Sekite 15min Google
Visų pirma tai – aiškus bandymas įveikti istoriškai susiklosčiusio Europos požiūrio į gynybą palikimą. Pranešime siunčiama tvirta žinia: kai kalbame apie Europos gynybos parengties ateitį, negalime susitaikyti su nusistovėjusio mąstymo, doktrinų ir sprendimų priėmimo status quo.
Komisijos Pirmininkė pasiuntė aiškią žinią: iki šiol daugiausia kalbėjome apie materialinės gynybos parengties „Big Bang“ – investicijas į gynybą, gamybą ir pirkimus. Dabar ateina metas institucinės gynybos parengties „Big Bang“. Institucinė gynybos parengtis – tai klausimas, kaip organizuosimės Europos žemyno gynybai.
Toks dėmesys institucinei gynybos parengčiai yra labai reikalingas. Pirma, jis būtinas kuriant naują Europos gynybos architektūrą, atsižvelgiant į „NATO 3.0“ koncepciją, pagal kurią Europa prisiima pagrindinę atsakomybę už savo konvencinę gynybą. Antra, į šią architektūrą būtina įtraukti ES nepriklausančias šalis, tokias kaip Ukraina, Jungtinė Karalystė, Norvegija ir Kanada.
Tačiau „institucinė gynybos parengtis“ būtina ir tam, kad galėtume įgyvendinti didelius bendrus visos Europos projektus, stiprinančius mūsų materialinę gynybos parengtį. Dabartinis status quo – didelis gynybos pramonės, investicijų į gynybą, gynybos pirkimų ir gynybos rinkos susiskaidymas – rimtai kliudo skubiai didinti mūsų materialinę gynybos parengtį. Toks susiskaidymas taip pat neleidžia mums įgyvendinti didelio masto visos Europos gynybos projektų.
Savo pranešime apie Sąjungos padėtį Ursula von der Leyen labai aiškiai pasakė: dabartinė gynybos sistema ir Europos žemyno saugumo architektūra išgyvena status quo krizę: „Augant grėsmingumui lygiai taip pat turi stiprėti Europos parengtis. /…/
Jau turime daug priemonių. Ir stipriname savo bendradarbiavimą su NATO. Tačiau mūsų doktrina, institucijos ir sprendimų priėmimas atsilieka nuo naujos realybės.
Mūsų sistemos buvo sukurtos kitokiam pasauliui. Jos paremtos pozityviais ketinimais siekti konsensuso ir kompromiso. Tačiau turime pergalvoti, ar jos tebėra tinkamos tikslui pasiekti.“
Tai labai aiškus raginimas imtis „Big Bang“ masto institucinės gynybos parengties reformų: „Tačiau mūsų doktrina, institucijos ir sprendimų priėmimas atsilieka nuo naujos realybės.
Mūsų sistemos buvo sukurtos kitokiam pasauliui.“
Negalime būti pasirengę gintis, jei visa gynybos institucijų architektūra tam nėra pasirengusi. Tai bet kurios viešosios politikos srities – švietimo, policijos veiklos ar gynybos – alfa ir omega. Jei nėra tinkamų institucijų viešajai politikai formuoti ir įgyvendinti, nebus įmanoma suteikti ir atitinkamos viešosios paslaugos.
Komisijos Pirmininkė siūlo drąsią idėją, kaip įveikti šią status quo krizę ir pasiekti „didįjį sprogimą“ stiprinant Europos institucinę gynybinę parengtį.
Komisijos Pirmininkė siūlo drąsią idėją, kaip įveikti šią status quo krizę ir pasiekti „didįjį sprogimą“ stiprinant Europos institucinę gynybinę parengtį: „[M]anau, kad turime eiti dar toliau.
Ilgą laiką diskutuojame dėl vadovų formato, kurio pagrindinis uždavinys – mūsų žemyno saugumas. Su tokiomis partnerėmis kaip Kanada, Norvegija, Ukraina, Jungtinė Karalystė ir kitomis susijusiomis šalimis.
Dabar, žvelgiant į kylančios rizikos pobūdį ir mastą, tai dar svarbiau. Todėl pateiksime pasiūlymus, kaip Europos saugumo tarybą paversti tikrove.
Tai padaryti būtina neatidėliojant.“
Taigi Europos saugumo tarybos idėja tampa konkrečiu pasiūlymu, kaip rasti būdą „neatsilikti nuo naujosios tikrovės“.
Europos saugumo taryba turės pateikti platesnius atsakymus tiek dėl institucinės, tiek dėl geografinės Europos gynybos architektūros: pirma, kaip turi keistis mūsų doktrinos, institucijos ir sprendimų priėmimas, kad neatsiliktų nuo naujosios tikrovės; antra, kaip į Europos gynybos architektūrą lygiomis teisėmis įtraukti ne tik ES valstybes nares, bet ir Ukrainą, Jungtinę Karalystę, Norvegiją bei Kanadą.
Komisijos Pirmininkės paskelbti pasiūlymai dėl Europos saugumo tarybos susiję ne tik su institucijomis. Jie susiję ir su platesne Europos gynybos sąjunga, kuri galėtų formuotis aplink tokią Saugumo tarybą.
Šios Komisijos Pirmininkės paskelbtos idėjos tikrai nebus įgyvendintos iš karto. Vyks diskusijos, bus įvairių idėjų ir pasiūlymų, kaip įsteigti Saugumo tarybą ir kaip ji turėtų veikti. Tokių idėjų jau esama ir jos šiandien plačiai aptariamos, kaip ir panašūs pasiūlymai, skelbti bei svarstyti gerokai anksčiau.
Europos saugumo tarybos idėjai skirta daug ekspertų, politikų, parlamentarų ir politinių lyderių darbų. Pastaraisiais metais aš pats ne kartą rašiau ir viešai kalbėjau apie tokią institucinę gynybinę parengtį ir Europos saugumo tarybą.
Pasiūlymo dėl Europos saugumo tarybos detalės gali paaiškėti paskelbus Europos saugumo strategiją, kurią šiuo metu rengia Komisijos Pirmininkė ir Sąjungos vyriausioji įgaliotinė, Komisijos Pirmininkės pavaduotoja.
Tačiau dar prieš pradedant aiškėti detalėms turime suprasti, kodėl šis pranešimas apie Sąjungos padėtį ir jo nuostatos gynybos klausimais žymi svarbų proveržį.
Pirma, tai yra pirmas kartas, kai klausimas, kaip turėtume kurti naują Europos gynybos ir saugumo architektūrą, yra oficialiai iškeltas į politinę darbotvarkę. Tai skiriasi nuo ankstesnių atvejų, kai, pavyzdžiui, Emmanuelis Macronas ir Angela Merkel dar 2018 m. viešai pasiūlė Europos saugumo tarybos idėją, tačiau ji nepateko į oficialią darbotvarkę.
Antra, ir tai dar svarbiau, Saugumo tarybos idėja ir su ja susijusi Europos gynybos sąjungos koncepcija pradeda sulaukti reikšmingos ir plačios pagrindinių suinteresuotųjų grupių – Europos institucijų ir nacionalinių vyriausybių – paramos.
Dar prieš Komisijos Pirmininkei paskelbiant šią naują iniciatyvą, panašios idėjos Europos Parlamente jau buvo aktyviai svarstomos tiek oficialiai, tiek neformaliai: įvairiuose Parlamento pranešimuose ir rezoliucijose, taip pat itin aktyvioje neformalioje skirtingų politinių partijų atstovus vienijančioje „Europos gynybos sąjungos grupėje“, kurią sudaro 30 Europos Parlamento narių ir kuriai vadovauja Nyderlandų žaliųjų europarlamentaras Reinieris van Lanschotas.
Šiemet Europos dienos proga grupė paskelbė ryžtingą pareiškimą: „Europos Komisija ir Europos Parlamentas yra pasirengę [Europos gynybos sąjungai]. Dabar mums reikia nacionalinių vyriausybių politinio impulso. Todėl Europos dienos proga į visas valstybes nares kreipiamės paprastai: kurkite Europos gynybos sąjungą – ir darykite tai dabar.“
Vokietijos žaliųjų europarlamentaras Sergejus Lagodinskis paskelbė išsamią analitinę studiją apie Europos saugumo tarybos kūrimą.
Europos Parlamento socialistai ir demokratai ragina kurti Europos bendrąją gynybos rinką, kurią vadina „strategine būtinybe ir tikros Europos gynybos sąjungos kertiniu akmeniu.“
Kai kas teigia, kad valstybės narės norėtų išsaugoti esamą status quo ir nepalaikys Komisijos Pirmininkės pateiktų drąsių idėjų dėl naujos Europos saugumo architektūros.
Galbūt padėtis nėra tokia niūri. Prisiminkime, kad kai kurie dabartiniai nacionaliniai lyderiai buvo tarp pirmųjų, beveik prieš dešimtmetį prabilusių apie Europos saugumo tarybos būtinybę, – pavyzdžiui, liberaliosioms politinėms jėgoms atstovaujantis prezidentas Emmanuelis Macronas. Ispanijos socialistų vyriausybei sunku rasti papildomų lėšų šalies gynybai, tačiau ji tvirtai remia bendros Europos gynybos, įskaitant Europos kariuomenę, idėją. Šių metų pradžioje Vokietijos CDU, vadovaujama kanclerio Friedricho Merzo, į savo partijos programą įtraukė paramą Europos saugumo tarybai. Italijos gynybos ministras Guido Crosetto aktyviai propaguoja Europos žemyno gynybos bendrijos idėją.
Europos liaudies partija (ELP), vadovaujama europarlamentaro Manfredo Weberio, 2026 m. birželio 18 d. aukščiausiojo lygio susitikimo pareiškime paskelbė istoriškai svarbią nuostatą: ES „reikia Europos saugumo tarybos, kurioje taip pat dalyvautų bendramintės ES nepriklausančios šalys“.
Verta priminti, kad šiam ELP aukščiausiojo lygio susitikimo pareiškimui pritarė visi ELP priklausantys nacionalinių vyriausybių vadovai. Pareiškimo priėmimo metu 14 Europos Vadovų Tarybos narių priklausė ELP arba buvo su ja susiję. Tai reiškia, kad daugiau nei pusėje visų ES valstybių narių ministro pirmininko arba prezidento pareigas ėjo ELP atstovas. Ir visi jie sutiko, kad Europai reikia Europos saugumo tarybos.
Svarbu tai, kad ELP aukščiausiojo lygio susitikime raginimas steigti Europos saugumo tarybą buvo įtrauktas į platesnę viziją, ko reikia Europai, kad ji taptų stipria geopolitine veikėja. Tam būtina „didesnė politinė sanglauda“ tarp Europos šalių ir net „greitai dislokuojamos reagavimo pajėgos, pasirengusios nedelsiant reaguoti į ekstremaliąsias situacijas“. Kad būtų galima reaguoti į ekstremaliąsias situacijas, taip pat būtina užtikrinti praktinį 42 straipsnio 7 dalies taikymą, o Europos saugumo taryba svarbi ir tokių ekstremalių situacijų kontekste.
Visus šiuos politinius faktus išdėsčiau tik norėdamas parodyti, kad Europos gynybos proveržis jau pribrendo tapti tikrove. Jis prasideda nuo Europos saugumo tarybos steigimo ir tikros Europos gynybos sąjungos kūrimo.
Turime prisiminti, kad Europos Sąjungos sutartyje yra dvi aiškios su saugumu ir gynyba susijusios nuostatos. Viena vertus, pagal ES sutarties 4 straipsnio 2 dalį Europos Sąjungoje „Kiekviena valstybė narė išimtinai išlieka atsakinga visų pirma už savo nacionalinį saugumą.“ Kita vertus, ES sutarties 42 straipsnio 2 dalyje valstybėms narėms nustatyta aiški pareiga siekti bendros Europos gynybos: „Bendra saugumo ir gynybos politika apima laipsnišką bendros Sąjungos gynybos politikos kūrimą. Tai sudarys sąlygas pereiti prie bendros gynybos, jei tokį sprendimą vieningai priims Europos Vadovų Taryba.“
Komisijos Pirmininkės pranešimas apie Sąjungos padėtį žymi proveržį bendros Europos gynybos link. Tam prireiks laiko, tačiau pirmieji žingsniai jau žengti. Negalime išvengti Sutartyje nustatytos pareigos pradėti kurti bendrą gynybą. O grėsmės, su kuriomis susiduriame, reikalauja išmokti kovoti kaip vientisa Europa, o ne vien kaip 27 valstybių narių junginys.
To turime imtis ir siekdami tęsti „glaudesnės Europos tautų sąjungos kūrimą“ (ES sutarties 1 straipsnio 2 pastraipa). Tai dar viena Sutartyje mums visiems nustatyta pareiga.
Nebijokime tapti glaudesne sąjunga. Nebijokime vienybės – taip pat ir gynybos srityje. Vienybė mus stiprina!
