Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2020 12 17, 14:06

Rimas Jankūnas: Kitas požiūris į COVID-19 valdymą

„Ar neužgrūs mašinos kiemų šalia parduotuvių?“, – paklausė žurnalistė. „Tikimės, kad taip neatsitiks“, – atsakė A.Veryga. Bet atsitiko. Taip pat pilnos mašinų buvo pievos šalia parduotuvių. Dar žibalo į ugnį įpylė naujosios Vyriausybės sugalvota pardavimų skatinimo akcija, kai kelių savaičių Kalėdų prekyba buvo sukimšta į keletą dienų. Dabar turbūt turėsim 4000–5000 atvejų per dieną antroje savaitės pusėje.
 Rimas Jankūnas
Rimas Jankūnas / Nuotr. iš lsmu.lt

Jau pagerintas ir teigiamų testų paros rekordas (pasiekti 43 %). Pažiūriu į Vyriausybę sudariusių partijų lyderes. Plepa sukišusios nosis ir tiki, kad kaukės apsaugos. Bet jos neapsaugos, o šiek tiek sumažins riziką, ir tai tik jei dėvimos tinkamai ir tik uždarose patalpose.

Apsaugo tik atstumas. Būnant lauke kelių metrų atstumu nėra kaip užsikrėsti. Vyriausybės nariai rodo netikusį pavyzdį, ir tas nesupratimas persiduoda žmonėms...

Prisiminiau pasaką apie Mikę melagėlį, kuris vis rėkdavo „skęstu, skęstu“. Tą Vyriausybė darė visą pavasarį, kai viruso beveik nebuvo, o ligoninės stovėjo ištuštėjusios. Kai Mikė melagėlis pradėjo skęsti iš tikrųjų, niekas netikėjo ir nėjo gelbėti. Dabar Covid situacija labai bloga, bet daug žmonių nenori tuo tikėti. Ačiū už tai pavasarinei informacijos apie Covid skleidimo kampanijai žiniasklaidoje, virtusiai gąsdinimu ir klaidinimu.

Klausausi prieš savaitę ir savo ausimis netikiu – išeina prezidento patarėjas po susitikimo su ekspertais ir sako: nuo Covid miršta 1 % užsikrėtusių. Jie ten pusę dienos diskutuoja, o paskui negali suregzti kelių sakinių be klaidų, t.y. supainioja Case Fatality Rate su Mortality.

Skaičiuojame. Lietuvoje atliktas serologinis epidemiologinis tyrimas parodė, kad iki rugsėjo Covid buvo užsikrėtę 1,3-2,8 % populiacijos. Oficialiais duomenimis, Iki liepos 31 d. užfiksuota 2075 užsikrėtusių, 80 mirusių. Jei buvo užsikrėtę apie 2 %, tai yra apie 55.000 žmonių, t.y. testais nustatyta apie 5 % (!) atvejų. O nustatyta 80 mirčių iš maždaug 55.000 užsikrėtimų, t.y. 0,14 % (balandį Gangelte atlikto pirmojo mirštamumo tyrimo metu gauta 0,36 %, tyrėjai aiškino tą didele viruso koncentracija esant daug žmonių mažai ventiliuojamose patalpose ir prognozavo mažesnį tikrąjį skaičių).

Gruodžio 16 d. prezidento ekspertų tarybos narys TV3 žiniose ima ir sako, kad persirgo tik 1-2 % žmonių, o populiacijos imunitetui reikia 50 %. Palaukite, 2 % buvo dar vasarą. Nuo tol iki šios dienos prisidėjo 94.000 užfiksuotų atvejų (nekalbu jau apie neužfiksuotus) ir vis dar turime tuos pačius 1-2 %?

Naujoji Vyriausybė nuėjo senosios pramintu draudimų ir gąsdinimų keliu, bet nemaža visuomenės dalis nusistačiusi tą ignoruoti. Norint tą pakeisti, turi pasikeisti bendravimo su visuomene tonas, būtinas susitaikymas ir susitelkimas kaip pavasarį. O va apie Vyriausybės nutarimus, priimtus praėjusį savaitgalį, naujasis sveikatos apsaugos ministras pasakojo dar pernai, iliustruodamas juos barono Miunhauzeno nuotykiais.

O gal reikėjo daryti taip?

Mokslas ir sprendimų priėmimo strategija

1. Atsiprašyti žmonių už pavasario klaidas: gegužės ir birželio karantiną, gąsdinimo kampaniją žiniasklaidoje (ja pavirto), sveikatos priežiūros įstaigų veiklos sutrikdymą, užleistas kardiovaskulines, piktybines ir kitokias ligas, padarytus neproporcingus ekonomikos nuostolius, neadekvačiai išaugusią valstybės skolą.

2. Atsiprašyti žmonių rudens klaidas: rugsėjį, kai atvejų skaičius 100000 gyventojų per 2 savaites kai kuriuose rajonuose artėjo prie 1000, nieko nebuvo daroma, tačiau taikyti kvaili ribojai grįžus iš užsienio, net tų šalių, kuriose Covid atvejų mažiau negu Lietuvoje (beje, dėl to rugsėjo mėn. rašiau raštą ministrui).

3. Pažadėti, kad nuo šiol visi sprendimai bus priimti tik mokslinių įrodymų pagrindu, įvertinus jų naudą ir riziką.

4. Panaikinti mokslu nepagrįstus ribojimus, pvz., kaukių dėvėjimą lauke, kai aplink nėra žmonių.

5. Prieš nustatant naujus ribojimus, palaukti bent 10 dienų, kol paaiškės kaip veikia ankstesni.

Komunikacija su žmonėmis ir sprendimai

6. Tinkamai sudėti akcentus:

1) svarbiausia – laikytis atstumo (bent 2 metrų);

2) užtikrinti patalpų ventiliaciją;

3) jei atstumo ir (arba) ventiliacijos užtikrinti negalima, būtinos kaulės.

7. Paaiškinti, kad dauguma užsikrėtimų įvyksta šeimos, giminių ir draugų rate. Suprasti, kad galimybės čia kontroliuoti minimalios, todėl svarbiausia žmonių supratimas, kad būtent šių kontaktų atsisakymas yra esminis (tai yra viena iš Vyriausybės priimtų priemonių, bet ji paskendo tarp antraeilių). Paprašyti žmonių to. Per šventes vargu ar to užteks, todėl gerai, šventinių kelionių ribojimai yra viena geriausių priemonių.

8. Paprašyti senų ir ligotų žmonių, kad neitų ten, kur būriuojasi žmonės, o tik pasivaikščiotų lauke (tai irgi yra viena iš Vyriausybės priimtų priemonių). Skirti jiems nemokamą maistą ir jį atvežti.

9. Riboti žmonių skaičių prekybos centruose ir restoranuose, riboti restoranų darbo laiką, ten visai uždrausti stiprius alkoholinius gėrimus ir apriboti silpnus. Pasilinksminimo įstaigos lieka uždarytos. Į restoranus ir parduotuves įleisti tik įsidiegus korona.stop programėlę.

Sveikatos apsauga ir ekonomika

10. Suvokti, kad ekonomikos uždarymas kainuoja brangiau negu medikų algų pakėlimas. Jas būtina didinti gerokai daugiau negu didėja darbo krūvis. Jei nėra norinčių dirbti Covid skyriuose – padidinti ten algas keletą kartų, kad per šią sunkią žiemą jie uždirbtų kaip per visus metus. Nustatyti tvarką, pagal kurią galėtų su Covid pacientais dirbti medikai, kuriems nustatyta Covid infekcija, bet nėra infekcinės ligos. Prireikus spręsti papildomų ligoninių klausimą. 300.000 EUR už Litexpo nuomą Covid ligoninei yra niekinga suma palyginus su nuostoliais dėl ekonomikos uždarymo. Atlikti mokslinius tyrimus, kurie galėtų padėti sumažinti užsikrėtimų skaičių ir apribojimų naudą.

11. Įvertinti galimybę ir tikslingumą per 1-2 dienas padaryti visai populiacijai Covid antigeno testą kaip Slovakijoje – gal tai galėtų maždaug perpus sumažinti užsikrėtusių skaičių.

12. Įvertinti Covid plitimą po masinių renginių, kurių metu buvo geriau ir prasčiau laikomasi apribojimų (palyginti nustatytų Covid infekcijos atvejų tarp žiūrovų ir bendroje populiacijoje per 2 savaites po renginio – rengėjai turi žiūrovų duomenis, o e-sveikata ir NVSC – visų užsikrėtusių). Kol kas visiems aišku, kad tie renginiai didina riziką. Aišku, didina, jei nesilaikoma atstumo ir kitų saugumo priemonių. O jei laikomasi? Buvo tų renginių, duomenys yra, reikia tik paimti ir ištirti.

13. Atlikti naują serologinį epidemiologinį tyrimą siekiant nustatyti, kiek liko iki populiacijos imuniteto. Dar jis parodytų, kiek vakcinos reikia. Beje, vakcinos naudos ir žalos Covid turėjusiems žmonėms niekas dar netyrė ir kol kas tirti nesiruošia. Nereikia jų skiepyti artimiausiu metu.

14. Mokslo ir ekonomikos labui dabar leisčiau vieną masinį renginį, į kurį būtų įleisti tik savanoriai, turintys antikūnų. Aišku, laikantis atsargumo priemonių, t.y. atstumo, užtikrinant gerą ventiliaciją ir plaunantis rankas. Manau, kad gautume vertingų duomenų, užtektų 2 savaičių trukmės savanorių stebėjimo.

15. Griežtai bausti už vaikščiojimą turint simptomų. Termometrai privalomi įeinant į visas parduotuves, paslaugų įstaigas ir pan. Jų kaina yra juokinga, palyginus su ekonomikos sustabdymo.

Ir pabaigai: būdami pirmi ES pagal atvejų per 2 savaites, pagal mirčių skaičių esame per vidurį. Neabejoju, kad tam įtakos turi ir gerai veikianti, nors ir kritikuojama, sveikatos priežiūros sistema, ir nuoširdžiai dirbantys medikai. Nesirkime arba sirkime lengvai. Manau, kad pandemija Lietuvoje jau persirito į antrą pusę, manau.

Dr. Rimas Jankūnas yra LSMU Fiziologijos ir farmakologijos instituto lektorius

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Naujienų galite įkrauti skaitytojų naujienų portale ikrauk.lt, siųsti el. paštu 15min@15min.lt arba parašyti per „Facebook“ paskyrą štai čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min