. Tai žalingas reiškinys. Jis „tampo“elektros tinklus ir kenkia jų eksploatacijai. Išeitis randama hidroakumuliacinėje elektrinėje. Į ją nukreiptas elektros pliūpsnis transformuojamas į potencinę vandens energiją ir atsiradus elektros poreikiui vėl iš jos pagaminama elektra. Viskas lyg ir gerai, bet vienas BET.

Saulės ir vėjo gaminama elektra stichiška, nestabili ir bazinei apkrovai netinka.

Minėtas perdirbimas veltui nedaromas. Jis kainuoja. Ir nemažai. Elektros kaina pakyla iki 50 procentų. O tai reiškia, kad elektra, pagaminta Mažeikių parke, Valstybei jau kainuoja ne 70,96 o 106 eurus už MWh. Rinkoje elektra vos ne 3 kartus pigesnė. Jei Mažeikių parkas per metus pagamina 130000 MWh o elektros rinkos kaina 36 eurai/MWh, tai nestatydami šio parko, o tą elektros kiekį pirkdami rinkoje, būtume sutaupę apie 9 mln.eurų .Buvo ir kita išeitis. Elektrėnuose turime modernųjį 9 elektros gamybos bloką. Jis efektyvus ir lankstus. Dažnai paleidžiamas ir dažnai stabdomas. Šiuo metu jis atlieka patikimumo užtikrinimo funkcijas elektros sistemoje ir pilnai neapkrautas. Pastoviosios išlaidos padengiamos. Belieka nusipirkti gamtinių dujų ir pigiai pasigaminti elektros(po 40-6O euro/MWh). Tai būtų 2 kartus pigiau. Sakysite, vėjo energija „švari“. Perkama iš branduolinių jėgainių tokia pat „švari“.

Daug kalbama, kad energetikoje siekiama konkurencingų kainų bet praktikoje vyksta atvirkščiai. Kaip prieš referendumą buvo siūloma spręsti elektros generavimo klausimus? Kokius turim poslinkius elektros gamyboje praėjus 6 metams po diskusijų prieš referendumą? Prieš referendumą ne tik žalieji gana vieningai siūlė trumpai ir aiškiai: elektrą pasigaminsime iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) – biomasės, vėjo ir saulės. Kai jiems buvo paaiškinta, kad biomasės reikia labai daug ir tiek mūsų miškuose jos nėra, o be to, iš medienos gamintis elektrą per brangu, žalieji šito negirdėjo. Saulės ir vėjo gaminama elektra stichiška, nestabili ir bazinei apkrovai netinka. Žaliųjų ir ko atsakymas vėl trumpas ir aiškus maždaug toks: milžiniškais tempais pinga elektra gaminama iš AEI, hidroakumuliacinėje pastatysime dar vieną turbiną, mokslas sukurs išmaniuosius elektros tinklus,turėsime daug ir pigios elektros. Dauguma žmonių tuo patikėjo. Susumuokime,kas per pastaruosius 6 metus šioje srityje buvo nuveikta.

1. Gerokai didėjo tik vėjo ir saulės jėgainių elektros gamyba. Ši gamyba jau viršijo 1TWh. Per šį laikotarpį elektros sąnaudos valstybėje padidėjo apie 1,5 TWh. Taigi išgirtoji gamyba nesugeba padengti net elektros sunaudojamo prieauglio. Atitinkamai didėjo išlaidos (VIAP ). O tai jau dabar kainuoja šimtus milijonų eurų.

2. Elektros paketas, kurį perkame iš kaimynų (daugiausia branduolinių jėgainių), ne mažėjo, o didėjo. Šis pirkinys kainuoja apie 300 mln. eurų. kasmet. Taigi valstybės elektros pirkimo išlaidų „juodoji skylė“ per 6 metus ne mažėjo, o didėjo. Gavosi priešingai nei pranašavo kai kurie įtakingi ekspertai.

3. Akivaizdu, kad nueita ne ta kryptimi. Jei tokia pat kryptimi eisime toliau, padėtis elektros gamyboje ne gerės, o blogės. Pagal šios vyriausybės „Naująją strategiją“ iki šios vyriausybės pabaigos, t.y. 2020 m., net neplanuojama pradėti spręsti elektros gamybos iš esmės. Gamintis 35 proc. elektros, kai 2015 buvo 40 proc. savos gamybos, tai regresas, o ne progresas. Daug buvo kalbėta ir rašyta, kad saulės ir vėjo energija gali būti racionaliai panaudota daugelyje ūkio sričių. Bet taip pat pabrėžta, kad bazinei elektros gamybai Lietuvos gamtinėmis sąlygomis, saulės ir vėjo energija netinka. Per brangu. Kita vyriausybė neišvengiamai turės kurti savo naują strategiją.

Pagrindiniai teoriniai aspektai AEI panaudojimui elektros energetikoje

Jei prasidėtų reali kova su visuotiniu atšilimu, o tai pirmiausia reikėtų likviduoti anglies deginimą.

Mediena, kaip energijos šaltinis, naudojama nuo Prometėjaus laikų, saulės, vėjo ir hidroenergijos naudojamos nuo Adomo ir Ievos laikų, anglies panaudojimui – 300 metų, naftos – 200, elektrai – 100, gamtinių dujų – 80, branduolinei energijai – 50 metų. Tai apytiksliai. Anglies panaudojimas mažėja. Anglija jau uždarė paskutinę anglių kasimo šachtą:„...ir elektros gamybos apimtis iš saulės Anglijoje aplenkė elektros gamybą iš anglies“ (citata iš vieno žurnalo ). Naftos gamyba mažės lėčiau. Patogiausias, švariausias ir pigiausias kuras – gamtinės dujos randa platų pritaikymą. Statomi per jūras ir sausumas ilgiausi dujotekiai, nauji SGD terminalai. Jauniausia energijos rūšis-branduolinė vystėsi sparčiausiai. Eurostato Statistika pateikia pirminės energijos gamybos EU28 2015 tokius duomenis: branduolinės jėgainės gamino daugiausia – 28,9.; atsinaujinanti – 26,6 (tame tarpe biomasė – 16,5, hidro – 5, vėjas -3,8, ir saulė – 1,3 proc.); kietas kuras – 18,9; g. dujos – 14; nafta – 9,8 proc. Taigi vėjo ir saulės energijos pirminės energijos gamyboje prieš porą metų sudarė tik apie 5 proc. Branduolinės energijos penkis – šešis kartus daugiau.

Kodėl per pastaruosius 50 m. taip audringai vystėsi branduolinė energetika? Reikia nepamiršti, kad čia aptariame didžiąją energetiką. Mažojoje energetikoje pirmautų vėjas ir saulė. Kodėl seniausiai naudojama vėjo ir saulės energetika lėtai sau skinasi kelią? Pagrindinė priežastis – brangu. Vien Vokietija, norėdama vystyti vėjo energetikos šaltinius rodo, kad jau 2013 m. branduolinės jėgainės gamino daugiausia – 28,7 proc. visos sunaudojamos elektros. Kietas kuras – apie 20 proc.; vėjas ir saulė – tik apie 2 proc. Kodėl AEI tiek mažai? Priežastis paprasta – brangu. Vien Vokietija,norėdama vystyti vėjo energetiką, į elektros tinklus turės investuoti nuo 47,5 iki 72,5 mlrd. eurų. Tokius planus gali turėti tik turtingos valstybės. Tai sau leisti gali tik Vokietija, nes ji turi galingą vėjo elektrinių gamybos pramonę ir iš to matomai turi didelę naudą.

O kiek Lietuva turėtų investuoti į elektros tinklus norėdama vystyti vėjo ir saulės energetiką? Greičiausiai kur nors tokie duomenys turėtų būti. Manau, kad Lietuvai tai ne pagal kišenę. Jei prasidėtų reali kova su visuotiniu atšilimu, o tai pirmiausia reikėtų likviduoti anglies deginimą. ES dar 20 proc. elektros generuojama deginant kietąjį kurą. Sekime kaip elgsis Vokietija, Lenkija ir Estija. Šios valstybės daugiausia teršia Europą. Vokietija gal orientuosis į gamtines dujas, nes kam jai reikia antro dujotiekio Baltijos jūroje.

Nors ji labai propaguoja atsinaujinančią energetiką, ypač vėjo,tačiau šioje srityje vienam gyventojui lygiuojasi su Lietuva. Gamtinės dujos gerokai mažiau teršia gamtą, o elektros gamybos savikaina gerokai mažesnė už vėjo. Lenkija lyg tai apsisprendė: statys branduolines elektrines. Estija turi dvi elektros linijas su Suomija, o pastaroji vysto branduolinę energetiką. Už ES ribų, Azijoje, jaučiama branduolinių elektrinių statybos bumo pradžia. Ten net turtinga energijos ištekliais valstybė kaip Jungtiniai arabų Emyratai (JAE) statosi branduolines jėgaines. Vien Kinija turi planus pasistatyti virš 100 branduolinių jėgainių.

Ar turime geras gamtines sąlygas generuoti elektrą vėjo ir saulės jėgainėse? Didesnė ES valstybių dalis turi geresnes sąlygas vystyti AEI panaudojimą elektros gamybai. Didesni vėjo greičiai dažniausia būna prie jūros arba ant kalnų. Mūsų pajūris siauras. Atkrenta dar Kuršių Nerija. Tik siaurame ruože prie Klaipėdos vidutinis vėjo greitis siekia 7 m/s. Beveik toks vėjo greitis yra visose Danijos salose. Mūsų teritorijoje vidutinis vėjo greitis tik 5 m/s. Ką reiškia 2 m/s skirtumas? Tai reiškia, kad tokia pat vėjo jėgainė esant vėjui 7 m/s pagamins 2,7 karto daugiau elektros nei vėjui pučiant 5 m/s greičiu. Tai esminis skirtumas. Žinoma, dar turi įtakos vėjo greičio pasiskirstymas pagal laiką.

Taigi vėjo jėgainių reikia 4 kartus, o saulės reikia 7 kartus didesnės galios nei šiluminių elektrinių tam pačiam energijos kiekiui pagaminti.

Saulė Lietuvoje šviečia vidutiniškai apie 1700 valandų per metus. Bulgarijoje, Graikijoje – 3000 val/metus. Daugiausia saulėtų dienų ES būna Ispanijoje: per 3200 val/metus. Beveik 2 kartus daugiau nei Lietuvoje. Kodėl bulgarai nevysto elektros generacijos iš saulės – klausiu šią vasarą bulgarų? Atsako, kad per brangu. Visi džiaugiamės, kad vėjo ir saulės energija grįsta elektros generacija pastebimai pinga. Tai labai geros naujienos. Geras šeimininkas greitai pingančio produkto, jei be jo šiandien galima apsieiti, neperka.Prisipirksime brangių vėjo jėgainių ir jau pinigų neatgausime. Tačiau didžiosios problemos yra ne tiek su elektros generacija, o su jų pagaminto pusfabrikačio panaudojimu. Prisiminkime įvairių generavimo būdų galias ir jų pagamintus energijos kiekius: 1MWh galios šiluminė elektrinė per parą pagamina 24, vėjo– 6 o saulės – tik 3,8 MWh.

Taigi vėjo jėgainių reikia 4 kartus, o saulės reikia 7 kartus didesnės galios nei šiluminių elektrinių tam pačiam energijos kiekiui pagaminti. Ką tektų daryti, jei mes įsirengę 7000 MW galią su dominuojančiomis vėjo ir saulės elektrinėmis, kai pūstų vėjas virš 20 m/s ir dar šviestų saulė. Šalies poreikiai geriausiu atveju gali priimti 1500 MW; hidroakumuliacinė 900 MW, jei tuo metu viršutinis bjefas bus pilnas vandens, kaupti elektros negali; jungties su Švedija galia tik 700 MW. Geriausiu atveju nei pusės generuojamos energijos negalime priimti. Ar kas nors gali patarti ką tokiu atveju daryti? Iš esmės tai katastrofa. Jei išlaidos pagaminti vėjo elektrinėje 1MWh mažėja tai, didėjant gaminamam elektros kiekiui, išlaidos elektros tinklams ir šios energijos akumuliavimui ir perdirbimui auga geometrine progresija. Taigi pagrindinė problema persikelia į elektros priėmimą, jos akumuliavimą ir paruošimą vartojimui.

Požiūris į Naująją energetikos strategija

Naujojoje energetikos strategijoje yra gerų norų. Tarkime, elektros tinklų sinchronizacija su ES tinklais. Bet svarbiau yra koncentruotis į problemas kurios taisytinos. Perdėtas žavėjimasis biokuru. Dabartinėmis kūrenimo sąlygomis, kompleksiškai žiūrint, biokuras daugiau teršia aplinką nei gamtinės dujos. Jei kas netiki siūlau žiemą nuvykti į kokį norite individualių gyvenamųjų namų rajoną, kur šildosi biokuru. Jokių prietaisų imtis nereikia. Didesnė tikimybė, kad ateityje daugelyje sričių biokuras bus pakeistas gamtinėmis dujomis. Pavyzdžiui, kas šildosi medienos granulėmis, tik svajoja gauti gamtines dujas. Pastariesiems būtų patogiau, ekologiškiau ir pigiau. SGD jau pradeda sudaryti tokias galimybes. Šiuolaikiniuose naujuose namuose, kurie šildomi gamtinėmis dujomis, šilumos kaina neviršija 4,5 ct/kWh. Ar jau galima laikyti, kad biokuro vajus buvo mados reikalas ir proga pasinaudoti ES pinigais?

Elektros energijos gamybą iki 2020 m. (t.y. iki šios vyriausybės veiklos pabaigos) planuojama padidinti iki 35 proc. galutinių sąnaudų. Čia pravartu prisiminti, kad 2015 m. Lietuva pasigamino 40 proc. elektros nuo galutinių sąnaudų. Gal kas pagirs kad tai yra ambicingi planai „kristi žemyn“. Tačiau tuose 35 proc. net 30 proc. nuo galutinių sąnaudų turi sudaryti AEI. Taigi čia prieauglio esmė. Planas papildomai pastatyti 250 MW galios vėjo jėgainių ir 34000 individualių saulės jėgainių (apie 10 kW kiekviena). Dar gali būti pastatyta atliekomis kūrenama kogeneracinė jėgainė Vilniuje. Tai papildomai pagamintų vėjas apie 550 GWh, saulė – apie 500 GWh.

Jei planas bus įvykdytas, tai papildomai turėsime 1,05 TWh elektros energijos. Įvertinus tai, kad elektros sąnaudos auga 3 proc. kasmet, poreikis per 4 metus padidės apie 1,2 TWh. Taigi net ir tuo atveju jei planai bus vykdomi išlaidų elektrai pirkti juodoji skylė tik didėja. Ar realu šį labai kuklų elektros generacijos planą įgyvendinti? Nebent su dideliais pinigais iš ES arba iš biudžeto. Jei saulės jėgainės savininkui suteiksite bent 2000 eurų paramos atsirastų galimybė planą įgyvendinti. Bet tai pareikalautų bent 68 mln. eurų. Be to planas žlugęs.

Planai 2020-2050 m. laikotarpiui neturi nieko bendro su realybe – jie tik propagandinio pobūdžio.

Alfonsas Skrinska yra energetikos ekspertas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Ypatingos

09:00
07:59

Esports namai

URBAN˙/

Metas ruošti automobilį

Parašykite atsiliepimą apie 15min