Dabar populiaru
Publikuota: 2013 rugsėjo 20d. 12:56

Audrius Cininas: Su Ekseliu per galvą

Audrius Cininas Analizuojant pastarojo meto teisėkūros iniciatyvas baudžiamojoje jurisdikcijoje akivaizdžios dvi sritys, į kurias ypatingai krypsta įstatymų leidėjų dėmesys. Tai – įvairiausių terminų teismams nustatinėjimas ir bausmių griežtinimas.

 

 

 

5-pav.-300x186
 

Bausmių griežtinimo sritį paliksime kol kas ramybėje, o apsistosime ties terminais, kurių knibžda mūsų kodeksai ir vis naujus ir naujus vis pakiša įstatymų leidėjai.

Šie terminai buktai privers teisėjus dirbti kaip reikia ir tada viskas bus gerai. Kadangi gerai nepasidaro, tai tada sugalvojama, kad reikia dar kažkokių terminų ir vėl jie vėl kemšami į kodeksus, jau pamirštant anksčiau priimtuosius ir kad reikia tarpusavyje derinti ne tik terminus, nustatytus, pavyzdžiui, baudžiamajame procese, bet ir terminus administraciniame procese.

Nes niekada nėra taip, kad ant teisėjo stalo gulėtų viena byla. Ant teisėjo stalo vienu metu gali būti ir 100 bylų ir visas jas, o ne tą vieną, kuria kažkuriuo momentu domisi įstatymu leidėjas, reikia baigti per protingą laiką. Ir visi bus laimingi ne tada, kai byla bus, pavyzdžiui, pradėta, o kai jis bus baigta per protingą laiką, kokybišku ir įtikinamu sprendimu.

Jau rašiau ne kartą apie tokių terminų nesąmoningumą ir nežinau jau, ant kokios čia bačkos ir kokioje aikštėje reikia užsilipti ir pasakyti, kad žmonės įsisąmonintų vieną paprastą tiesą: JOKIE TERMINAI NEPADĖS BYLŲ NAGRNĖTI GREIČIAU, O TRUKDYS. Retorika neveikia, pabandykim truputį pažaisti su Ekseliu ir pažiūrėti, kokie skaičiukai išeina.

Taigi, mitas Nr. 1. Teigiama, kad kuo anksčiau bylą pradėsi, tuo anksčiau išnagrinėsi.

Kiekviename procesiniame įstatyme būtinai rasime nustatytus terminus, per kiek laiko turi būti pradėtas vienas ar kitas procesas byloje. Tokių pradžios terminų rasime naujesnių, pvz., ATPK 298 str., ar senesnių – perkeltų iš sovietinio BPK į dabar galiojantį BPK 420 str. ir kt. Kokia šių terminų prasmė?  Arba įstatymų leidėjas teisėjus laiko latrais, kurie neparaginti nė piršto nepajudins, kad byla būtų pradėta, arba nuoširdžiai tiki tuo, kad dirbant multitaskingo režimu, anksčiau pradėjęs darbą, anksčiau jį ir baigsi. Netikiu, kad įstatymų leidėjai taip blogai galvoja apie teisėjus, todėl lieka antrasis spėjimas.

Pažiūrėkim kas išeina multitaskinant su bylomis. Priekabiautojams iš karto sakau, kad, nors tai ir idealus supaprastintas modelis, tačiau tai yra ir visiškai adekvati realybėje vykstančio proceso projekcija.

Tolesniame pavyzdyje abstrahuotasi nuo detalios teisėjo laiko sąnaudų analizės. Nors pavyzdyje viskas tarsi vyksta tik per posėdžius, bet  į juos įtraukiame visą teisėjo veiklą nagrinėjant bylą: tai ir posėdžiavimas, atidėtų posėdžių laikas ir sprendimų rašymas, ir kavos gėrimas, ir vaikščiojimo į salę laikas, ir nosies krapštymas.

Analogiškai kol kas empiriškai paimam posėdžio laiką, laikydami, kad viena statistinė byla išnagrinėjama per 3 jai skirtas laiko nišas (posėdžius), kurios kiekvienos trukmė 2 valandos. Kam panaudoti laiką, skirtą neįvykusiam posėdžiui, irgi yra sprendimas, bet kol kas dėl to sau galvos nekvaršinam, tik turime galvoje, kad sprendimas yra.

Du teisėjai – Ortodoksas (TO) ir  Novatorius (TN), išėjo atostogų pabaigę visas bylas, o grįžę kiekvienas rado po 100 naujų. Kiekvienai bylai išnagrinėti, kaip tarėmės, reikia 3 posėdžių, kurių kiekvieno trukmė 2 valandos. Kitaip tariant, kiekvienas teisėjas gavo darbo 600 valandų. 

Ortodoksas tiki, kad anksčiau pradėjęs anksčiau ir baigs, todėl paskiria visas 100 bylų iš karto. Novatorius tiki Exel‘iu, todėl bylas nutarė nagrinėti minimaliai įmanomais blokais. Tarkime, kad minimalus įmanomas pertraukos vienoje byloje laikas (langas dėl pašto, liudytojų paieškos, atvesdinimų, advokatų užimtumo ir panašiai) yra 1 savaitė (40 darbo valandų), todėl Novatorius ir nutarė nagrinėti tiek bylų, kiek telpa į šį tarpą , tai bus 40/2=20 bylų. Vadinasi, Novatorius kitą 20 bylų bloką ima tik tuomet, kai baigia ankstesnį, ir taip vieną po kito išnagrinėja visus 5 bylų blokus. Štai taip:

1-pav
 

 

 

 

 

Kadangi kiekvienai bylai reikia trijų laiko nišų (posėdžių), tai kiekvieno bloko viduje laiko nišos atrodo taip. Raudona spalva pažymėti baigiamieji posėdžiai.

2-pav
 

Suvedam paprastus skaičiukus į Excel'į ir ką gauname?

4-pav.
 

Matome, kad Novatoriaus bylų vidutinė bylos nagrinėjimo trukmė, skaičiuojant nuo pirmo posėdžio pirmoje byloje pradžios, trumpesnė trečdaliu. Vidutinė Ortodokso bylų nagrinėjimo trukmė – 63 darbo dienos, o Novatoriaus – tik 43. Taip, galima paprieštarauti, kad bylos baigtos įvairiu laiku, tačiau turėkime galvoje, kad kai Ortodoksas paskelbė sprendimą savo pirmoje byloje, Novatorius jau buvo baigęs 60 proc. savo bylų, įpusėjo ketvirtą bloką ir tik paskutines 40 proc. bylų baigė tokiais pačiais terminais kaip Ortodoksas. Raudona spalva vėlgi žymi baigiamuosius posėdžius.

3pav300x471
 

Tai reiškia, kad 60 proc. Novatoriaus bylininkų yra laimingesni nei Ortodokso, o likę 40 proc. – ne daugiau nuskriausti. Sunku patikėti, kad turint tas pačias 600 darbo valandų, galima jas paskirstyti taip skirtingai.

Tai žiūrime, ką turime – vidutinis bylos išnagrinėjimo laikas bus tuo trumpesnis, kuo mažesniais blokais jos bus nagrinėjamos, visas kitas bylas paliekant seife, kol ateis jų eilė. Bylos paskyrimo vos tik ją gavus idėja yra pakankamai buka. Griežti pirmo posėdžio terminai ne greitina, bet VILKINA bylas. Multitaskingo režime visiškai nesvarbus pirmo posėdžio byloje laikas, kuo taip šventai tiki mūsų įstatymų leidėjai.

Dar pabaigoje galima būtų užduoti retorinį klausimą, kuris teisėjas gaus per galvą už tokį savo darbą? Atsakymas – Novatorius. Nes teismų statistika fiksuoja, kaip laikomasi būtent pirmo posėdžio byloje terminų. Ką pasakys Novatorius per eilinį jo veiklos vertinimą, kai jo paklaus, kodėl jis 60 proc. savo bylų pradėjo nagrinėti vėliau nei Ortodoksas? O paskutinius 20 proc. bylų net 3 mėnesius nepaskirtas pralaikė seife? Ekselio lenteles rodys ar ką?

Na, taip, gautų jis su tuo pačiu Ekseliu per galvą ir tiek..

O Ortodoksas štai, grįžo po atostogų ir suskyrė iš karto visas bylas, kiek  buvo. Vadinasi, dirba…

Audrius Cininas yra Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas

***

Apie tai, kaip padidinti teisėjų produktyvumą panaudojant šiuolaikinės vadybos principus, A.Cininas skaitys pranešimą Tarptautinėje viešojo sektoriaus efektyvumo konferencijoje Vilniuje 2013 m. spalio 24 d. Daugiau informacijos http://efk.lt

Temos: 1 Vilkinimas
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie 15min