Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Algis Strelčiūnas: Skaidresnis ir paprastesnis bendruomenių finansavimas – jau šiais metais

Šaltinis: 15min
0
A A

Algis Strelčiūnas Prasmingai bendruomenių veiklai gauti valstybės finansavimą kuriamos naujos tvarkos, kurios ne visada atitinka realius bendruomenių poreikius. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) šiais metais parengė „Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo 2017-2019 metų veiksmų plano įgyvendinimo 2.4 priemonės „Remti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“ įgyvendinimo aprašą“.

Vasario mėnesį šis dokumentas buvo svarstomas Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete (VVSK), buvo pateikti argumentuoti pasiūlymai, į kuriuos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atsižvelgė iš esmės, ir jau šiais metais patvirtins Bendruomeninės veiklos finansavimo aprašą, tad kokių pokyčių gali tikėtis vietos bendruomenės?

Pirmiausia, prisiminkime 2016 metais galiojusią tvarką. Ankščiau projektus vertino ir sprendė kam skirti valstybės lėšas vien iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbuotojų sudaryta komisija. Kilo daug klausimų: ar komisija objektyviai vertindavo kokius projektus finansuoti, o kokius ne, ar vertinant buvo atsižvelgta į bendruomenių narių skaičių, projektų atsiperkamumą? Nebuvo aiški ir žmonių, vertinusių projektus kompetencija.

Gaila, bet Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, skubotai parengusi naują, su bendruomenėmis nederintą finansavimo modelį, nepateisino daugumos jų lūkesčių.

2016 m. bendruomenių veiklos finansavimui buvo skirta 2,6 mln. eurų, tačiau tik apie 40% visų Lietuvos bendruomenių pateikė projektus finansavimui gauti, t.y., iš 1800 bendruomenių, tik 800 pateiktų projektų.

Šios lėšos galėjo atnešti didžiausią naudą, jei būtų buvusios paskirstytos racionaliai ir apgalvotai.

Gaila, bet Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, skubotai parengusi naują, su bendruomenėmis nederintą finansavimo modelį, nepateisino daugumos jų lūkesčių.

Akivaizdu, kad toks lėšų skirstymas neskatino bendruomenių būti aktyvesnėmis ir nesudarė galimybių vykdyti veiklą. Štai kodėl buvo inicijuoti 2017-2019 m. Aprašo pakeitimai, kurie sukūrė aiškesnę ir bendruomenėms palankesnę paramos skirstymo tvarką. Pakeitimai remiasi ankstesne praktika (2013-2015 m.), kuri parodė, jog lėšų paskirstymas atliekamas pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktus duomenis apie dirbančių ir mokančių gyventojų pajamų mokestį žmonių skaičių savivaldybėse.

Tokios sąlygos užtikrino galimybes vykdyti veiklą tiek didelėms, tiek mažoms bendruomenėms, o lėšos buvo paskirstomos visoje šalyje. Vietos bendruomenių atstovai, seniūnaičiai, savivaldybės atstovai betarpiškai dalyvavo projektų vertinime, todėl finansavimą gaudavo projektai, labiausiai atitinkantys daugumos gyventojų poreikius.

Taigi, kokia finansavimo tvarka laukia šiais ir ateinančiais metais?

Naujame apraše, SADM atsižvelgus į VVSK pasiūlymus, numatyta, kad nuo šiol sprendimus dėl projektų finansavimo priims išplėstinė seniūnaičių sueiga, kurioje su sprendimo priėmimo teise dalyvauja tos seniūnijos seniūnaičiai ir tos seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje veikiantys bendruomeninių organizacijų deleguoti atstovai, patariamojo balso teise gali dalyvauti tos seniūnijos teritorijoje veikiančių NVO, tradicinių religinių bendruomenių atstovai.

priešingai nei iki šiol, projektus vertins žmonės, kurie žino realius gyventojų poreikius, žino kokie projektai išties padės bendruomenėms gerinti gyvenimo sąlygas ir stiprinti pačias bendruomenes.

Taigi, priešingai nei iki šiol, projektus vertins žmonės, kurie žino realius gyventojų poreikius, žino kokie projektai išties padės bendruomenėms gerinti gyvenimo sąlygas ir stiprinti pačias bendruomenes. Pabrėžiu, jog „seniūnaičiai yra bendruomenių atstovai, todėl jie tikrai išmano vietovės specifiką, žmonių poreikius, žino aktualias problemas, kurias finansavimo pagalba būtų galima išspręsti. Tai išties svarbus žingsnis padėsiantis bendruomenėms būti aktyvesnėmis ir įgyvendinti daugybę prasmingų darbų “.

VVSK siūlymu į Aprašą įtraukta nuostata, kad bendruomenės gali įsigyti ilgalaikį turtą, kurio vertė neviršija 20 proc. visam projektui įgyvendinti skirtos sumos (SADM parengtame apraše tokios galimybės praktiškai nebuvo). Numatyta, kad ilgalaikio materialiojo turto savininkė yra savivaldybė, tačiau juo naudojasi bendruomenė. Ilgametė patirtis parodė, jog ilgalaikio turto įsigijimas yra reikalingas daugumos projektų įgyvendinimui.

Į Aprašą įtrauktas dar vienas vietos bendruomenėms aktualus klausimas – viešosios erdvės ir aplinkos tvarkymas. Numatyta, kad gali būti finansuojamos bendruomenės akcijos ir iniciatyvos, skirtos viešųjų erdvių ir aplinkos kokybei gerinti. Tai reiškia, jog parkai, sporto, vaikų žaidimo aikštelės, kitos vietos bendruomenės teritorijoje esančios poilsio ir rekreacijos vietos nuo šiol galės būti finansuojamos. VVSK šiai priemonei siūlo nuostatą, kad lėšos ilgalaikiam materialiam turtui įsigyti nuo projektui įgyvendinti skirtos sumos gali sudaryti ne daugiau kaip 60 proc. Tai ypač svarbu, nes šių projektų finansavimas skatina bendruomenę tvarkyti savo gyvenamąją aplinką, erdves, kuriomis naudojasi visi gyventojai.

Taip pat mažinama ir dokumentacijos našta projektų vykdytojams. Nuo šiol savivaldybių administracijos tvirtins pavyzdinį Savivaldybės tvarkos aprašą ir tipines paraiškas, projekto įgyvendinimo sutarties ir ataskaitos (ataskaitų) už vykdytą veiklą ir panaudotas lėšas formas.

Gaila, bet į vieną svarbų pasiūlymą nebuvo atsižvelgta – tai nuostata, kad savivaldybių administracijos gali pavesti seniūnijai įgyvendinti už Programos įgyvendinimą atsakingiems subjektams išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimu numatytas finansuoti veiklas. Tai ypač svarbu toms teritorijoms, kuriose nėra įsteigtų bendruomeninių organizacijų.

Pabrėžiu, jog naujai įsigaliosiantis bendruomenių finansavimo modelis 2017-2019 metams naudingesnis pačioms bendruomenėms. Nors Socialinės apsaugos ir darbo ministerija rengdama bendruomenių finansavimo aprašą atsižvelgė ne į visus pasiūlymus, džiugu, kad didžioji dalis esminių pasikeitimų vis tik bus įgyvendinti. Paprastesnė finansavimo tvarka leis bendruomenėms gauti lėšas reikalingiems projektams ir įgyvendinti prasmingus darbus konkrečiose teritorijose. Visi planuojami pasikeitimai neabejotinai atneš naudos pirmiausia pačioms bendruomenėms – paprastesnis ir skaidresnis projektų finansavimas leis bendruomenėms sustiprėti ir būti aktyvesnėmis. Tikimės, kad šis modelis paskatins kurtis bendruomenes ir ten kur jų nėra.

Algis Strelčiūnas yra Seimo TS-LKD frakcijos narys, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininko pavaduotojas

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min