Turėkime noro patys valdyti savo finansinę situaciją ir į ateitį žvelkime optimistiškai, bet nepamirškime, ko galime tikėtis šiais metais. 2010-ieji, kaip rodo „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto analizė, Lietuvos gyventojams bus gerokai sudėtingesni nei 2009-ieji.. Didžiausi iššūkiai, su kuriais 2010 metais susidurs Lietuvos gyventojai, bus augantis nedarbas, mažėjantys atlyginimai bei socialinės išmokos.
Daugelis Lietuvos gyventojų jau praėjusiais metais psichologiškai persiorientavo į taupymo režimą ir, žvelgiant į ateitį, nebepuoselėja nerealių iliuzijų. Tai jau į gera. Šiemet turime žengti naują žingsnį asmeninių finansų valdymo srityje ir ne tik toliau atidžiai stebėti savo pajamas bei išlaidas, bet ir pratintis skaičiuoti namų biudžetą ilgesniam laikotarpiui.
Kuo naudingas planavimas metams?
Metų pajamų ir išlaidų vertinimas nėra naujiena. Toks skaičiavimas padeda gyventojams geriau matyti savo finansines galimybes ilgesnėje perspektyvoje, išvengti įvairių finansinių klaidų. Pavyzdžiui, jei dabar atrodo, kad galite sau leisti pirkti naujus baldus ar imti dar vieną paskolą, tai skaičiuodami tik mėnesio pajamas ir išlaidas tiksliai nežinosite, kaip šiandieninis veiksmas jūsų biudžetui atsilieps vėliau – po pusmečio ar metų.Svarbiausia – turėti ryžto pačiam imtis valdyti pinigus ir pradėti bent mažais žingsneliais.
Metų biudžetą verta skaičiuoti dėl dviejų pagrindinių priežasčių – gaunamų nepastovių pajamų ir įvairių nereguliarių išlaidų. Juk, pavyzdžiui, ne kiekvieną mėnesį prireikia pinigų įmokai už automobilio ar/ir būsto draudimą, sąskaitoms už šildymą, atostogoms, Kalėdų dovanoms, gimtadieniui ar kitai šventei ir pan.
Mėnesio ir metų biudžetų ypatumai
Pagrindinė mėnesio biudžeto užduotis yra stebėti faktines išlaidas. Šis biudžetas apima trumpesnį laikotarpį, tad yra tikslesnis, tačiau reikalauja kantrybės ir kruopštumo – būtina kaupti sąskaitas, nepamiršti į biudžetą įtraukti visas faktines išlaidas, kurias patyrėte negavę čekio ir pan. Metų biudžetas nėra toks tikslus – jis dažniausiai remiasi arba praeities informacija (pavyzdžiui, skaičiuojame, kiek išleidome šildymui pernai ir planuojame panašias išlaidas šiemet) arba prognozėmis (mano pajamos šiemet, planuoju, bus tokios ir tokios).
Aišku, kuo tikslesnę informaciją turite apie praėjusių metų išlaidas, tuo ir prognozės bus tikslesnės, tad planuoti metus yra kur kas lengviau tiems, kas jau veda ar vedė mėnesio biudžetą. Reikia atsiminti ir tai, kad metų biudžetas nėra įstatymas, išrėžtas ant akmens. Jis
sudaromas kartą per metus, bet naudinga būtų kas ketvirtį pasitikrinti, kaip sekasi jo laikytis, ir, jei reikia, koreguoti.
Kaip planuoti?
Jei mėnesio biudžeto nevedėte, sudarydami metų planą pirmiausia pabandykite suskaičiuoti, kiek pinigų reikėjo 2009 metais, kokios buvo didžiausios išlaidos. Tuomet bus lengviau suplanuoti, kam ir kiek pinigų reikės šiemet. Planuojant metų išlaidas patartina jas išskaidyti į pirmo būtinumo (finansiniams įsipareigojimas vykdyti, komunaliniams mokesčiams, maistui ir pan.) ir mažiau svarbias (laisvalaikio pramogoms, naujiems drabužiams ir pan.), kurias, reikalui esant, galėtumėte sumažinti ar jų išvis atsisakyti.
Metų biudžete taip pat būtina numatyti ir kaupti finansines atsargas – vadinamąjį juodos dienos rezervą, nes beveik niekas negali būti tikras dėl visų metų pajamų lygio (darbo užmokesčio sumažėjimo, nedarbo). Tuo tarpu dėl einamojo mėnesio pajamų (jei jos nekintamos) abejonių paprastai nekyla, todėl vedant tik mėnesio biudžetą ne visuomet įvertinama tokios atsargos būtinybė.
Vieną iš metų biudžeto eilučių taip pat patartina skirti nenumatytoms išlaidoms (pvz., jei nepataisomai sugestų šaldytuvas ir reikėtų pirkti naują). Tačiau nenumatytomis išlaidomis neturėtų tapti lėšos, skirtos atostogoms, šventėms, vaikų mokslams ir pan. Juk jas galima numatyti ir suplanuoti iš anksto bei po truputį atsidėti ir kaupti visus metus.
Planuojant ilgesniam laikotarpiui labai svarbu turėti ilgalaikį tikslą – pavyzdžiui, sukaupti tam tikrą sumą, padengti paskolą, išvykti atostogų ir pan. Tuo tarpu mėnesio biudžetas gali neturėti konkretaus tikslo – tai tiesiog gali būti naudinga priemonė, padedanti kontroliuoti išlaidas. Taigi, ilgalaikis planavimas gali ne tik padėti išvengti finansinių duobių ir išgyventi sunkmetį, bet ir siekti asmeninių finansinių tikslų bei svajonių.
Atsižvelgiant į finansinę situaciją, tam tikri tikslai šiuo metu gali atrodyti sunkiai pasiekiami, bet svarbiausia – turėti ryžto pačiam imtis valdyti pinigus ir pradėti bent mažais žingsneliais.
