Kariniai investicijų paketai didėja
Po Rusijos invazijos į Ukrainą ir augančių geopolitinių įtampų NATO šalys prisiminė dar Napoleono Bonaparto filosofiją, kas nenori išlaikyti savo kariuomenės, turės išlaikyti svetimą. Kariniai biudžetai ėmė sparčiai augti, o kai kurios vyriausybės jau imasi ambicingų investicijų programų, skirtų ne tik ginklams, bet ir infrastruktūrai.
Vokietija paskelbė apie didesnį nei 1 trilijono eurų investicijų paketą, kuris apima tiek gynybos, tiek civilinės infrastruktūros projektus, siekiant ne tik sustiprinti saugumą, bet ir paskatinti ekonomikos augimą. Šios lėšos – bandymas per technologijų plėtrą ir pramonės modernizaciją sukurti naujas darbo vietas bei augimo sritis.
Lietuvoje irgi stipriai plečiasi gynybos pramonė. Vienintelė Baltijos šalyse šovinių gamintoja Giraitės ginkluotės gamykla pernai pardavimus augino 24 proc., produkcija eksportuojama į 30 pasaulio šalių, mokami dividendai į valstybės biudžetą. Artimiausiu laiku gamykloje galima tikėtis ir naujienų apie naujas gamybos linijas bei naujus investuotojus. Giraitėje gaminami šoviniai galėtų aprūpinti visas regiono valstybes ir Skandinaviją. Būtina paminėti ir jau kylančią „Rheinmetall“ gamyklą bei kitas mažesnes, bet labai perspektyvias iniciatyvas.
NATO 2025 m. priimta deklaracija numato, kad narės turi judėti link 5 proc. BVP gynybos biudžetui iki 2035 m. Kariniai išlaidų paketai augs ne tik pajėgumams palaikyti, bet ir infrastruktūrai plėtoti.
Lietuva: kariniai investicijų projektai ir biudžeto paskirtys
Lietuva – ES ir NATO narė – aktyviai plečia ir karinę infrastruktūrą. 2025 m. mūsų šalis iš Europos investicijų banko (EIB) užsitikrino 540 mln. eurų lengvatinę paskolą. Šios lėšos bus skirtos Rūdininkų karinio miestelio statybai. Projektas apims 170 hektarų plotą, jame bus nutiesta 11 kilometrų kelių, pastatyta apie 150 pastatų, įskaitant medicinos, apgyvendinimo, mokymo patalpas, angarus, sraigtasparnių nusileidimo aikšteles ir kitus statinius.
Greta Rūdininkų plėtros vystomi ir kiti projektai Pabradėje, Vilniuje, Šilalės rajone, planuojami darbai naujajame Kapčiamiesčio poligone, sėkmingai vyksta Tauragės poligono plėtra į Jurbarko rajono savivaldybę.
Be užsienio partnerių finansavimo, didžioji dalis investicijų vykdoma iš nacionalinio biudžeto. Lietuva sparčiai didina gynybos finansavimą, o tai tiesiogiai reiškia didesnes asignavimų eilutes ne tik į ginkluotę, bet ir į infrastruktūrą bei pajėgumų plėtrą. 2026 m. vien krašto apsaugos biudžetas infrastruktūros plėtrai sieks apie 240 mln. eurų.
Kiek pinigų grįžta į ekonomiką?
Pagal ekspertų analizę, papildomos gynybos išlaidos gali turėti ir ekonominį efektą – papildomas 1 proc. BVP gynybos išlaidų gali padidinti bendrą valstybės BVP iki maždaug 0,7 proc. per tam tikrą laikotarpį. Tai net daugiau nei lyginant su kitomis fiskalinėmis priemonėmis.
Lietuvos kontekste skaičiuojama, kad daugiau nei 60 proc. gynybos biudžeto lėšų „grįžta“ į šalies ekonomiką. Krašto apsaugos lėšos generuoja darbo vietas, mokesčius bei skatina vietos tiekėjus. Dalis karinių sutarčių sandorių daro įtaką vietos pramonei ir technologijų vystymuisi – ypač kai užsienio gamintojai dalinai vykdo projektus per Lietuvos įmones ar tiekimo grandines.
Plečiant infrastruktūrą uždirba mūsų statybininkai, statybinės medžiagos daugiausiai gaminamos taip pat Lietuvoje. Sąjungininkams, atvykstantiems į Lietuvą, kaip ir mūsų kariuomenei, maisto produktai, vaisiai ir daržovės perkami iš vietos ūkininkų ir tiekėjų. Kariai dėvi uniformas, siūtas mūsų siuvyklose, degalai karinei technikai perkami Lietuvos degalinėse ir kt. Galiausiai, kariai uždirba atlyginimus, kuriuos parneša į savo šeimas, o nuo atlyginimų sumokami mokesčiai, kurie grįžta į valstybės biudžetą.
Tarptautiniai pavyzdžiai rodo, kad nuolatinės investicijos į karinę infrastruktūrą gali turėti reikšmingą ekonominį ir socialinį poveikį regionams. Mokslininkai yra nagrinėję JAV karinių bazių Fort Bliss ar Scott Air Force Base įtaką regionams. Jos ne tik aptarnauja kariuomenės funkcijas, bet ir veikia kaip mažo miesto ekonominės sistemos, generuojančios reikšmingas sutartis, darbo vietas ir paslaugų paklausą vietos verslams.
Panašiai bus ir su mūsų išplėstomis bazėmis. Rūdininkų kariniame miestelyje statomi bendrabučiai, garažai, sandėliai, valgyklos, sporto infrastruktūra ir daug kitų pastatų. Planuojama, kad bazėje nuolat gyvens ir dirbs apie 4 tūkst. karių ir 750 civilių. Lietuvos mastais tai yra kaip nedidelis rajono centras Skuodas ar Šakiai.
Kariniai poligonai bei infrastruktūros projektai sukuria poreikį statyboms, aptarnavimui, transportui ir logistikai, o tai būna svarbu ypač regionams, kuriuose investicijos vykdomos. Kariai Pabradėje skundžiasi, kad sunku rasti aptarnaujančių darbuotojų ir įmonių vietos regione, nors tam yra teikiama pirmenybė.
Mūsų kariuomenė šiandien yra ir saugumo garantas, ir Lietuvos ekonomikos dalis. Vykstanti plėtra, augantys biudžetai ir protingai planuojamos naujos investicijos duos nemažą efektą ir Lietuvos ūkio augimui.
