Dabar populiaru
Publikuota: 2019 spalio 17d. 08:31

Asta Repšienė: Po mirties planuojate nė cento nepalikti vaikams arba tėvams? Gali ir nepavykti

Asta Repšienė Testamento laisvės principas leidžia palikėjui savo nuožiūra priimti sprendimą dėl palikimą sudarančio turto – palikti jį bet kuriems civilinės teisės subjektams, paskirstyti dalimis, susieti paveldėjimo teisę su kokios nors prievolės įvykdymu ar apskritai nepriimti jokio sprendimo palikimo klausimu.

Šis principas gali būti ribojamas tik įstatyme nustatytais atvejais. Vienas iš tokių atvejų įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.20 straipsnio 1 dalyje. Kai palikėjas artimiausius šeimos narius, kuriems būtina parama, be adekvačios priežasties nušalina nuo palikimo, valstybė turi įsikišti į paveldėjimo santykius ir apginti tokius šeimos narius, suteikdama jiems teisę į privalomąją palikimo dalį.

Taigi įstatymų leidėjas, įtvirtindamas teisę į privalomąją palikimo dalį, atitinkama apimtimi apribojo testamento laisvės principo veikimą. Įstatymų leidėjo nustatyta, kad teisę į privalomąją palikimą dalį turi tik CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyti asmenys, t. y. palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, o testatorius šiems asmenims neskyrė turto arba skyrė mažiau negu pusę tos dalies, kuri tektų paveldint pagal įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-258-219/2016).

Įstatymas neapibrėžia išlaikymo reikalingumo sąvokos turinio, todėl teismas kiekvienoje konkrečioje byloje taiko teisės normą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str. 4 d.). Laikytina, kad asmeniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis neturi pajamų arba jų turi nepakankamai būtinoms pragyvenimo išlaidoms. Klausimas dėl išlaikymo reikalingumo sprendžiamas, įvertinus visas palikimo atsiradimo dieną asmens gautas pajamas, galimybes jų gauti, turėtą turtą ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius, sudarančius būtinų gyvenimo reikmių visumą; be kita ko, būtina atsižvelgti į asmens sveikatos būklę, jo socialiniu statusu saistomas tam tikras teises: gauti pašalpą, pensiją, kitą paramą; ar asmuo išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms.

Konstatavus, kad asmuo palikimo atsiradimo metu buvo atitinkamos būklės, kai jam reikalinga parama, reikia įvertinti ir tai, ar asmuo savo pastangomis išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje 3K-3-258-219/2016).

Jeigu paaiškėja aplinkybės, jog išlaikymo reikalingumą įrodinėjantis asmuo pats kaltais veiksmais sukūrė savo sunkią materialinę padėtį (piktnaudžiaudamas alkoholiu, tyčia susižalojęs, iššvaistęs turėtą turtą ir pan.), teismas turi įvertinti šias aplinkybes ir spręsti, ar jos nesudaro pagrindo netenkinti prašymo nustatyti išlaikymo reikalingumo faktą, būtiną siekiant įgyti teisę į privalomą palikimo dalį.

Pensinio amžiaus ar neįgaliems asmenims nereikia įrodinėti, kad jiems reikalingas išlaikymas, nes vadovaujamasi nuostata, kad vien dėl amžiaus ir sveikatos būklės jiems išlaikymo reikia, tačiau ši prezumpcija byloje gali būti nuginčyta.

Išlaikymo reikalingumas yra preziumuojamas, kai toks asmuo palikėjo mirties dieną yra nepilnametis, nedarbingas dėl savo amžiaus (sulaukęs senatvės pensijos amžiaus) ar sveikatos būklės, taip pat jeigu jis yra palikėjo sutuoktinis ir augina bendrą savo ir palikėjo nepilnametį vaiką.

Be to, išlaikymo reikalingumas palikėjo mirties dieną CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytiems asmenims yra preziumuojamas ir tada, kada įsiteisėjusiu teismo sprendimu iš palikėjo šiems asmenims buvo priteistas išlaikymas.

Pensinio amžiaus ar neįgaliems asmenims nereikia įrodinėti, kad jiems reikalingas išlaikymas, nes vadovaujamasi nuostata, kad vien dėl amžiaus ir sveikatos būklės jiems išlaikymo reikia, tačiau ši prezumpcija byloje gali būti nuginčyta, t. y. nedraudžiama teismui nustatyti priešingai, kad pensinio amžiaus asmuo ar neįgalusis yra materialiai apsirūpinęs ir jam išlaikymas nėra reikalingas.

Taigi, nors teismų praktikoje ir nustatyta visa eilė kriterijų, kuriais remiantis galima įrodinėti privalomosios palikimo dalies nebūtinumą artimajam, tačiau įstatymų leidėjo įtvirtinta prezumpcija dėl pažeidžiamiausių visuomenės narių remdamasi šeimos narių solidarumo samprata, šeimos narį įpareigoja ne tik naudotis teisėmis, bet ir prisiimti pareigas, šiuo atveju – rūpintis savo šeimos narių gerove.

Asta Repšienė yra „Temidės namų“ teisininkė.

Temos: 2 Teisė Palikimas

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

01:48
00:49
49:40

Esports namai

Parašykite atsiliepimą apie 15min