Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2021 01 19, 17:46

Algis Krupavičius: Pandemija ir valdžia: kieno ir kurie veiksmai vertinami geriausiai?

Pandemija tęsiasi. Bet panašu, kad ateina antrosios viruso bangos atoslūgis. Nors posakis, kad „negirk dienos be vakaro“, tikrai tebegalioja. Tad dar būti gali visaip.
Prof. Algis Krupavičius
Prof. Algis Krupavičius / Valdo Kopūsto / 15min nuotr.

Valdant pandemiją viena labai svarbi dedamoji yra piliečių pasitikėjimas ar nepasitikėjimas valdžios, kitų sveikatos krizės sprendimuose dalyvaujančių institucijų ir organizacijų veiksmais. Kadangi Lietuvoje neturime pastovios valdžios ir kitų organizacijų vertinimų stebėsenos, kaip valdoma pandemija, tai neįmanoma pamatyti piliečių pasitikėjimo dinamikos.

Nebent galima šiek tiek nuspėti tam tikras tendencijas pasinaudojant kitais rodikliais. Antai, pavasario karantino metu visuomenėje į viršų šoktelėjo pasitikėjimas tuometiniu sveikatos apsaugos ministru A.Veryga, augo buvusio premjero S.Skvernelio ir LR Vyriausybės reitingai. Tad šie antriniai indikatoriai leidžia manyti, kad valdžios institucijų ir organizacijų veiksmus pandemijos atžvilgiu žymi visuomenės dalis vertino palankiai.

Tad šie antriniai indikatoriai leidžia manyti, kad valdžios institucijų ir organizacijų veiksmus pandemijos atžvilgiu žymi visuomenės dalis vertino palankiai.

Kaip visuomenės vertinimų paveikslas atrodo antrojo karantino metu? Čia jau galime išsamiai pasiremti 2020 m. gruodžio 1-21 d. atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa. Jos laikas kaip tik sutapo su LR Vyriausybės kaita. Tad LR Vyriausybės reitingą formavo tiek S.Skvernelio, tiek ir I.Šimonytės vyriausybės.

Ką verta pastebėti pirmiausia? Didžiausia „gana gerai/ labai gerai“ vertinimų dalis, arba 41 proc., atiteko sveikatos priežiūros įstaigoms (ligoninėms, poliklinikoms, visuomenės sveikatos centrams). Čia viskas itin logiška. Palankių vertinimų sveikatos priežiūros įstaigos valdant pandemiją nusipelno labiausiai.

Galiausiai, jos yra koronaviruso pandemijos stabdymo priešakyje. Likusios Lietuvos valdžios institucijos ir organizacijos dalijasi labai panašiais teigiamais vertinimais, išskyrus LR Seimą. Visų palankus vertinimas sukasi apie 34 proc. Panašu, kad respondentai taip vertindami vadovaujasi prielaida, kad visos valdžios institucijos sėdi viename vežime ir yra daugmaž vienodai atsakingos už pandemijos valdymą. Matyt, šiek tiek iš inercijos, bet nuo „lietuviškųjų“ nesiskiria ir išorės institucijų, t.y. Europos Sąjungos ir Pasaulinės sveikatos organizacijos, vertinimai (Pav. 1). Jos irgi gauna tuos pačius 34 proc.

„Baltijos tyrimų“ nuotr./Valdžios institucijų ir organizacijų veiksmų stabdant koronaviruso pandemiją vertinimas
„Baltijos tyrimų“ nuotr./Valdžios institucijų ir organizacijų veiksmų stabdant koronaviruso pandemiją vertinimas

Vienintelis LR Seimas turėjo gerokai žemesnius vertinimus. Tik kiek daugiau nei ketvirtadalis (26,7 proc.) manė, kad Seimas su pandemijos iššūkiais tvarkėsi gerai. Tačiau beveik du trečdaliai (62,6 proc.) atsakiusiųjų galvojo, kad jis dirbo netinkamai.

Įdomesnis paveikslas matosi, kai valdžios institucijų pandemijos valdymą Lietuvoje palyginame su kitomis šalimis. Tiesa, čia galime palyginti tik bendrą valdžios ir sveikatos priežiūros įstaigų vertinimą.

Pagal pasitikėjimą bendrai valdžios veiksmais Lietuva su jau minėtais 34 proc. 2020 m. gruodžio mėnesį būtų kartu vienoje šalių grupėje su žemiausiais vertinimais, t.y. su Prancūzija (31 proc.), JAV (34 proc.), Ispanija (37 proc.), Jungtine Karalyste (39 proc.). Vidutinių teigiamų valdžios veiksmų zonoje yra Švedija ir Italija (po 48 proc.), Vokietija (51 proc.). Galiausiai, aukščiausių teigiamų vertinimų sulaukė Danijos (69 proc.), Norvegijos (73 proc.), Taivano (83 proc.), Singapūro (85 proc.) valdžios institucijos1.

Pasitikėjimas sveikatos priežiūros įstaigomis yra matuotas kitose šalyse 2020 m. rugsėjo mėnesį. Tad Lietuvos palyginimas su kitomis šalimis yra kiek ribotas dėl laiko veiksnio. Tačiau galima pažymėti kelias bendras tendencijas. Jei pasitikėjimas valdžios veiksmais gana žymiai svyruoja priklausomai nuo pandemijos aštrumo, tai pasitikėjimas sveikatos priežiūros organizacijomis keičiasi nežymiai ir jis daugmaž lieka panašiame lygyje nuolat.

Kita tendencija, kad koreliacija tarp valdžios ir sveikatos priežiūros įstaigų vertinimų taip pat gana akivaizdi.

Kita tendencija, kad koreliacija tarp valdžios ir sveikatos priežiūros įstaigų vertinimų taip pat gana akivaizdi. Jei pasitikima valdžia, tai pasitikima ir sveikatos priežiūra. Galiausiai Lietuva ir pagal pasitikėjimą sveikatos priežiūros įstaigomis atsiduria tarp žemų reitingų šalių, o su 41 proc. ji yra tarp Prancūzijos (34 proc.) ir JAV (47 proc.), kai analogiškas rodiklis buvo gerokai didesnis kitose šalyse, tokiose kaip Vokietija (67 proc.), Ispanija (69 proc.), Jungtinė Karalystė (77 proc.), Suomija (78 proc.), Taivanas (81 proc.), Danija (84 proc.).

Nemažiau svarbu (faktiškai net ir svarbiau) nei apibendrintas valdžios ir kitų organizacijų pandemijos valdymo veiksmų vertinimas yra visuomenės požiūriai į konkrečias šios krizės valdymo priemones. Čia Lietuvos žmonės beveik be išlygų pritaria pasirinktiems valdžios sprendimams (Pav. 2). Nors viešojoje erdvėje pasitaiko itin neigiamų komentarų, bet net 93 proc. pritarė veido kaukių dėvėjimui viešose vietose, 92 proc. pasisakė už masinių renginių atšaukimą, 91 proc. buvo už nuotolinio darbo skatinimą.

Bet ko dar visuomenė norėtų iš valdžios, nors ji to dar nėra padariusi?

Bet ko dar visuomenė norėtų iš valdžios, nors ji to dar nėra padariusi? Svarbiausia, matyt, čia būtų nemokamas visų žmonių testavimas (86,3 proc.) ir nemokami skiepai nuo COVID-19 (80,1 proc.). Tam yra akivaizdžiai didžiulė parama.

Kokius valdžios veiksmus visuomenė vertina mažiau palankiai arba kas labiau užkliūva? Pirmiausia kliūva apsilankymų pas gydytojus ribojimas ir planinių operacijų atšaukimas. Tam nepritaria 71,3 proc. apklaustųjų. Dar daugiau – teigiamų ir neigiamų vertinimų pasiskirstymas šiuo klausimu yra minus 45 proc. Taip neigiamai nėra įvertintas joks kitas sprendimas. Jis, matyt, yra skaudžiausia šiuo metu pandemijos pasekmė.

Kiti du sprendimai, kurie kelia kiek didesnį susierzinimą visuomenėje, yra vaikų lankymosi darželyje ir mokykloje ribojimas, taip pat judėjimo šalies viduje apribojimai.

„Baltijos tyrimų“ nuotr./Pritarimas Lietuvos valdžios veiksmams koronaviruso plitimui stabdyti
„Baltijos tyrimų“ nuotr./Pritarimas Lietuvos valdžios veiksmams koronaviruso plitimui stabdyti

Visgi, beveik visų valdžios veiksmų atžvilgiu visuomenėje yra teigiamas konsensusas ir pritarimas valdžiai vyrauja. Dar daugiau – šis veiksmų sąrašas yra gana neblogas kelrodis dabartinei LR Vyriausybei svarstyti ne tik tai, kas kelia daugiau nepasitenkinimo, bet ir ką vertėtų pirmiausia atlaisvinti pandemijai slūgstant.

„Baltijos tyrimų“ nuotr./Pritarimas, kad Lietuvoje išaugus susirgimų koronavirusu skaičiui būtų įvestas visos šalies karantinas
„Baltijos tyrimų“ nuotr./Pritarimas, kad Lietuvoje išaugus susirgimų koronavirusu skaičiui būtų įvestas visos šalies karantinas

Galiausiai aptariamoje apklausoje buvo užduotas vienas post factum klausimas. Pasitikrinimui. Ir čia buvo klausimas apie karantino visos šalies mastu įvedimą. Jam pritarė beveik 74 proc. apklaustųjų, o nepritarė 20 proc. (Pav. 3). Pavyzdžiui, 2020 m. rudenį Anglijoje nacionaliniam karantinui pritarė 67 proc., arba šiek tiek mažiau nei Lietuvoje, ir kiek daugiau jam oponavo, t.y. 26 proc.

Apibendrinant dar keli pastebėjimai. Lietuvos visuomenė ir toliau lieka gerokai kritiška bendrai vertinant valdžios veiksmus valdant pandemiją. Kita vertus, ji remia valdžios strategiją (nacionalinį karantiną), taip pat pritaria pasirinktoms priemonėms arba instrumentams sveikatos krizei suvaldyti.

Algis Krupavičius yra Vytauto Didžiojo universiteto profesorius.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min