Kalbos svarbą ypatingai suprantame siekdami išsaugoti savo tapatybę, kai išvykstame gyventi svetur, kur savo kalbą girdime tik artimoje aplinkoje ir bendruomenės susibūrimuose. Lituanistinės mokyklos, sekmadieninės pamokos, šeimos pastangos kalbėti lietuviškai – visa tai yra gyvas įrodymas, jog lietuvių kalba užsienyje nėra tik simbolis, o tikras kasdienio gyvenimo ir tautinės bendruomenės branduolys. Būtent buvusios kadencijos metu sustiprinome paramą lituanistiniam švietimui ir suteikėme galimybę mokyti lietuvių kalbos nemažai daliai jaunųjų lietuvaičių.
Tačiau šiuo metu mus neramina ne mūsų diaspora ir jos lietuviškos tapatybės išlaikymas. Lietuvių kalbos svarba atsiskleidžia ir tiems, kurie atvyksta gyventi į Lietuvą iš kitų šalių. Norint sėkmingai integruotis į visuomenę, bendrauti su aplinkiniais, suprasti šalies kultūrą ir papročius – kalbos mokėjimas tampa esminiu veiksniu.
Tai ne tik praktinis įrankis kasdieniame gyvenime, bet ir pagarba vietinei kultūrai bei noras tapti aktyvia bendruomenės dalimi. Mokydamiesi lietuviškai, migrantai greičiau socializuojasi, įgyja daugiau galimybių darbo rinkoje, lengviau įsilieja į švietimo sistemą bei dalyvauja visuomeniniame gyvenime. Taip lietuvių kalba tampa ne tik tautinės tapatybės saugotoja, bet ir atvirumo bei bendrystės simboliu.
Migracijos departamento duomenimis, 2025 m. rugpjūčio 1–ąją mūsų šalyje iš viso gyveno 204 394 užsieniečiai. Didžiausių užsieniečių bendruomenių trejetas nepakito: daugiausiai Lietuvoje gyvena ukrainiečių – 75 941, baltarusių – 51 962 ir rusų – 14 244. Šiuo metu užsieniečiai iš viso sudaro virš 7 proc. visų Lietuvos gyventojų. Imigracija yra teigiamas reiškinys mūsų valstybei, kurios gyventojų skaičius mažėjantis, tačiau yra ir neigiamas aspektas – tai lėta užsieniečių integracija.
Efektyvi užsieniečių integracija vyksta įsiliejant į darbo rinką ir mokantis kalbos šalies, kurioje gyvena. Jeigu bent viena iš šių dedamųjų nėra išpildoma, integracija nesėkminga ir formuojasi uždaros bendruomenės, kurios neneša naudos nei valstybei, nei patiems imigrantams, o jų uždara bendrija tampa patogia terpia plisti priešiškiems valstybei naratyvams.
71 proc. Lietuvos gyventojų sutinka, kad imigrantai padeda užpildyti darbo vietas, į kurias sunku rasti darbuotojų Lietuvoje – tai parodė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užsakymu 2024 metais atlikta reprezentatyvi visuomenės apklausa. 50 proc. respondentų mano, jog emigrantai daro teigiamą poveikį Lietuvos ekonomikai. Visgi 54 proc. mano, jog mažos imigrantų pastangos integruotis yra kliūtis sėkmingai imigrantų integracijai Lietuvoje.
Kiti skaičiai dar aiškiau atspindi, jog, Lietuvos gyventojų nuomone, užsieniečių integracija yra nepakankama. 91 proc. mano, jog gavę leidimą gyventi Lietuvoje, imigrantai privalo mokėti lietuvių kalbą. 86 proc. sutinka, kad lietuvių kalbos mokėjimas yra svarbus integracijos aspektas. Tuo labiau, kad gyvenant Lietuvoje, tikimės, kad galėsime susikalbėti valstybine kalba – ypač gaunant įvairias paslaugas.
Atliepiant šį poreikį, praėjusiais metais priėmėme Valstybinės kalbos pakeitimą, kuris numato, jog juridiniai ir fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikoje parduodantys prekes ir (arba) teikiantys paslaugas, užtikrina tiesioginį vartotojų aptarnavimą lietuvių kalba pagal Vyriausybės nustatytas kalbos mokėjimo kategorijas (šiuo atveju – A2 lygiu). Įstatymo pataisa įsigalioja nuo 2026 metų sausio 1 dienos.
Šis pakeitimas išplečia prievolę teikti paslaugas lietuvių kalba ir galiotų Bolt vairuotojams, kurjeriams, kasose dirbančiam personalui ir kitiems, kurie tiesiogiai bendrauja su klientu. Tačiau dabartinės vyriausybės trypčiojimas vietoje, besiruošiant šio įstatymo įgyvendinimui keistai atrodo Vyriausybės programos nuostatai dėl lietuvių kalbos statuso ir prioriteto.
Nors įstatymas priimtas, daugiau nei devynis mėnesius nepriimamas Vyriausybės nutarimas dėl reikalaujamo kalbos lygio aptarnavimo sektoriuje. Nepateikiama reikalinga įstatymo įgyvendinimui sąmata. Taip pat neprašoma akademinės visuomenės prisidėti prie Valstybinės kalbos įstatymo nuostatos įgyvendinimo pasidalinant ne tik savo gerąja patirtimi, bet ir žiniomis, metodikomis, testavimo metodais ir kalbos lygių mokymo sistemomis.
Kalbant apie jaunąją kartą, geras pavyzdys yra Vilniaus miestas – per dvejus metus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupių mokomąja rusų kalba sumažinta keturiasdešimčia, o 2025-2026 mokslo metams planuojama sumažinti dar dvidešimčia grupių nuo 164 iki 145.
Visose tautinių mažumų ikimokyklinio ugdymo įstaigose yra stiprinamas lietuvių kalbos mokymas, įstaigos bendruomenių sprendimu jau ne pirmus metus taiko dvikalbio ugdymo modelio elementus (dalį laiko vaikai ugdomi gimtąja kalba, dalį – lietuvių kalba). Taip pat sudaroma planas, kaip didinti lietuvių kalbos valandų skaičių tautinių mažumų bendrojo ugdymo įstaigose.
Sistemingas ir nuoseklus darbas mokant užsieniečius lietuvių kalbos ir gerinant imigrantų integraciją vyksta jau eilę metų. Svarbu tęsti pradėtus pokyčius ir neleisti dabartinei daugumai stabdyti proceso. Taip pat svarbu mūsų visuomenei, mums patiems padėti atvykusiems ir gyvenantiems Lietuvoje integruotis per kalbą. Dažnai nepastebime, kaip mūsų pačių ir imigrantų patogumui bendraujame su jais rusų arba anglų kalbomis, taip sukurdami komfortabilią aplinką ir mažindami poreikį mokytis lietuvių kalbos. Kaip gyvenusi užsienyje galiu teigti, kad niekas kitas nesukuria poreikio integruotis per kalbą, kaip visuomenės pagalba ir poreikio suprasti kūrimas.
