Dabar populiaru
Publikuota: 2016 gegužės 18d. 18:41

Domas Petrulis: „Kitoks pasaulis“ arba nukarūnuota teisuolių regimybė

Domas Petrulis Elitų pasitikėjimas, vakarietiškos lyderystės ambicija ir, atrodytų, skaidrus it krištolas munduras. Dar neseniai tuo galėjo pasigirti tiek Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas, tiek ir Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis. Šiandien visa tai, atrodo, lyg praeitis, lyg nubudimas dešiniųjų vertybinėje tikrovėje po kažkokios hipnozės ar kolektyvinio siurrealistinio sapno.

Atrodo, kad politinės komunikacijos kuriama optinė apgaulė buvo demaskuota praeities ir dabarties realybės šešėlių. Tik ar tuose šešėliuose slypi didžiausia problema?

Prieš bandant atsakyti į šį klausimą, vertėtų laikytis nekaltumo prezumpcijos ir nesudaryti klaidingo įspūdžio, kad bandau kažką teisti. Tačiau šiuo atveju daug labiau mus turėtų dominti ne patys herojai ar jų padaryti/nepadaryti veiksmai, kiek ideologinis kontekstas, kuriame galimai vyksta šis politinis spektaklis.

Darosi įdomu, kodėl per tokį trumpą laiką, du lyderiai, galėję pasigirti puikiu įvaizdžiu žiniasklaidoje ir iš esmės atstovaujantys tai pačiai politinei doktrinai, šiandien sprendžia ne tik savo, bet ir atstovaujamų organizacijų reputacijos krizę. Taip, pono V.Vasiliausko paminėjimas „Panama papers“ bei jo pavaldinių istorijos, aprašytos spaudoje, ir dabar jau buvusio Liberalų sąjūdžio lyderio E.Masiulio istorijos skiriasi kaip diena nuo nakties, tačiau tikėtina, kad jie abu atsidūrė vienoje valties pusėje. Ir, manytina, kad „advokataudami“ stambiam kapitalui.

Deja, neoliberalioje „laisvojoje rinkoje“ yra tik „stambiųjų žaidėjų rinka“ ir jų interesai. Visa kita, tarp jų ir Jūsų lūkesčiai ir interesai – našta verslui.

Dėl V.Vasiliausko nejaukiai turėtų jaustis ir pati Respublikos Prezidentė: politikos kuluaruose jis net oficialiai vadintas Jos Ekscelencijos protege. Matyt, labiausiai, tuo, kad stipriai antirusiškoje Prezidentūros retorikoje keistai skamba V.Vasiliausko, kaip įtariama, „ofšorinė pagalba“ Rusijos oligarchui Nikolajui Cvetkovui. Po neseniai pasirodžiusių publikacijų, nebe iš piršto laužtas atrodo ir kredito unijų kaltinimas Lietuvos bankui dėl didžiųjų komercinių bankų protegavimo ir kone atviro interesų atstovavimo.

E.Masiulio ir koncerno „MG Baltic“ viešojoje erdvėje minimi ryšiai taip pat, greičiausiai, atskleidžia liberalų politikos prioritetą stambiojo kapitalo interesų naudai, o ne smulkiojo ir vidutinio verslo, kaip jie mėgdavo girtis, atstovavimui.

Tikėtina, kad apie glaudžius liberalų ryšius daugiau galėtų papasakoti ir Vilniaus meras Remigijus Šimašius – buvęs Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas. Stambiojo kapitalo išlaikomas ir didelę įtaką visuomenės nuomonei bei politikų darbotvarkei turinčio šio neoliberalios minties instituto „auksinių rėmėjų“ sąraše taip pat puikuojasi koncerno „MG Baltic“ pavadinimas.

Jau anksčiau daug kam kilo įtarimų, kad garsiai ir plačiai mojuojantys patraukliomis „laisvosios rinkos“ vėliavomis, tiesiog manipuliuoja teisėtais žmonių lūkesčiais laisvai rinktis, būti tuo kuo nori, kurti ir gyventi gerovės valstybėje. Deja, neoliberalioje „laisvojoje rinkoje“ yra tik „stambiųjų žaidėjų rinka“ ir jų interesai. Visa kita, tarp jų ir Jūsų lūkesčiai ir interesai – našta verslui.

Gaila, kad tik dabar dalis žmonių išdrįso klausti, ar tikrai solidus įvaizdis politikoje, kaip ir toje garsioje reklamoje, yra viskas? O gal visgi troškulys – valdžios ir didelių pinigų troškulys yra viskas!? Ieškant atsakymų, mintyse ima skambėti legendinės „Foje“ dainos „Kitoks pasaulis“ žodžiai: „Galbūt ne šviesos žibės tamsoj, o tamsa jose, kiek dar nedaug suprantame mes“.

Domas Petrulis yra Seimo narys, socialdemokratas

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Ypatingos
Ypatingos

Praktiškai su „Norfa“

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min