2025-09-15 16:44

Dainius Kreivys. Rytų skydas: ar Lietuva bus aktyvi dalyvė, ar pasyvi stebėtoja?

„Aš nežinau, kuri NATO šalis pajėgtų apginti bent vieną savo miestą, jeigu septynias dienas per savaitę be sustojimo sulauktų bent 200–300 „Shahed“ dronų atakų.“ – Robertas Brovdi („Madiaras“), Ukrainos bepiločių pajėgų (UCAV) vadas.
Dainius Kreivys
Dainius Kreivys / Skirmanto Lisausko / BNS nuotr.
Temos: 3 NATO Lenkija Dronas

Ši citata tiksliai atspindi, kodėl šiandieninė NATO šalių oro gynybos architektūra yra neįgali ir prieš masinių bepiločių spiečių taktiką. Rugsėjo 9-10 d. tai labai aiškiai atsiskleidė Lenkijoje.

Ukrainos pasiūlymas

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, komentuodamas Rusijos bepiločių įsiveržimą į Lenkijos oro erdvę, paragino kurti bendrą rytų oro gynybos skydą. Pasak jo, fragmentiški sprendimai nėra pakankami, todėl būtina plėtoti sistemą, kurioje greta raketinių sistemų ir naikintuvų veiktų elektroninės kovos priemonės, dronai perėmėjai bei mobiliosios ugnies grupės.

„Lenkijos patirtas incidentas aiškiai rodo, kad mūsų regione būtinas ne fragmentiškas reagavimas, o bendras rytų oro gynybos skydas. Ukraina yra pasirengusi prisidėti prie šio skydo kūrimo kartu su Lenkija ir kitais partneriais“, – teigė Zelenskis. Jis pabrėžė, kad „Patriot“ raketos yra pernelyg brangus būdas kovoti su pigiais „Shahed“ dronais, todėl Europa turėtų finansuoti ir kartu gaminti perėmėjus-dronus, o Lenkija galėtų tapti pirmąja tokio projekto partnere.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas į tai atsakė, kad Ukraina turi vieną veiksmingiausių ir kovos sąlygomis patikrintų oro gynybos sistemų, todėl Lenkija sieks pasinaudoti šia patirtimi ir yra pasirengusi nedelsiant išsiųsti į Ukrainą savo karius apmokymams.

Lenkai reagavo teisingai, tačiau per brangiai

Lenkijos reakcija į dronų incidentą buvo tvirta, tačiau kartu reikia pripažinti, kad taikytos priemonės nebuvo efektyvios. Taikinių identifikacija dėl radarų aprėptis buvo ribota, į orą pakilę naikintuvai numušė tik kelis bepiločius, tačiau dauguma jų nukrito Lenkijos teritorijoje. Galime konstatuoti, kad tradicinė oro gynyba nesuveikė, o šiandienos iššūkiai reikalauja naujos daugiasluoksnės oro gynybos architektūros apimančios visų tipų bepiločius orlaivius.

Dar viena problema – kaštų disproporcija. Viena F-35 paleista AIM-120 AMRAAM raketa kainuoja apie 1,2 mln. JAV dolerių, o „Shahed-136“ dronas – vos 20-40 tūkst. Tai reiškia, kad net ir sėkmingai numuštas dronas nesukuria efektyvios gynybos – užpuolikas vis tiek išlieka pranašesnis.

Generolo Grynkevičiaus vertinimas

Nors NATO vyriausiasis sąjungininkų pajėgų Europoje vadas generolas A.Grynkevičius teigė, kad Lenkijos misija atremiant dronų ataką „buvo atlikta labai gerai, o kariuomenė visais lygmenimis dirbo taip, kaip tikėtasi“. Vis dėlto jis pabrėžė, jog viena svarbiausių šio incidento pamokų yra būtinas perėjimas prie pigesnių gynybos priemonių. Dabartinis modelis, kai pigūs dronai numušami milijonus kainuojančiomis raketomis, yra ekonomiškai nepakeliamas. Anot generolo, būtina plėsti ginklų galimybes taip, kad būtų galima ženkliai sumažinti jų naudojimo išlaidas.

Lietuvos gynybos pasirinkimai

Lietuvai šiandien tenka apsispręsti, ar likti pasyvia stebėtoja, ar tapti aktyvia dalyve Rytų skydo architektūroje. Tai nėra techninis, o egzistencinis pasirinkimas, nulemsiantis valstybės saugumo perspektyvą artimiausiems dešimtmečiams.

Lietuva privalo aktyviai jungtis prie Ukrainos pasiūlytos iniciatyvos „Rytų skydas“, dalintis radarų tinklo duomenimis, koordinuoti elektroninės kovos priemones ir kartu vystyti dronų perėmimo pajėgumus. Tai leistų sukurti efektyvią oro erdvės stebėjimo ir gynybos sistemą, sumažintų finansinę naštą bei užtikrintų, kad Lietuvos oro gynyba taptų platesnio regioninio tinklo dalimi.

Lietuva taip pat turi galimybę pasiūlyti kaimyninėms šalims įrengti bendrą „Dronų sieną“, apimančią ne tik minėtus antidroninius ir antiraketinius oro erdvės apsaugos komponentus, bet ir visapusišką gynybos sistemą – NATO rytų sienos fortifikaciją, integruotą daugiasluoksnę jutiklių architektūrą bei karinius dronų pajėgų vienetus kartu su jų vystymo modeliu.

Tokia architektūra būtų paremta Ukrainos patirtimi, kai dronų pajėgų koviniai vienetai yra pilnai integruoti į kariuomenės struktūras, o technologiniai sprendimai – jutikliai, radarai, FPV dronai, elektroninė kova ir giluminio smūgio platformos – veikia kaip vieningas, tinklinis darinys, leidžiantis aptikti, klasifikuoti ir neutralizuoti grėsmę per kelias sekundes. Tai būtų rimtas atsakas į besitęsiančias Rusijos provokacijas ir kartu sisteminė, daugiasluoksnė gynyba, užtikrinanti, kad priešo puolimas būtų stabdomas dar prieš jam peržengiant sieną.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą