Vizito tikslas buvo Amerikos lietuviams paskleisti garsesnę žinią apie Lietuvos partizanines kovas bei jų reikšmę istoriniame mūsų valstybės kontekste, apie partizanų, ryšininkų kankinimus ir žudymus bei kitų šimtų tūkstančių Lietuvos gyventojų kančias tremtyje.
Susitikimuose su lietuvių bendruomenėmis Ročesteryje, Vašingtone, Niujorke, Floridoje be šios skaudžios temos netrūko nuomonių bei atvirų pokalbių ir apie šiandien Lietuvai svarbiausius klausimus – saugumą bei mūsų pasirengimą atremti agresorių. Renginių metu atvirai ir be užuolankų kalbėjome apie dabartinę politinę situaciją Lietuvoje, ne tik apie mūsų valstybės pasiekimus, bet ir apie grėsmes, kurios reikalauja mūsų budrumo, vienybės ir ryžtingų sprendimų.
Mano vizitu susidomėjo ir žiniasklaida. Buvo labai prasminga duoti interviu žurnalistui, Amerikos lietuviui Mark Adomaitis ir pasidalinti Lietuvos partizanų kovų istorijomis bei kokius išbandymus šiandien tenka atlaikyti Lietuvai. Labai svarbu, kad šį interviu išgirdo ne tik tautiečiai, bet ir kiti Amerikos gyventojai.
Iš šio vizito parsivežiau ne tik gerąją žinią, kad daugelio tautiečių ryšys su Lietuva išliko gyvas, jiems rūpi, kokiomis problemomis ir nuotaikomis mūsų šalis ir jos žmonės gyvena, bet ir susidariau aiškią nuomonę, kad tarptautiniu mastu Lietuvos istorinė atmintis pristatoma dar vis nepakankamai.
Todėl turiu didelę ir prasmingą užduotį – dėsiu visas pastangas, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose Lietuvos laisvės kovų ir tremčių istorija būtų žinoma kuo plačiau, o su ja susipažinę Amerikos gyventojai galėtų įvertinti ir dabartinę Lietuvos bei kitų Baltijos šalių situaciją kruvinos Rusijos agresijos Ukrainoje kontekste.
Vizitą inspiravo ilgametė bičiulystė ir bendradarbiavimas su ypatingais lietuvybės puoselėtojais ir patriotais – Niujorko garbės konsulu Rimu Česoniu bei jo dukra, Alytaus–Ročesterio susigiminiavusių miestų komiteto pirmininke Jolanda Česonis. Šios šeimos filantropiškas požiūris, iniciatyvos ir pastangos labai prisidėjo prie ilgamečio Ročesterio ir Alytaus miestų bendradarbiavimo ir pagalbos Dzūkijai.
Vos prasidėjus karui Ukrainoje, Niujorko garbės konsulas Rimas Česonis ir Ročesterio lietuvių bendruomenės pirmininkė Skirmantė Juodeikytė Philiponė kreipėsi į Amerikos lietuvius ir draugus, kad šie kreiptųsi į išrinktus senatorius ir kongresmenus dėl JAV karių skaičiaus padidinimo Lietuvoje, dėl kuo daugiau ginklų ir įrangos skyrimo Ukrainai ir kad būtų padidintos griežčiausiai įmanomos sankcijos Rusijai ir Baltarusijai.
Ročesteryje Jolanda Česonis suorganizavo jautrų patriotinį renginį „Nepalūžę laisvės kovotojai“, kuris į šiltą, prasmingą ir įkvepiantį susitikimą subūrė skirtingų kartų ir patirčių patriotiškos Ročesterio (NY) bendruomenės žmones bendrai diskusijai apie mūsų istoriją ir dabartį.
Ir šis, ir visi kiti susitikimai, kuriuose diskutavome apie Lietuvos istoriją, pilietiškumą ir šiandienos aktualijas, buvo kupini gyvų pokalbių, prisiminimų ir nuoširdaus domėjimosi Lietuva. Ypač džiugu, kad juose dalyvavo ne tik lietuvių kilmės bendruomenės nariai, bet ir amerikiečiai, kuriems buvo proga sužinoti mūsų partizanų kovų istoriją, jų pasiaukojimą ir nepalaužiamą ryžtą ginant laisvę.
Prasmingas, nuoširdus ir įkvepiantis susitikimas įvyko Lietuvos ambasadoje Vašingtone su ambasadoriumi Gediminu Varvuoliu ir lietuvių bendruomene. Už puikų jo organizavimą ir pagalbą nuoširdi padėka Ambasados pirmajai sekretorei Giedrei Šidagytei-Gudaitienei.
Vašingtone man buvo itin svarbu apsilankyti Komunizmo aukų muziejuje ir įvertinti, kaip jame pristatoma Lietuvos komunistų partijos padaryti nusikaltimai Lietuvos žmonėms. Šiame muziejuje reikiamos informacijos pasigedau. Jame stokojama medžiagos apie sovietines represijas Lietuvoje – nepateikiami eksponatai, kurie leistų lankytojams suvokti šių įvykių mastą ir pasekmes. Šis muziejus yra netoli Baltųjų rūmų, kur apsilanko daug jaunimo, tad išsamesnės informacijos tikrai reikia.
Susitikimo su muziejaus vadovybe metu aptarėme galimybes išplėsti ekspoziciją papildant ją informatyvia medžiaga apie Lietuvos patirtį. Sutarėme, kad bus parengta ekspozicija, skirta tremtinių ir politinių kalinių istorijai. Joje numatoma nuosekliai pristatyti sovietinio režimo vykdytų represijų mastą, atskleisti jų sisteminį pobūdį bei pateikti konkrečių žmonių likimus. Ypatingas dėmesys bus skiriamas asmeninėms istorijoms, kurios leidžia geriau suvokti represijų poveikį visuomenei ir prisideda prie gyvos istorinės atminties išsaugojimo.
Sutarta parengti vaizdo įrašus anglų kalba, kurie padėtų lankytojams geriau suprasti komunistinio režimo nusikaltimus Lietuvoje, taip pat įtraukti daugiau istorinės medžiagos apie Lietuvos komunistų partijos veiklą.
Labai šiltas ir jautrus susitikimas vyko su Bruklino lietuvių bendruomene Niujorke. Į jį atėjo 104 metų lietuvė, kuri norėjo iš pirmų lūpų išgirsti, kas dabar vyksta Lietuvoje. Jos vyras bendravo su mano tėčio draugu, Kolymoje kalėjusiu vienoje kameroje su mano tėčiu, partizanu Juozu Jakavoniu-Tigru. Gera matyti, kaip toli nuo Lietuvos gyvenantys tautiečiai išlaiko stiprų ryšį su Lietuva ir aktyviai domisi jos ateitimi. Kalbėjomės apie politinę situaciją Lietuvoje ir kokia yra laisvės kaina. Susitikime dalyvavo ir pasisakė Niujorko generalinis konsulas Dovydas Špokauskas ir trys kunigai.
Niujorke įvykęs susitikimas su SLA organizacijos nariais, bendruomene ir svečiais iš Naujojo Džersio buvo ne tik bendruomeninis renginys – tai buvo aiškus politinis ir vertybinis pareiškimas apie tai, kur šiandien stovime ir kokią atsakomybę prisiimame. Nuoširdus ačiū Valdui ir Aušrai Buožiams už puikiai suorganizuotą susitikimą. Simboliška, kad renginys vyko SLA patalpose – vienose iš seniausių lietuviškų erdvių Amerikoje, kurios liudija ilgametę mūsų diasporos istoriją, jos pastangas išsaugoti tautinę tapatybę ir puoselėti laisvės idėją net būnant toli nuo Tėvynės. Šios sienos mena ne vieną svarbų susitikimą, diskusiją ir sprendimą, stiprinusį lietuvybę pasaulyje.
Lietuvos Respublikos Nuolatinės misijos JT ambasadorius Julius Pranevičius labai gražiai pasidalijo prisiminimais apie tėtį, kai kartu su juo apsilankėme pas Juozo Lukšos-Daumanto žmoną Nijolę Bražėnaitę.
Prasmingas ir man labai reikšmingas susitikimas vyko su St. Petersburgo lietuvių bendruomene bei Lietuvos konsulu Floridoje Algimantu Karnavičiumi. Ypatingai jautru buvo klausytis Gražinos ir Sauliaus Sirusų prisiminimų apie apsilankymą Lietuvoje ir susitikimą su mano tėčiu. Gyvi prisiminimai priminė, kokia brangi yra laisvė ir kaip svarbu išsaugoti istorinę atmintį.
Susitikimuose iš tautiečių išgirdau ne vieną jautrią istoriją apie Lietuvoje žuvusius šeimos narius ir giminaičius, kurie buvo laisvės kovotojai. Jiems rūpėjo, ar šių giminaičių pavardės įrašytos Kryžkalnyje partizanų memoriale.
Buvo gera patirti, kaip toli nuo Lietuvos gyvenantys tautiečiai išlaiko stiprų ryšį su Lietuva ir aktyviai domisi jos ateitimi.
Ypatingą emocinį svorį suteikė parodytas dokumentinis filmas apie mano tėtį, partizaną Juozą Jakavonį-Tigrą ir trumpametražis filmukas apie tai, kas vyko Lietuvoje, ją okupavus okupantams. Tai ne tik istorija apie vieną partizaną – tai liudijimas apie tautos valią priešintis, apie žmones, kurie nesvarstė, ar verta kovoti, nes žinojo: laisvė neturi alternatyvos. Tokios istorijos įpareigoja. Jos neleidžia mums būti neutraliais ar abejingais.
Susitikimuose sulaukiau padrąsinančių, įkvepiančių padėkų už pasakojimus apie Lietuvos patirtis ir dabarties aktualijas bei savo veiklą puoselėjant istorinę Lietuvos atmintį. Išgirdau daug nuoširdžių klausimų, kurie liudija – ryšys su Lietuva išlieka gyvas net gyvenant už tūkstančių kilometrų. Šis vizitas dar kartą paliudijo – Lietuva gyva mūsų žmonėse, kad ir kuriame pasaulio krašte jie begyventų. Tad turime stiprinti ryšį ir bendradarbiavimą su jais.
