Kai tik Seimas ėmėsi svarstyti mokesčių administravimo įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo ketinama įpareigoti prižiūrimus finansų rinkos dalyvius – bankus, kredito unijas ir t.t. Valstybinei mokesčių inspekcijai teikti asmenų bankų sąskaitų likučius ir apyvartas, išskyrus mažareikšmes sumas,viešojoje erdvėje kilo diskusija, ar toks įstatymo pakeitimas reikalingas ir ar jis nepažeis žmogaus teisių į privatumą? Oponentai tvirtina, jog tai tas pats, kas naršyti po asmeninius gyventojų stalčius.
Vis dėlto, tokie įstatymų pakeitimai nėra Lietuvos politikų ar mokesčių sistemos pareigūnų išradimas. Visame pasaulyje ieškoma būdų kaip gerinti mokestinių prievolių vykdymą, sukurti plačią, tarptautinę kovos su mokesčių slėpimu sistemą.
Tačiau šiuo atveju ieškoti sprendimų pirmiausia verčia vidinės priežastys.
„Šešėlis“ kerta visiems
Tyrimų duomenimis, „šešėlinė“ ekonomika Lietuvoje vis mažėja, tačiau ji vis dar lieka viena didžiausių Europos Sąjungoje. Austrų profesoriaus Friedricho Schneiderio atlikti tyrimai atskleidžia, kad 2014 metais „šešėlis“ mūsų šalyje sudarė 27,1 proc. BVP.
Gerėjantis pragyvenimo lygis nėra vienintelis veiksnys, darantis įtaką gyventojų pakantumui ir norui užsiimti nelegalia veikla. Toleruoti nelegalią veiklą daug kam tiesiog patogu.
Mokslininkai sutaria, kad „šešėlinės“ veiklos mastus šalyje tiesiogiai lemia pragyvenimo lygis. Lietuvoje pastebimi akivaizdūs pokyčiai: liepos 1-ąją Lietuvoje jau antrą kartą per šią Seimo kadenciją kils minimalus darbo užmokestis, padidinti kultūros ir meno darbuotojų atlyginimai, pradėtos grąžinti pensijos, mažėja gyventojams skaudūs būsto šildymo mokesčiai.
Vis dėlto, gerėjantis pragyvenimo lygis nėra vienintelis veiksnys, darantis įtaką gyventojų pakantumui ir norui užsiimti nelegalia veikla. Toleruoti nelegalią veiklą daug kam tiesiog patogu.
Žiūrėti į skaičius – nejauku. Organizacijos „Lietuva be šešėlio“ duomenimis, 60 proc. šalies gyventojų pateisina kontrabandines cigaretes, degalus, alkoholinius gėrimus... O juk vien dėl „šešėlinės“ akcizinių prekių rinkos Lietuvos biudžetas kasmet netenka apie 1,3 mlrd. litų pajamų (akcizo ir PVM). Biudžeto nuostolius galima skaičiuoti galimų išmokų dydžiais – kiekvienas Lietuvos pensininkas kasmet netenka po 3 tūkst. litų. Arba kiekvienas mokytojas – po 28 tūkst. litų.
Pažiūrėjus iš kitos pusės „šešėlis“ kerta visiems – ir tiems, kurie taupo, pavyzdžiui, rūkydami kontrabandines cigaretes, ir tiems, kurie toleruoja matydami tokius dalykus. Juk, neva, negražu skųsti kaimyną ar giminaitį, gyvenantį iš kontrabandos. O nepritarti valdančiųjų leidžiamiems įstatymams – tiesiog tapo norma.
Trečdalį gyvenančiųjų iš „šešėlio“ kompensuoja likusieji
Ir vis dėlto, leisdami sau ir kitiems vengti mokesčių, vagiame iš tos pačios piniginės, iš kurios tikimės, reikalaujame didesnių pensijų, atlyginimų, socialinių išmokų. Taip, „šešėlis“ bus mažesnis, kai kils pragyvenimo lygis. Tačiau sunku tą padaryti, kai beveik trečdalis visuomenės kratosi pareigų, prisimindami tik teises į orias išmokas.
Leisdami sau ir kitiems vengti mokesčių, vagiame iš tos pačios piniginės, iš kurios tikimės, reikalaujame didesnių pensijų, atlyginimų, socialinių išmokų.
Kol beveik trečdalis gyventojų – 27 procentai – ekonomikos slepiasi „šešėlyje“, likusieji 73 procentai turi kompensuoti jų nuostolius.
Todėl valstybė privalo ieškoti būdų, kaip atidžiau stebėti ir užkirsti kelią galimiems mokesčių vengimo atvejams. Taip, deja, siekiant griežčiau kontroliuoti „šešėlinės“ ekonomikos dalyvius, padidėja ir legalių dalyvių kontrolė.
Visgi, šie įstatymo pakeitimai palies ne visus Lietuvos gyventojus.
Atsižvelgiant į proporcingumo principus ir įvertinus galimos mokesčių nemokėjimo rizikos dydį, įstatymo pakeitimo projekte numatyta, jog bankai VMI turi teikti tik reikšmingą informaciją.
Negalim kenkti patys sau ir likti „šešėlio“ lyderiais
Tačiau, kaip jau minėjau anksčiau, tokie pokyčiai mokesčių administravimo srityje nulemti ir tarptautinių įsipareigojimų. Remiantis tarpvalstybiniais susitarimais, finansų įstaigoms turi būti nustatyta prievolė teikti informaciją apie kitų valstybių asmenų turimas sąskaitas ir jų balansus.
Negalime taip kenkti patys sau: versti sąžiningus piliečius mokėti didesnius mokesčius, nes kažkas to daryti nenori.
Įgyvendinant Europos Tarybos rekomendacijas, 2015 metų Nacionalinėje reformų darbotvarkėje įsipareigojome mažinti prielaidas „šešėliui“, didinti galimai neteisėtų sandorių atsekamumą ir efektyviau rinkti mokesčius. Todėl informacija VMI turi būti teikiama ir apie Lietuvos piliečių bankų sąskaitas ir jų balansus.
Nepriėmus siūlomų pakeitimų arba apsiribojus tik duomenų, skirtų tarptautiniams informacijos mainams rinkimu, būtų paliktos esminės spragos vengti mokesčių nacionaliniu lygiu.
Negalime taip kenkti patys sau: versti sąžiningus piliečius mokėti didesnius mokesčius, nes kažkas to daryti nenori, o taip pat neatsakingai elgtis tarptautiniu požiūriu, kai visas civilizuotas pasaulis imasi iniciatyvos sukurti veiksmingą, plačią kovos su mokestiniu sukčiavimu sistemą.
Antanas Nesteckis yra socialdemokratas, Seimo narys
