Provokacija pavyko. Portalo lankytojų komentarai parodė, kad nuogąstauta ne be reikalo. Atsakymai į klausimą, kokia nauda būti lietuviu, parodė, kad ir tėvynė šiandien ant prekystalio: pilietybės gaunamos, keičiamos, perkamos, nukainuojamos.
Laisvas žmonių judėjimas Europoje atnešė daug gero, tačiau sukėlė ir kelias nemalonias šalutines reakcijas – galima laisvai pasirinkti valstybę, ne kurią labiau myli, o iš kurios didesnė nauda. Ne vienam „prie ruso“ buvo geriau todėl, kad viskas atrodė pigiau. O ir į užsienį važiuojama todėl, kad ten viskas lyg ir pigiau, prisiminus tą minėtą išlaidų ir pajamų balansą.
Galima prisiminti, kad pigumas sugriovė romėnų civilizaciją. Piliečiams reikėjo ne darbo ar kūrybos – reikėjo paprasto maisto ir pigių pramogų. Su lengvu humoru galima įrodyti, kad bulvės (pigus maistas) sužlugdė Abiejų Tautų Respubliką, pigumas griauna patriotizmą, šauktinių kariuomenės idėją ir plačiąja prasme – visą tėvynės meilę.
Galima prisiminti, kad pigumas sugriovė romėnų civilizaciją. Piliečiams reikėjo ne darbo ar kūrybos – reikėjo paprasto maisto ir pigių pramogų.
Visai be jokios graužaties šiandieninis žmogus mano, kad nieko čia blogo savo tėvyne pasidaryti Airiją ar Skandinaviją, mat jos daugiau duoda ir sočiau maitina.
Nesiimsiu čia spręsti, kiek procentų Lietuvos gyventojų mąsto taip, o ne kitaip – nuoskaudos, migracijos mastai ir neapykanta valstybės vadovų veiksmams yra geras kokybinis kriterijus.
Kur kas svarbiau pasverti priežastis – kas lemia, kad lietuviais būti nebenaudinga – mūsų pačių ketvirčio amžiaus klaidos, Europos integracija, europinės civilizacijos ligos ar dar kas nors? Ir kokia išeitis?
Teoretikas pasakytų, nieko čia keisto – Lietuvoje tebevyrauja vergo filosofija. Gyvenu už tiek, kiek šeimininkas duoda, jei galiu pabėgti pas daugiau ir santykinai pigiau duodantį, bėgu. Toks anoks Marksas sakė, kad nei vergai, nei proletarai tėvynės neturi, turi tiesiog poreikius.
Lietuvą – tautinę valstybę – vis labiau keičia bendrojo vidaus produkto gamybos bei socialinių išmokų teritorija bei pigumo primatas visų kitų vertybių atžvilgiu. Lietuvis, suviliotas pigaus gyvenimo, Europoje garbę pelnosi pigia darbo jėga ir dargi neretai didžiuojasi savo pasirinkimu. Manoma, kad tai santykinai naudinga, nors, kaip teisingai vienas iš komentatorių pasakė, be jokios gėdos eina valgyti už kitų šalių žmonių jau uždirbtą gerovę.
Geriausia šalis, kurioje norsi gyventi, vadinasi Piguva. Galiu sakyti, laimei, tai ne Lietuvos, o visos civilizacijos paklydimas. Nelaimei, tai visai neguodžianti išvada. Pigumo idėja apėmė visą Europos Sąjungą ir kitas integruotas struktūras. Liaudies išmintis sako, kad geriau nusigyvenęs bajoras nei prasigyvenęs prasčiokas, nes pastarasis kuria pigią bendruomenę, bendruomenę be šventų vertybių, kurių kaina sunkiai apskaičiuojama.
Štai kodėl taip nenoriai dainuojasi apie brangią tėvynę. Ir brangumas ne tiek kišene matuojamas, kiek nusiteikimu neprekiauti tuo, kas menkus pinigus teturinčiam yra brangu. Kol valstybę valdo virėja, dar ne blogiausias variantas. Pilietis bent iš bado nemirs.
