2025-04-16 14:17

Andrius Bagdonas. Ką daryti, kad gyventojams netektų savaitėmis laukti notaro?

Notaras daugeliui žmonių reikalingas retai, bet kai jo prireikia – tai tampa kritiniu klausimu. Tai gali būti ir paveldėjimas po artimųjų netekties, ir skubus buto ar namo pardavimas ar kiti šeimos teisiniai susitarimai. Visose šiose ir dar galybėje kitų nepaminėtų situacijų, svarbu, kad notarų paslaugos būtų prieinamos čia ir dabar – o ne po savaitės ar ilgiau ir dar važiuojant į kitą savivaldybę.
Andrius Bagdonas
Andrius Bagdonas

Eilės prie notaro kabineto – kasdieninė problema

Kaip rodo tyrimai, gyventojai, kurie negyvena didmiesčiuose, ypač pastaraisiais metais, nuolat susiduria su notarų paslaugų deficitu, ilgu laukimu, nes ne visose savivaldybėse yra pakankamas notarų skaičius. Dažniausiai šios problemos pasitaiko mažesniuose miesteliuose ir rajonuose, kur notarų paslaugos – itin ribotos. Ir tai ne tik paprastas nepatogumas, bet ir realus ekonominis nuostolis. Pavyzdžiui, paveldėjimo atveju, kai reikalingas skubus notaro patvirtinimas, kelias savaites ar net mėnesį trunkanti laukimo procedūra gali atnešti realių nuostolių. Ypač tiems, kurie turi teisinių reikalų, susijusių su nekilnojamuoju turtu ar paskolomis.

Lygiai prieš metus teisingumo ministerijos atliktas tyrimas parodė, kad daugiau nei 25 proc. Lietuvos savivaldybių turėjo tik po vieną notaro biurą, aptarnaujantį daugiau nei 10 tūkst. gyventojų. Tai reiškia, kad dažniausiai šiose savivaldybėse esant poreikiui gyventojai yra priversti laukti, o paslaugos tampa mažiau prieinamos ir brangesnės. Pavyzdžiui, Zarasų rajone vienas notaras aptarnauja daugiau nei 14 tūkst. gyventojų, o laukimo laikas pas notarą čia vidutiniškai siekia 3-4 savaites.

Panaši situacija yra ir Šiaulių rajone, kur gyventojų skaičius yra apie 100 tūkst., tačiau tik trys notarai aptarnauja visą rajoną. Žinoma, Vilniuje ir Kaune, kur notarų yra gerokai daugiau, o konkurencija tarp jų yra didesnė, paslaugos yra gerokai prieinamesnės ir dažnai galima pasirinkti iš kelių skirtingų notarų. Šis paslaugų prieinamumo skirtumas tarp didžiųjų miestų ir mažesnių savivaldybių lemia, kad kaimo vietovėse gyventojai priversti ilgai laukti, arba net keliauti į kitus miestus, kad gautų būtiną notarų paslaugą.

Konkursai – biurokratiniai bruzgynai

Kita akis badanti problema – net esant akivaizdžiam notarų regionuose trūkumui, viešieji konkursai užimti laisvas notaro vietas provincijoje chroniškai vėluoja. Pavyzdžiui, jei notaras šiuo metu nusprendžia palikti savo pareigas, konkursas į atsilaisvinusią poziciją dažniausiai yra paskelbiamas tik po kelių mėnesių.

Biurokratinių procedūrų gremėzdiškumas iš dalies lemia notarinių paslaugų trūkumą ir ilgą laukimo laiką regionuose. Pavyzdžiui pernai Alytuje, konkursai į naujas notaro pareigas vidutiniškai užtrukdavo apie 4–5 mėnesius, tai reiškia, kad vietos gyventojai apie pusmetį likdavo be svarbių notarinių paslaugų ir būdavo priversti jų ieškoti gerokai toliau nuo namų.

Matydama šią problemą, Teisingumo ministerija pernai panaikino ankstesnę, dar nuo 2007 m. galiojusią, notarų skaičiaus nustatymo metodiką ir patvirtino naują, gerokai objektyvesnę ir atitinkančią gyvenimo realybę. Naujoji metodika iš dalies atvėrė kelią skaidresniam, objektyvesniam poreikiu grįstam notarų pasiskirstymui. Pagal ją Teisingumo ministerija kasmet vertina, ar konkreti savivaldybė užtikrina reikiamą notarinių paslaugų prieinamumą, o šie sprendimai yra grindžiami ne spėlionėmis, bet gyventojų skaičiumi ir notarų uždirbamomis pajamomis.

Nors ši reforma svarbi ir reikalinga, ji nėra baigta. Ir nors procesas žengia teisinga linkme, yra pakankamai spragų, kurias būtina užpildyti, kad notariato sistema taptų dar efektyvesnė ir labiau orientuota į žmogų. Ypač svarbu atsižvelgti, kad notaro paslaugų prieinamumas ne visur yra pakankamas, o paslaugos laukimo laikai – dažnai per ilgi.

Atsižvelgdamas į tai siūlau labai aiškius pakeitimus, kurie jau registruoti Seime:

  1. Notarų skaičius turi būti nustatomas pagal gyventojų skaičių, bet su konkrečiais rėžiais: vienam notarui turėtų tekti nuo 7 iki 10 tūkst. gyventojų, įvertinant ir notariškai tvirtinamų sandorių skaičių. Tai padėtų užtikrinti, kad paslaugų našta būtų paskirstyta tolygiai ir efektyviai.
  2. Vieši konkursai notaro pareigoms užimti turėtų būti skelbiami ne vėliau kaip per 3 mėnesius. Tai leistų išvengti ilgų tarpų be paslaugų ir garantuotų paslaugų tęstinumą.
  3. Skatinti notarų konkurenciją, ypač regionuose, kur jų trūksta. Konkurencija gali lemti ne tik greitesnes paslaugas, bet ir prieinamesnes kainas.

Reformos poveikis – žmogus svarbiausia

Manau, kad tokie pakeitimai turėtų užtikrinti, kad visi, ne tik didmiesčių gyventojai, galėtų greičiau ir paprasčiau gauti notarines paslaugas – ne kitą mėnesį, o kartais net tą pačią dieną. Tai padėtų trumpinti ir paslaugų laukimo laiką, ir paslaugų kainą, nes didesnė konkurencija notarų rinkoje lemtų ir paslaugų prieinamumą.

Notarų paslaugos dažnai susijusios su asmeniniais ir teisiniais sprendimais, kurie turi didelę reikšmę žmonių gyvenimams. Tai – paveldėjimo ar nekilnojamojo turto sandoriai. Jei šios paslaugos teikiamos greitai ir kokybiškai, žmonės jaučiasi saugūs ir pasitikintys šalies teisine sistema. Tačiau jeigu tai užtrunka savaites, o kartais ir mėnesius, taip prarandama pasitikėjimas ne tik teisine sistema, bet kartais ir pačia valstybe.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą