Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Algirdas Monkevičius: Tikslas – ne sujungti, bet sutelkti

Šaltinis: 15min
0
A A

Algirdas Monkevičius Viešoje erdvėje verda aršiausios diskusijos, kiek universitetų užtenka Lietuvai. Kurie liks, o kurie bus tiesiog... uždaryti... Kalbama, jog liks iki penkių, tuomet kas laukia kitų... Taip, Lietuvos aukštasis susiduria su demografiniais, ekonominiais ir kitais iššūkiais.

Tiek švietimo ir mokslo ministrė, tiek Ministras pirmininkas akcentuoja, kad universitetų pertvarka neturi būti mechaninė, o svarbiausias uždavinys – užtikrinti kokybišką aukštąjį mokslą, pritraukti motyvuotus studentus, kurie norėtų studijuoti ir pasiliktų Lietuvoje, o universitetuose būtų ruošiami konkurencingi, darbo rinkai reikalingi specialistai.

Tačiau panašu, kad viešoje erdvėje bent jau šiandien formuojama gana tiesmukiška, ir drįsčiau teigti, nereikalingą įtampą kelianti viešoji nuomonė. Reikia suprasti, kad aukštojo mokslo reforma, aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo tikslas – ne vienus universitetus palikti, o kitus – uždaryti... Vieniems viską atiduoti, iš kitų – viską atimti, o žmones atleidus juos pakeisti kitais pagal savo sugalvotas taisykles... Svarbiausias uždavinys – sutelkti geriausius mokslininkus bendram kryptingam darbui, sudaryti jiems geras darbo sąlygas, optimizuoti administracinius kaštus.

Svarbiausias uždavinys – sutelkti geriausius mokslininkus bendram kryptingam darbui, sudaryti jiems geras darbo sąlygas, optimizuoti administracinius kaštus.

Stiprių mokslo krypčių, unikalių studijų programų, tarptautinėje arenoje pripažintų mokslininkų, atliekančių reikšmingus tarptautinius mokslinius tyrimus, įgyvendinamų milijoninių mokslo projektų turi nemažai universitetų.

Tad tiek valdžios, tiek universitetų laukia milžiniškas iššūkis – išgryninti stipriausius mokslo, studijų branduolius ir juos sutelkti. O koks tas sutelkimo modelis bus – dar neaišku.

Gal apskritai po kelių dešimtmečių Lietuvoje liks vienas ar du universitetai, kurie, tarkim, turės specializuotus technologijų ir socialinių mokslų slėnius... Variantų gali būti įvairių, tačiau svarbu, ne kokia iškaba bus pakabinta ant pastatų durų, o kokie mokslininkai, dėstytojai ten dirbs, kokių mokslo rezultatų jiems pavyks pasiekti ir kokią studijų kokybę jie garantuos studentams.

Lietuvos aukštojo mokslo sėkmė – mūsų visų bendras reikalas, o ne siaurų interesų „karo laukas“, kuriame vieni – puola, kiti – nepasiduoda, vieni – „mėsėdžiai“, kiti – „žolėdžiai“, vieni – diktuoja savo „žaidimo taisykles“, kiti – verčiami prie jų taikytis...

Kaip sėkmingą reformos pavyzdį dažnai mėgstama pateikti Estiją. Manau, kad viena iš Estijos universitetų pakankamai sklandaus sujungimo sėkmės priežasčių buvo estų kaip tautos, kuriai būdingas racionalaus bendradarbiavimo, o ne konfrontacinės konkurencijos, mentalitetas.

Ką turiu galvoje? Niekam nekyla abejonių, kad Lietuvoje technologinės pakraipos universitetai stipresni technologijų srityje. Bet ar jungimo atveju jie pripažins ir sutiks sąžiningai tartis dėl sinergijos su socialinių, humanitarinių mokslų universitetais, kurie šiame sujungimo diskusijų triukšme dažniausiai vos ne automatiškai laikomi „silpnesniais“, o jų pasiekimai – menkesni?

Paradoksalu, kad viešoje erdvėje nutylima, jog stipriausi socialiniai ir humanitariniai Lietuvos universitetai patys suinteresuoti dėstytojams ir mokslininkams taikyti aukščiausius tarptautinio lygio kvalifikacinius reikalavimus: publikuoti monografijas užsienio leidyklose, mokslo straipsnius – „Thompson Reuters“ ir „Scopus“ indeksuojamuose mokslo žurnaluose, siekti dar aktyvesnio mokslininkų įsitraukimo į tarptautinius ir tarpdisciplinius projektus, užsakomuosius tyrimus, ekspertines veiklas, akademinius tinklus. Ar pavyks universitetams rasti pozityvią, visų universitetų akademines bendruomenes tenkinančią ir didžiausią efektą duodančią sąveiką?

Sveikintina, kad šiuo metu vyksta aktyvios diskusijos tarp universitetų, aktyviai įsitraukia valdžios, verslo, visuomenės atstovais. Visi tikisi korektiškų, skaidrių ir sąžiningų aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo taisyklių, kurios bus taikomos visiems, ir kurios užtikrins tvaresnę, stabilesnę Lietuvos aukštojo mokslo ateitį.

Studijų, mokslo kokybės kriterijai turi būti aukšti, bet ir vienodi visoms aukštosioms mokykloms, o universitetų konsolidacijos taisyklės – korektiškos. Bet ar tokia misija įmanoma, kai jau girdisi keturių muškietininkų špagų žvangesys...?

Doc. dr. Algirdas Monkevičius yra Mykolo Romerio universiteto rektorius

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min