Sekite 15min Google
Norint valstybinę žemę išsinuomoti ar įsigyti, pirmiausia turi būti suformuotas žemės sklypas. Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (NŽT) nurodo, kad jis turi būti suprojektuotas žemės reformos žemėtvarkos projekte ar jam prilyginamame plane, paženklintas vietovėje, atlikti kadastriniai matavimai ir sklypas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.
Ūkininkas gali atlikti tai, kas nuo jo priklauso, tačiau dalis tolesnio proceso priklauso nuo valstybės institucijų ir jų organizuojamų procedūrų.
Ūkininkui sakome: „Nedelskite“. O kada nedels valstybė? Dar š. m. birželio 9 d. NŽT viešai paragino ūkininkus neatidėlioti sprendimų dėl tolesnio valstybinės žemės naudojimo ir priminė, kad nuo 2027 m. sausio 1 d. laikinas naudojimas, išskyrus įstatyme nustatytą išimtį, nebegalės būti tęsiamas. NŽT taip pat nurodė, kad gavę informaciją apie rengiamą žemėtvarkos projektą asmenys per 20 dienų turi pateikti prašymą išsinuomoti arba įsigyti naudojamą žemę.
NŽT, vasarą raginusi ūkininkus paskubėti, rugsėjo pabaigoje nutraukė dalį žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo paslaugų pirkimo procedūrų. Kyla klausimas, ar valstybė spės laiku atlikti tai, kas priklauso nuo jos institucijų.
Ūkininkui, planuojančiam kitų metų darbus, turi būti žinoma, ar jis galės toliau dirbti žemę, į kurią jau įdėjo darbo ir lėšų. Jei dėl neužbaigtų procedūrų ši žemė liks nedirbama, nukentės ūkininkas, o valstybė rizikuos negauti nuomos pajamų. Ar ne per didelė institucijų delsimo kaina?
Šio atsakymo negalima pakeisti pažadu, kad problema bus išspręsta „artimiausiu metu“. Nes ūkininkui „artimiausiu metu“ – ne terminas. Jis turi planuoti investicijas, pasėlių struktūrą, sėjos darbus, technikos naudojimą, darbuotojus ir kitų metų veiklą jau dabar.
Dėl šių sprendimų ne vienoje savivaldybėje naujų žemėtvarkos projektų rengimo paslaugos nėra užsakomos ir pagal žemdirbių pateiktus prašymus žemės sklypai neprojektuojami.
Prašymą pateikti gali. Procedūrų užbaigimas – ne ūkininko galioje
Ūkininkas gali laiku pateikti prašymą, tačiau jis negali organizuoti žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo, parinkti jo rengėjo, atlikti institucinių derinimų ar priimti už tai atsakingos institucijos sprendimų. Jis priklausomas nuo to, kaip NŽT organizuoja projektų rengimą bei įgyvendinimą.
Todėl klausimas NŽT yra paprastas: ar ragindama žmones laikytis terminų ji pati užtikrino, kad būtinos procedūros vyktų laiku? Už kiekvieno prašymo stovi ūkininkas, kuris jau investavo į žemę, planuoja kitų metų derlių, perka sėklas, trąšas, planuoja technikos ir kitus ūkyje būtinus darbus. Žmogus negali priimti atsakingų sprendimų, jeigu nežino, ar kitais metais turės teisėtą pagrindą naudotis šiandien dirbama žeme.
Aplinkos ministerija ir NŽT turi pateikti ne bendrą pažadą, o konkretų atsakymą: kiek prašymų dėl žemės nuomos ar įsigijimo yra pateikta; kiek dėl šių prašymų žemės reformos žemėtvarkos projektų jau pradėta rengti; kiek projektų iki 2026 m. gruodžio 31 d. bus pradėta ir kiek realiai užbaigta, ir kiek projektų liks neužbaigta ir kas konkrečiai bus atsakingas už jų tęsimą nuo 2027 m. sausio 1 d. Tai nėra pertekliniai reikalavimai. Tai – elementari valstybės institucijų atsakomybė.
Apie būtinybę skubėti kalbėta dar pavasarį
Seimo Kaimo reikalų komitetas dar gegužės 27 d. pasiūlė Aplinkos ministerijai pavesti NŽT nedelsiant organizuoti žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo paslaugų pirkimus. Apie priimtus sprendimus prašyta informuoti iki rugsėjo 1 dienos.
Projektų rengimo paslaugų pirkimas buvo paskelbtas, tačiau jis apėmė tik nedidelę dalį savivaldybių. Maža to, NŽT vėliau nusprendė nutraukti dalį pradėtų pirkimo procedūrų. Dėl šių sprendimų ne vienoje savivaldybėje naujų žemėtvarkos projektų rengimo paslaugos nėra užsakomos ir pagal žemdirbių pateiktus prašymus žemės sklypai neprojektuojami.
Kyla konkretūs klausimai, aktualūs visiems Lietuvos ūkininkams: kodėl atšauktas projektų rengimo paslaugų pirkimo konkursas ir kada bus sudarytos naujos sutartys? Kiek laiko liks patiems darbams? Kas bus su ūkininkais, kurių naudojamų žemės sklypų iki metų pabaigos nebus spėta suformuoti?
Pagarba ūkininkui prasideda nuo atsakingai atlikto darbo
Ūkininkus dažnai vadiname mūsų maitintojais. Dėkojame už jų darbą, kalbame apie stipraus kaimo ir vietinės gamybos produkcijos svarbą, ypač galimų ekstremalių situacijų ar karo atvejais. Tačiau pagarba turi būti juntama ir tuomet, kai ūkininkui reikia paprasto, aiškaus NŽT atsakymo. Ūkininkas negali planuoti veiklos pagal pažadą, kad klausimas bus išspręstas „artimiausiu metu“. Jam reikia priimti sprendimus dėl pasėlių, darbų atlikimo ir būtinųjų išlaidų. Tokia nežinomybė – pats blogiausias dalykas.
Jeigu ūkininkas laiku pateikė prašymą ir atliko tai, kas nuo jo priklauso, būtų neteisinga, kad galimybę toliau dirbti žemę jis prarastų dėl institucijų neužbaigtų procedūrų. Tokia situacija kelia žemdirbių nusivylimą. Jeigu iš jų reikalaujame tikslumo ir atsakomybės, tai ir valstybės institucijos turėtų sau taikyti tokius pat reikalavimus.
Nedirbama žemė valstybei naudos neatneš
Šis klausimas svarbus ir valstybiniu požiūriu. Turime užtikrinti, kad žemė būtų naudojama, prižiūrima ir duotų naudą.
Apie nenaudojamų plotų riziką perspėja ir Lietuvos savivaldybių asociacija, kalbėdama apie savivaldybių patikėjimo teise valdomą valstybinę žemę. Asociacija pritaria, kad sklypai turi būti tinkamai suformuoti ir parengti ilgalaikiam naudojimui. Tačiau pagrįstai klausia, kaip žemę teisėtai naudoti, kol šie procesai dar nebaigti.
Nuo 2027 m. sausio savivaldybės perima ir žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo bei įgyvendinimo konkursų organizavimą. Todėl labai svarbu, ar savivaldybės galės sklandžiai tęsti darbus, ar joms teks pirmiausia spręsti nebaigtų pirkimų ir laukiančių žmonių prašymų nagrinėjimo klausimus.
NŽT dalijasi su savivaldybėmis savo patirtimi ir padeda joms pasirengti perimti naujas funkcijas. Tai svarbu, tačiau vien pasirengimo nepakanka – būtina kuo greičiau organizuoti žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo paslaugų pirkimą ir sudaryti sutartis su jų rengėjais. Tik taip bus užtikrinta, kad nuo sausio savivaldybės galėtų pradėti projektų rengimo darbus.
Reikia darbų grafiko ir sprendimo ūkininkams
Aplinkos ministerija ir NŽT turi užtikrinti, kad sklandžiai vyktų žemės sklypų projektavimo darbai. Būtinas aiškus darbų grafikas: kada bus sudarytos projektų rengimo sutartys, pradėti ir užbaigti darbai, kas atsakys už terminų laikymąsi. Taip pat reikia sąžiningai pasakyti, kiek darbų dar įmanoma atlikti iki šių metų pabaigos ir kuriuos savivaldybėms reikės pradėti sausio mėnesį. Tiems atvejams, kai laiku pateikti prašymai nebus įgyvendinti dėl nuo ūkininkų nepriklausančių priežasčių, Aplinkos ministerija turi parengti sprendimą dėl pereinamojo laikotarpio, kuris leistų ūkininkams ir toliau teisėtai laikinai naudotis valstybine žeme žemės ūkio veiklai vykdyti. Šis sprendimas turi būti lydimas konkrečių darbų ir įsipareigojimo juos užbaigti.
Iš NŽT šiandien tikimasi ne vien pa(si)aiškinimų, bet ir iniciatyvos, konkrečių veiksmų bei atsakomybės už galutinius rezultatus. Ūkininkai pasirengę dirbti, sėti, auginti derlių ir mokėti mokesčius už naudojimąsi valstybine žeme. Tačiau valstybė ir jos institucijos taip pat privalo laiku atlikti savo pareigas ir sudaryti tinkamas sąlygas ūkininkams dirbti. Jeigu valstybė reikalauja iš žmogaus atsakomybės, ji pati turi būti atsakinga už savo darbo organizavimą.
