Dabar populiaru
Publikuota: 2016 rugsėjo 29d. 13:44

Algis Norkūnas: Ar išmoksime gerbti vieni kitus?

​Algis Norkūnas Ar mokame gerbti vieni kitus? Vieni kitų darbą, nuomonę? Kodėl savo nepasitenkinimą ir nesupratimą išreiškiame pykčiu ir grasinimais užuot tiesiog paklausę, kas liko nesuprasta, ar pasiteiravę nežinodami?

Tokios mintys kyla žiniasklaidoje pasirodžius filmuotai medžiagai, kurioje matyti, kaip sprendimu nepatenkintas bylininkas seka šio sprendimo autorę teisėją ir koneveikia ją už neva netinkamą elgesį ir nemotyvuotai kvestionuoja jos darbo laiką. O kur dar teisėjų įžeidinėjimai teismo posėdžių metu, kas mėnesį ar savaitę gaunami laiškai, kuriuose keiksmažodžių gausoje skęsta grasinimai susidoroti? Teisėjų persekiojimai lydint juos iš darbo į namus ir kvėpuojant į nugarą?

Teisėjai nuolat pakliūva po visuomenės padidinamuoju stiklu: kiekvienas bylininkas, teismo lankytojas turi teisę apskųsti, jo nuomone, netinkamą teisėjo elgesį. 279, 332, 263 – tiek skundų dėl etikos pažeidimų kasmet gauna Teisėjų etikos ir drausmės komisija, o Teisėjų garbės teismui tenka nagrinėti po 4–7 drausmės bylas per metus.

Netramdomas bylininkų pyktis ir grasinimai ne tik menkina pasitikėjimą teisingumo vykdytoju, pagarbą jam, bet ir gali būti laikomas mėginimu daryti įtaką teisėjo priimamam sprendimui.

Kiekvieną atvejį vertiname objektyviai ir nusipelniusius drausminame. Tačiau prašymai įvertinti teisėjų elgesį, paremti, pavyzdžiui, bylininkų pasisakymais, neva teisėjai turi būti savo kabinetuose ar posėdžių salėse nuo 8 iki 17 val., yra atmestini: teisėjų darbo laikas ir buvimo vieta priklauso nuo paskirtų posėdžių, susitikimų laiko. Galbūt aplinkybės pasikeičia ir tam tikro susitikimo metu teisėjas turi būti kitoje vietoje: kiekvieną atvejį vertiname atsižvelgdami į aplinkybes – juk nebūtinai nepasirodymas laiku ir vietoje gali būti laikomas pažeidimu.

Nors į Teisėjų garbės teismą teisėjai gali kreiptis ir dėl savo garbės gynimo, čia nagrinėjami tik galimai neetiško, nedrausmingo jų elgesio klausimai: dar nėra buvę tokio atvejo, kad teisėjas kreiptųsi į garbės teismą norėdamas apginti savo gerą vardą.

Pavyzdžiui, išnagrinėjęs bylą teisėjas priima sprendimą, kuris netenkina bylininko ar vienos iš bylos šalių. Nepatenkintas žmogus imasi tam tikrų veiksmų, kuriuos galima laikyti teisėjo persekiojimu dėl jo veiklos: tai laikytina ne privataus žmogaus, o pareigūno persekiojimu. Tokiu atveju galima ne tik kreiptis dėl gero vardo gynimo, tačiau ir į policiją dėl persekiojimo. Galbūt policijos pareigūnai galėtų padėti sutramdyti pyktį ir grasinimus?

Teismas, teisėjai yra viena iš valstybės valdžių, vykdanti teisingumą. Šis atsakingas darbas – sunkus ir vertas pagarbos. Nagrinėdamas bylą teisėjas turi atsiriboti nuo asmeniškumų, būti objektyvus, kritiškai vertinti aplinkybes. Netramdomas bylininkų pyktis ir grasinimai ne tik menkina pasitikėjimą teisingumo vykdytoju, pagarbą jam, bet ir gali būti laikomas mėginimu daryti įtaką teisėjo priimamam sprendimui.

Kai tokie grasinimai parodomi per nacionalinių televizijos kanalų informacines laidas, auga nepagarba teisingumui. Kaip tai prisideda prie visuomenės pilietiškumo, požiūrio į valdžią ir visą valstybę? Kodėl žiniasklaida nori skleisti nepagarbą tiek valdžiai, tiek vieni kitiems? Kodėl ekranuose ir portaluose kuriami ir ant pjedestalo keliami už grotų sėdintys didvyriai, savo karjerą padarę už įstatymų ribų?

Regis, vieni kitus gerbti pradėsime klausdami, bendraudami ir didindami savo žinojimą. o ne bandydami kurti abejotinus didvyrius ir sprogdinti neigiamus skandalų burbulus,

Algis Norkūnas yra Teisėjų etikos ir drausmės komisijos pirmininkas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Skanumėlis

Video

10:20
01:22
00:55

Liaudies alus

Gera savijauta – tavo pasirinkimas

Namų šefas

Konkursas
Konkursas

Visi į lauką!

Parašykite atsiliepimą apie 15min