Dabar populiaru

Naujausios

Publikuota: 2017 spalio 2d. 18:00

Dainius Pavalkis: Kur glūdi aukštojo mokslo pertvarkos konfliktas

Dainius Pavalkis Aukštojo mokslo pertvarka perėjo į naują kokybinį etapą – asmeninius puolimus ir santykių aiškinimąsi viešoje erdvėje. Visiems kiek nepatogu stebėti, kaip garbingi profesoriai ir institucijų vadovai vienas kitą pliekia, ieško plagiatų, skelbia apie nekilnojamojo turto sandorius, skelbia apie nejautrumą rengiamoms mokytojų ruošimo tvarkoms. Bet žiūrint į aukštojo mokslo pertvarkos eigą, tikslus ir siekiamą rezultatą ne tai svarbu.

Dabartinė arba kita valdžia turės grįžti prie universitetų ir visuomenės, valstybės santykio, nes be to, nebus jokios aukštojo mokslo reformos, nebus Lietuvai ateities moksliniuose tyrimuose ir inovacijose ar aukštų technologijų kūrimo, diegimo ir pardavimo kitiems srityse. Universitetai, ilgą laiką buvo laikomi tomis institucijomis, kurios daro mokslo atradimus ir žinias perduoda mokomoms ateities kartoms, kurios toliau sprendžia iškylančius visuomenės iššūkis. Niekas labai nepasikeitė, tik atsirado platesnis universitetų egzistavimo tikslo suvokimas, o būtent universitetų įtaka visuomenės procesams (societal impact, angl.) tampa vienu iš pagrindinių uždavinių.

Jungdama universitetus bet kuri valdžia turės grįžti prie universitetų sutarčių su Valstybe, nes negali vieni būti absoliučiai autonomiški, o valstybė ir visuomenė – tik mokanti pinigus. Čia ir Konstitucinio Teismo teisėjų darbo trukmės ir darbo po kadencijos klausimas būtų vietoje. Gal tada nebūtų tokio ilgo Konstitucijos dvasios aiškinimo apie universitetų autonomiją, vieninteliu tikslu, kad gautų profesoriaus vietą kuriame nors universitete.

Tariamoji universitetų autonomija, atsiradusi pasaulietinės valdžios iniciatyva universitetams ir mokslo žmonėms ginti nuo bažnyčios persekiojimo, kaip nutiko Kopernikui, Galileo Galilėjui ir kitiems mažiau žinomiems, tapo universitetų persitvarkymo, uždarumo, virimo savo sultyse, noro turėti savo, o ne visuomenės gyvenimą, turėjimo savo pinigus ir norą leisti juos kaip išmano, o ne taip, kaip reikia valstybei, visuomenei, galų gale miestui ir pramonei, ir taip toliau ir panašiai.

Universitetai turi turėti akademinę autonomiją, mokslininkai turi turėti akademinę nepriklausomybę, universitetų bendruomenė turi turėti galimybes tvarkytis universitetų viduje, bet santykis su valstybe ir visuomene yra santykis, santykiauja mažiausiai du, gal trys veikėjai – universitetas, valdžia (nuo Dievo) ir visuomenė. Reikia pabrėžti, kad Lietuvos universitetai nėra jokia išimtis Europos Sąjungos kontekste, beveik visur taip pat, kai kur dar blogiau universitetams ir jų darbuotojams likus valstybės tarnautojais.

Todėl universitetų persitvarkymas, pertvarkymas ir sutvarkymas irgi negali būti matomas tik kaip valdžios reikalas. Valdžios reikalas, atstovaujant visuomenei, yra pasakyti, ko valstybei ir visuomenei reikia. Pavyzdžiui, kaip reikia rengti žmones, pasiruošusius gyvenimui konkurencinėje aplinkoje, o ne įsisavinusius nn disciplinų.

Valstybei reikia žmonių, suprantančių, kaip padėti socialinei paramai pasiekti reikalingus žmones, padaryti visus laimingesnius su mažesniais finansiniais ištekliais. Kaip parengti žmones, sugebančius derinti inžinerijos žinias, kinų kalbą, tarptautinės politikos ir ekonomikos mokslų žinias su prekyba, rinkodara ir daile. Ir taip toliau ir panašiai. To turi pareikalauti, net nepaprašyta, valstybė. Bet kaip pasiekti rezultatų, kokiu keliu eiti, turi parengti universitetų profesionalai, ne valdžia.

Čia, ko gero, ir glūdi didžiausias valdžios ir universitetų konfliktas, neleidžiantis toliau judėti darant tai, kas reikalinga visuomenei ir valstybei, aklai ginant universitetų autonomijos idėjas ir savo gyvenimą.

Vienkiemių Lietuvos mentalitetas veda prie situacijos, kaip galime padaryti proveržį, bet kadangi reikia prasiveržti pro kaimyno tvorą ar skiriančią vagą – nieks nesiryžta. Taip ir trepsim savo kiemo dumble, taip ir neleidžiame savo studentams pasivaikščioti po kaimynų kiemą, nuvažiuoti į kitus kraštus, kur žmonės primiršo baimę, kur gal net ir neturėjo vienkiemių, pamatyti, kad su esamomis pajėgomis galime padaryti daug daug daugiau.

Tik reikia nebijoti nei savęs, nei savo tautos, nei savo piliečių ir net savo valdžios, kokia ji bebūtų. Visos valdžios pakeičiamos, be šakių, ar su šakėmis, su dainom ar su iškiliais serialais ir žemės ūkio pinigais, su energetika ar be jos, su rusų baime ar be jos. Reikia nebijot ir akademinės bendruomenės nariams, kad liks be nieko, kad mirs iš bado. Nemirs ir neliks nereikalingi ir užmiršti, jei turi Dievo dovaną ne tik imti iš visuomenės ir valstybės, bet ir jai ką nors duoti.

Tik nereikia bijoti, nes baimė diktuoja neteisingus, instinktyvius ir trumpalaikius sprendimus. Dėl to ir trypčiojame savo universiteto kieme prie vartų, bijodami juos atverti ir išeiti ar kitus įsileisti.

Nereikia bijot.

Prof. Dainius Pavalkis yra LSMU Kauno klinikų gydytojas chirurgas, Europos Komisijos, Sveikatos mokslų patarėjų grupės narys, buvęs švietimo ir mokslo ministras

Pažymėkite klaidą tekste pele, paspaudę kairįjį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Aktualu

Atversta I.Strazdauskaitės nužudymo byla: siekta nušalinti prokurorą, nes šis neva mušė budelį

Sportas

Trenerį A.Skarbalių prieš startą Europoje atleidę „Žalgirio“ vadovai užsitvėrė tylos siena

Aktualu

Į užsienį išvežtiems vaikams sunku padėti, nes juos veikia Stokholmo sindromas

Verslas

Degalinių tinklas „Emsi“ sukėlė pykčio bangą už prievartą skatinančias žinutes

Vardai

A.Bilotaitė dukros motiną žeminusiam P.Gražuliui įteikė dovaną: „Jis yra padugnė“

Gyvenimas

Maištingas paauglių elgesys: psichologė pataria tėvams, kaip elgtis konkrečiose situacijose

„Vieni vartai“: Argentinos nuopuolis, istorinis šansas islandams ir futbolas bažnyčioje

Mokesčių reforma Verslas

Nelieka kelio atgal: darbuotojo mokesčiai bus jungiami, keisis pensijų sistema ir tarifai

Nesenstančios knygos: perleistų kūrinių TOP 10

Sportas

„Skrieja kamuolys“: neverk, Argentina, ir futbolo romantikos paieškos

Nesibaigianti kova su gaisrais Manilos lūšnynuose

Vardai

Netikėtai mirė didžėjus Modestas Žilionis-Modessthe Sound

Aktualu

Petras Gražulis smaginasi toliau: moterį „pagydžiau“ nuo nevaisingumo

Verslas

Palangoje mokesčių inspektorės verslininkus lanko dviračiais ir moko sąžiningumo

Mokesčių reforma Aktualu

Ernestas Naprys: 5 didžiausi mokesčių reformos absurdai

Verslas

„Wizz Air“ keičia bagažo politiką: už lagaminą salone teks susimokėti visiems

N-18 Vardai

Aiškėja TV žvaigždės ir tituluotos gražuolės Sophie Gradon mirties aplinkybės: įtariama savižudybė

Vardai

„Maserati“ įsigijęs milijonierius I.Jomantas pagalbos ranką ištiesė paralyžiuotai kaunietei

Gyvenimas

Benedikto turguje – Joninių piknikas: keps paršelį, dovanos paparčio žiedus ir linksmins dainomis

Aktualu

VMI vertins, ar buvęs viceministras A.Bogdanovas nepadarė mokestinio pažeidimo

Naujienos

Aktualu

Atversta I.Strazdauskaitės nužudymo byla: siekta nušalinti prokurorą, nes šis neva mušė budelį

Sportas

Trenerį A.Skarbalių prieš startą Europoje atleidę „Žalgirio“ vadovai užsitvėrė tylos siena

Aktualu

Į užsienį išvežtiems vaikams sunku padėti, nes juos veikia Stokholmo sindromas

Vardai

Rūta Ščiogolevaitė pagimdė ketvirtą vaiką: „Taip, jau galite sveikinti“

Verslas

Degalinių tinklas „Emsi“ sukėlė pykčio bangą už prievartą skatinančias žinutes

Vardai

A.Bilotaitė dukros motiną žeminusiam P.Gražuliui įteikė dovaną: „Jis yra padugnė“

„Vieni vartai“: Argentinos nuopuolis, istorinis šansas islandams ir futbolas bažnyčioje

Gyvenimas

Maištingas paauglių elgesys: psichologė pataria tėvams, kaip elgtis konkrečiose situacijose

Nesenstančios knygos: perleistų kūrinių TOP 10

Mokesčių reforma Verslas

Nelieka kelio atgal: darbuotojo mokesčiai bus jungiami, keisis pensijų sistema ir tarifai

Nesibaigianti kova su gaisrais Manilos lūšnynuose

Sportas

„Skrieja kamuolys“: neverk, Argentina, ir futbolo romantikos paieškos

Vardai

Netikėtai mirė didžėjus Modestas Žilionis-Modessthe Sound

Aktualu

Petras Gražulis smaginasi toliau: moterį „pagydžiau“ nuo nevaisingumo

Verslas

Palangoje mokesčių inspektorės verslininkus lanko dviračiais ir moko sąžiningumo

Mokesčių reforma Aktualu

Ernestas Naprys: 5 didžiausi mokesčių reformos absurdai

Verslas

„Wizz Air“ keičia bagažo politiką: už lagaminą salone teks susimokėti visiems

N-18 Vardai

Aiškėja TV žvaigždės ir tituluotos gražuolės Sophie Gradon mirties aplinkybės: įtariama savižudybė

Vardai

„Maserati“ įsigijęs milijonierius I.Jomantas pagalbos ranką ištiesė paralyžiuotai kaunietei

Gyvenimas

Benedikto turguje – Joninių piknikas: keps paršelį, dovanos paparčio žiedus ir linksmins dainomis

Vardai

Idėjos savaitgaliui

Video

Maudymosi kostiumėlių tendencijos

Pinigai mano ateičiai

30 geriausių restoranų

Remontas be nervų

Sveikata

Svajonių virtuvė

Parašykite atsiliepimą apie 15min