Visgi šiandien, keičiantis geopolitinei situacijai, vietos bendruomenės vaidmuo ir reikšmė auga ir politikos formuotojai turi į tai atsižvelgti ne tik keldami naujus tikslus, tačiau ir kurdami veikiančius mechanizmus, kaip bendruomenės galėtų augti, stiprėti ir prisiimti vis daugiau atsakomybių.
Visais laikais stipri bendruomenė buvo saugesnio ir lengvesnio gyvenimo garantas jos nariams. Ištikus krizei veikiančios bendruomenės susitelkia ir ima saugoti ir globoti tuos savo narius, kurie išgyvena sunkumus ar patiria netektis. Ne kartą esame matę, kaip žmonės susitelkia rinkdami lėšas nukentėjusiems nuo gaisro, sergantiems ar kitus iššūkius patiriantiems gyventojams. Stipri bendruomenė kiekvienam suteikia galimybę patirti buvimo kažko didesnio dalimi jausmą, o tai lemia ne tik fizinį, tačiau ir emocinį, socialinį gyventojų saugumą.
Viena iš valstybei itin svarbių bendruomenės funkcijų – jos narių pilietiškumo ir atsakomybės už bendrą gėrį ugdymas. Natūralu, kad bendruomenės vienijami gyventojai linkę labiau rūpintis bendra aplinka ir ją puoselėti, dažnai artimiau pažįsta kitus bendruomenės narius ir kaimynus, tad jaučiasi labiau atsakingi už jų gerovę, stipriau įsitraukia į bendras veiklas ir taip ugdo savanorystės įgūdžius. Būtent tokios stiprios, aktyvios, atviros bendruomenės augina pilietinės galios indeksą, pratina gyventojus imtis atsakomybės ir veikti sutelktai, įtikina, jog gyventojai yra jėga, galinti pakeisti ne tik artimiausią aplinką, tačiau ir lygiaverčiai kalbėtis su savivaldos ar nacionalinės politikos atstovais.
Šiandien daug dėmesio skiriama visuomenės saugumo temai. Reikia pažymėti, kad vietos bendruomenė ir čia turi savo svarbų vaidmenį. Šalia gyvenantys žmonės geriau vieni kitus pažįsta, lengviau dalinasi informacija tarpusavyje, pasitiki vieni kitais, rūpinasi ne tik savo, bet ir kaimynų saugumu. Visa tai ženkliai didina gyventojų atsparumą išorės grėsmėms, pavyzdžiui, propagandai.
Bendruomenės patirtis gali labai praversti ir planuojant bei koordinuojant savo veiksmus ištikus krizinei situacijai, karo ar stichinių nelaimių, kitų grėsmių atvejais. Pažinodami kaimynus gyventojai žino jų profesijas, kompetencijas, gali daug tiksliau pasidalinti darbais ir funkcijomis pagal tai, kas ką sugeba geriausiai. Vien dėl šio pažinimo bendra gynyba ar reagavimas į krizę bus gerokai efektyvesnis, nei tiesiog kiekvienam atskirai darant ką gali.
Vertindami šiandienos Lietuvos aktualijas, matome akivaizdų poreikį iš naujo įsivertinti vietos bendruomenių vaidmenį ir veiklos galimybes. Kažkada daug pastangų buvo dedama bendruomenes nukreipti į viešųjų paslaugų teikimą bendruomenių nariams. Bendruomeninės paslaugos vis dar nepraranda aktualumo ir dažnai yra itin geras pasirinkimas, nes pažindami vieni kitus gyventojai geriausiai žino kam ir kokios pagalbos reikia, pagalba teikiama arti žmogaus namų, mažėja atskirtis ir vienišumas, nes be konkrečių paslaugų bendruomenės siūlo ir vietą bei laiką, kur galima būti su kitais, patirti bendrystę.
Itin dažnai bendruomenės renkasi kartu švęsti, minėti svarbias datas, gyventi kultūrinį gyvenimą. Tai nepaprastai svarbu formuojant mūsų šalies, tautos identitetą, ugdant pilietiškumą, perduodant tradicijas.
Taigi, vietos bendruomenė – ne tik visuomenės ląstelė, bet ir stiprios bei atsparios valstybės svarbi sudėtinė dalis. Akivaizdus valstybės interesas yra rūpintis, kad būtų palankios sąlygos vietos bendruomenėms kurtis ir augti. Tam reikalingas vieningas požiūris ir kryptinga viešoji politika.
Vietos bendruomenės atlieka daugybę svarbių funkcijų, todėl ir į jų veiklą būtina žiūrėti sistemiškai. Institucijos, besirūpinančios vietos bendruomenių reikalais, turėtų turėti horizontalios viešosios politikos formavimo gebėjimus. Galbūt suformavus Regionų ministeriją, tai galėtų būti institucija, kuri valstybės mastu koordinuoja viešąsias programas, padeda savivaldybėms puoselėti vietos bendruomenes.
Visgi, veiksmų būtina imtis jau dabar. Pirmiausia vietos savivalda privalo stiprinti dialogą su bendruomenėmis, įtraukti jų atstovus į sprendimų priėmimą ne tik teoriškai, tačiau ir praktiškai. Bendruomenės yra vieta, kur auga ir formuojasi vietos lyderiai, viešajam gyvenimui būtų nepaprastai naudinga, jei bent dalis šių lyderių būtų įgalinti ir įtraukti į politinį šalies gyvenimą.
Šiuo metu savivaldybių patirtys sąveikaujant su vietos bendruomenėmis gana skirtingos: vienos mato bendruomenes kaip partneres, sprendžiant bendrus iššūkius, kitos – bendruomenes vertina tik kaip paramos prašytojas. Nuo savivaldybės politikos priklauso, koks vaidmuo vietos bendruomenei suteikiamas. Ir matome, kad jei bendradarbiavimas grįstas demokratijos principais ir partneryste, bendruomenės veiklos spektras žymiai platesnis - nuo bendrų švenčių iki pilietinės galios ir net bendros gynybos.
