Dabar populiaru
Publikuota: 2019 vasario 20d. 10:52

Asta Repšienė: Noriu paveldėti tik turtą, bet ne skolas. Ar taip galima?

Asta Repšienė Kaip žinia, mirtis – visuomet nelaukta viešnia. Ji neklausia, ar mes jai atidarysime duris, neduoda mums laiko pasiruošti, o tiesiog ateina. Ir ateina ne viena, o su būriu palydovų – dideliu skausmu, rūpesčiais dėl laidotuvių ir galiausiai klausimais dėl išėjusiojo palikto turto ir turtinių įsipareigojimų.

2019 m. vasario viduryje paskelbta „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta gyventojų apklausa atskleidė Lietuvos gyventojų požiūrį į su paveldėjimu susijusius klausimus.

Iš apklausos rezultatų matyti, kad daugiau nei 60 proc. šalies gyventojų nėra nei kalbėję apie mirtį su savo artimaisiais, nei aptarę, ką tokiu atveju reikėtų daryti. Palyginti nemažai žmonių – 31 proc. nežino ir to fakto, kad kartu su artimojo turtu jie gali paveldėti ir jo skolas.

Mirties akivaizdoje nei nuo širdgėlos, nei nuo atsisveikinimo rūpesčių neišsisuksime, bet iš anksto apgalvoti paveldėjimo klausimus ir procedūras verta tam, kad būtų išvengta finansinių siurprizų ateityje.

Dažniausiai pasitaikantis būdas – pareiškimo padavimas palikimo atsiradimo vietos notarui.

Taigi, ką reikia žinoti, norint priimti palikimą sklandžiai ir be klaidų?

Visų pirma, žinotina, kad palikimo atsiradimo faktas (asmens mirtis) savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria, įpėdinis palikimą turi priimti, t. y. turi imtis konkrečių veiksmų. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinti du alternatyvūs palikimo priėmimo būdai:

1) kai įpėdinis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti;

2) padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimo.

Dažniausiai pasitaikantis būdas – pareiškimo padavimas palikimo atsiradimo vietos notarui. Palikimo atsiradimo vieta laikoma paskutinė deklaruota palikėjo gyvenamoji vieta. Šios vietos nustatymas svarbus todėl, kad pagal ją yra atliekami su paveldėjimu susiję notariniai veiksmai. Tai vienintelė išimtis, kai asmenys negali rinktis notaro, o turi rinktis pagal teisingumo ministro nustatytą tvarką.

Jeigu paskirto notaro biuro vieta Jums yra nepatogi tvarkytis paveldėjimo turto dokumentus (pvz. tolimas atstumas) galite kreiptis į Notaro rūmus su prašymu, kad mirusiojo paveldėjimo byla būtų vedama kitame, Jums patogesnėje vietoje esančiame notaro biure. Tokį prašymą patenkinus, byla bus vedama Jūsų pasirinktame notaro biure.

Antrasis palikimo priėmimo būdas – faktinis paveldimo turto valdymas po palikėjo mirties. Tokiu atveju, net ir nesikreipiant į oficialias institucijas, laikoma, kad Jūs priėmėte palikimą. Tačiau, verta pastebėti, kad norint gauti paveldėjimo liudijimą, teks nueiti nemenką kelią. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, todėl su prašymu nustatyti juridinį faktą įpėdinis turi kreiptis į teismą ir įrodyti, kad jis tikrai pradėjo faktiškai valdyti turtą – pavyzdžiui, apsigyveno palikėjo būste, moka komunalinius mokesčius, naudojasi palikėjo daiktais, rūpinasi augintinais ir pan. Pažymėtina, kad įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Teismui nustačius juridinį faktą, kad turtas buvo pradėtas faktiškai valdyti, įpėdiniui, su teismo sprendimu, reikia kreiptis į notarą dėl paveldėjimo liudijimo išdavimo.

Svarbu pastebėti, kad tiek kreiptis į notarą, tiek pradėti turtą faktiškai valdyti reikia per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo (palikėjo mirties) dienos. Nurodytas terminas gali būti pratęstas, tik jei jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Įpėdinis, pageidaujantis, kad terminas palikimui priimti būtų pratęstas, turi kreiptis į teismą su atitinkamu prašymu dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, nurodydamas termino praleidimo priežastis. Svarbu pažymėti, kad įpėdinis, praleidęs terminą palikimui priimti, gali jį priimti ir nesikreipdamas į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti įpėdiniai, priėmę palikimą (tuo atveju, jei jau kuris nors iš įpėdinių yra priėmęs palikimą ir užvedęs paveldėjimo bylą notaro biure).

Taigi, lengvesnis ir greitesnis kelias į palikimą yra per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notaro biurą su pareiškimu apie palikimo priėmimą.

Atkreiptinas dėmesys, kad mirus vienam sutuoktiniui, kitas sutuoktinis taip pat turi priimti palikimą vienu iš minėtų būdų, t. y. palikimas jam nepereina „savaime“.

Svarbu pastebėti, kad tiek kreiptis į notarą, tiek pradėti turtą faktiškai valdyti reikia per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo (palikėjo mirties) dienos.

O kaip yra su palikėjo skolomis? Ar jo turtą paveldėjęs įpėdinis kartu paveldi ir turtinius įsipareigojimus? Juk turtiniai įsipareigojimai gali būti tiek įpėdiniui žinomi, tiek nežinomi, gali būti labai maži, o gali būti ir labai dideli.

Teisių perėjimo universalumas pasireiškia tuo, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui nepaisant to, žinojo jis ar nežinojo esant atitinkamas palikėjo teises ar pareigas. Taigi įpėdiniams, priėmusiems palikimą, pereina pareiga atsakyti už palikėjo prievoles (CK 5.1 straipsnio 2 dalis).

Deja, nėra teisinio būdo paveldėti turtą, atsisakant paveldėti skolas. Palikimas gali būti priimamas arba visa apimtimi, arba nepriimamas visai. Negalima priimti dalies palikimo.

Jeigu Jūs žinote ar įtariate, kad palikėjas galėjo turėti nemažai arba nemažų skolų, verta pasvarstyti apie palikimo priėmimą pagal turto apyrašą. Kas tai ir ką tai duoda?

Turto apyrašas – tai pagal notaro įpėdiniui išduotą vykdomąjį pavedimą antstolio sudarytas palikėjo turto aprašymas, kuriame turi būti nurodomas visas daiktų, sudarančių palikimą, sąrašas, nurodant jų vertę ir aplinkybes, reikalingas jų vertei nustatyti; įvardijamos visos žinomos skolinės palikėjo teisės ir pareigos, nurodant palikėjo kreditorius ir skolininkus.

Turto priėmimas pagal turto apyrašą ypatingas tuo kad tai yra vienintelis palikimo priėmimo būdas, kuris sudaro sąlygas įpėdiniui apsisaugoti nuo rizikos, kad įpėdinis turės apmokėti palikėjo skolas iš savo asmeninio turto. Taip yra todėl, kad priėmęs palikimą, asmuo priima ne tik turtą, bet ir turtinius įsipareigojimus, apie kuriuos, gali būti, nieko ir nežinojo, o priimant palikimą pagal turto apyrašą, skolos kreditoriams bus padengiamos tik iš paveldėto turto, bet ne iš įpėdinio turto. Įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu (CK 5.53 straipsnio 1 dalis).

Apibendrinant, verta žinoti palikimo priėmimo būdus ir procedūras tam, kad, atsižvelgiant į aplinkybes, būtų galima pasirinkti sau priimtiniausią būdą bei jaustis užtikrintai ir taip nelengvu laikotarpiu.

Asta Repšienė yra „Temidės namų“ teisininkė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Ypatingos

Kviečiame anties

Video

01:06
02:24
01:41

Esports namai

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie 15min