2026-03-10 16:27

Arvydas Pocius. Kaip Europai apsiginti?

Europoje vis dažniau kalbama apie strateginį gynybinį savarankiškumą ir didesnę atsakomybę už savo saugumą. Daugelį metų europiečiai galėjo remtis Jungtinių Amerikos Valstijų saugumo garantijomis, tačiau D.Trumpo pareiškimai ir Rusijos agresija išryškino tai, kas buvo akivaizdu – europiečiai gali ir turi prisiimti didesnę atsakomybę už savo gynybą.
Arvydas Pocius
Arvydas Pocius / Patricija Adamovič / BNS nuotr.

Top 3 Europai atgauti savo stiprybę

Trys sritys, be kurių Europa negali rimtai kalbėti apie strateginį pajėgumą: žvalgyba, tolimojo smūgio galimybės ir oro gynyba.

Pirmiausia – žvalgybiniai pajėgumai, ypač kosmose. Šiuolaikiniuose konfliktuose informacija dažnai tampa svarbiausiu ginklu. Gebėjimas laiku pastebėti priešo veiksmus, analizuoti situaciją ir priimti sprendimus remiantis patikima informacija yra kritiškai svarbus.

Jungtinės Amerikos Valstijos šiandien turi daugiau nei 240 karinių ir su gynyba susijusių palydovų, kai tuo metu visos Europos valstybės kartu turi vos 40–50. Rusija turi apie 120 tokių palydovų, o Kinija – daugiau nei 250. Tai reiškia, kad realaus laiko žvalgybos informacija Europoje vis dar stipriai priklauso nuo JAV. ES jau mato šią problemą. Europos Komisijoje atsirado nauja Gynybos ir kosmoso komisaro pareigybė, kurią užima Andrius Kubilius. Europos Sąjunga planuoja plėsti kosmoso stebėjimo ir palydovų apsaugos tinklą. 2029 m. turėtų pradėti veikti 290 palydovų IRIS2 sistema, skirta teikti šifruoto ryšio paslaugas.

Antra svarbi sritis – tolimojo smūgio pajėgumai. Europoje jau egzistuoja modernios sparnuotosios raketos, tokios kaip britų ir prancūzų „Storm Shadow“, prancūzų SCALP ar vokiška „Taurus“. Jų veikimo nuotolis siekia apie 300–500 kilometrų, tačiau pagrindinė problema yra mastas ir gamybos tempas.

Europos gamintojai per metus pagamina palyginti nedaug tokių raketų, tuo tarpu Jungtinės Valstijos vien JASSM tipo raketų gamina apie 700 per metus ir planuoja šį skaičių dar didinti. Vis dėlto situacija ir Europoje pradeda keistis – gynybos pramonė plečia gamybos linijas, o bendras amunicijos gamybos pajėgumas per pastaruosius kelerius metus išaugo maždaug 40 procentų. Iki karo Ukrainoje, Europos Sąjungos šalių įsigijimai iš europietiškų įmonių siekė vos 20 proc., dominavo įsigijimai iš JAV.

Trečioji kritiškai svarbi grandis – oro gynyba. Rusijos karas prieš Ukrainą aiškiai parodė, kad raketų, bepiločių orlaivių ir dronų grėsmė tapo kasdienybe. Per dieną Ukraina patiria šimtus raketinių ir dronų atakų. Karas Irane ne išimtis. Tiek amerikiečiai, tiek iraniečiai plačiai naudoja bepiločius orlaivius, raketas ir dronus.

Europoje veikia modernios oro gynybos sistemos – „Patriot“, SAMP/T, IRIS-T ar NASAMS, tačiau jų kiekis vis dar ribotas. Pavyzdžiui, Vokietija turi apie 10 „Patriot“ baterijų, o dauguma Europos valstybių turi tik po kelias oro gynybos sistemas. Europos Komisija jau pasiūlė bendras iniciatyvas, kurios turėtų stipriai išplėsti Europos oro erdvės saugumą.

Plane numatyti 4 pagrindiniai projektai: „Europos dronų gynybos iniciatyva“, „Rytinės sienos stebėsena“ (Eastern Flank Watch), „Europos oro skydas“ ir „Europos kosmoso skydas“. Dronų gynybos sistema turėtų pradėti veikti iki 2027 metų, „Flank Watch“ turėtų būti pilnai įdiegta iki 2028 metų pabaigos.

Lietuva atskirai irgi skiria didelį dėmesį oro gynybai. Naujausias pirkinys yra švediškos raketos RBS-70 „Bolide“. Jos prisidės prie kitų didelių pirkinių, tokių kaip Ukrainoje išbandytos amerikietiškos raketų sistemos HIMARS bei norvegiškos NASAMS. Šalia gynybos priemonių, Ukrainos ir Suomijos pavyzdžiu aktyviai visoje šalyje įrenginėjamos ir tvarkomos priedangos bei slėptuvės. Šiuo metu modernizuojamos 385 priedangos, o iki 2030 metų planuojama turėti ne mažiau kaip 1 900 gyventojų apsaugai pritaikytų objektų.

Europos Sąjunga imasi lyderystės

Europos Sąjunga per pastaruosius kelerius metus pradėjo vieną didžiausių gynybos stiprinimo programų savo istorijoje. Pagrindiniai planai apima didžiules investicijas, bendrus ginkluotės pirkimus, gynybos pramonės stiprinimą ir naujus karinius projektus.

Didžiausias ES planas vadinamas „Readiness 2030“ (anksčiau „ReArm Europe“) strategija. Jos tikslas – iki dešimtmečio pabaigos sustiprinti Europos karinius pajėgumus. Šis planas gali mobilizuoti iki 800 mlrd. eurų gynybai. Taip pat ES siekia sumažinti gynybos rinkos fragmentaciją ir daugiau ginkluotės gaminti Europoje. Naujoji Europos gynybos pramonės strategija (EDIS) numato, kad iki 2030 m. bent 50 proc. gynybos pirkimų būtų vykdoma iš Europos gamintojų.

Pradėjo veikti Europos gynybos fondas, turintis beveik 8 mlrd. eurų biudžetą 2021–2027 m., kuris finansuoja naujas technologijas – nuo dronų iki kosmoso sistemų. Planuojami konkretūs pajėgumų stiprinimo projektai:

  • Europos dronų gynybos iniciatyva
  • stipresnė rytinių sienų apsauga
  • investicijos į oro ir raketinę gynybą
  • karinis mobilumas (keliai, tiltai ir infrastruktūra tankams bei technikai). Lietuvai, kaip ir kitoms, su agresyviomis Rytų kaimynėmis sieną turinčioms šalims, ypač svarbus ir kontrmobilumas. Gynybinė linija, užtvarai, grioviai, žvalgybos ir kovinės sistemos ir kt.

Europai reikėjo sukrėtimo, kad sugebėtų susitelkti. Tik pastaraisiais metais tiek šalių visuomenėse, tiek vyriausybėse atsirado supratimas, kokia svarbi sritis yra gynyba. Labai svarbi ir ES lyderystė, nes blokas iki šiol buvo susitelkęs tik į ekonominę šalių sąjungą. Dabar ES tapo didžiausiu investuotoju į Europos gynybą.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą