Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Eglė Džiugytė: Prognozėse tyliai mažėja naftos kaina. Ar laukti audros?

Šaltinis: 15min
0
A A

Eglė Džiugytė „Dileriai“ ir finansų ekspertai didžiuosiuose pasaulio bankuose darbo metu žaidžia kompiuterinius žaidimus arba planuoja laisvalaikio pramogas. Finansų rinkose pastaruoju metu itin mažai naujienų, veiksmo ir racionalių priežasčių nulemtų pokyčių. Bene vienintelis logiškai paaiškinamas pokytis – prognozėse mažėjanti naftos kaina.

Kas bendra tarp naftos kainos ir akcijų indeksų?

Pastaruoju metu investuotojams lengva susipainioti dėl to, kokią įtaką naftos kainų svyravimai daro finansų rinkoms. Vadovėlinės taisyklės labai paprastos: aukšta kaina – blogai, žema kaina – gerai. Bet nereikia apsigauti: ne viskas taip paprasta, kai kalbame apie naftą. Istoriškai susiklostė taip, kad naftos kainų pokyčiai yra pirmasis indikatorius, parodantis būsimus akcijų indeksų judėjimus.

Įspūdingiausi šokai buvo užfiksuoti 1970 m., kai žaliavinės naftos kaina pakilo keturis kartus, ir 1990 m., kai kaina pakilo du kartus. Iš paskos tuomet pasekė ir akcijų indeksai. Dėl šios priežasties 2014 m. ir 2015 m., žaliavinės naftos kainai susitraukus daugiau nei per pusę, buvo aiškinančių, kad tai – krizės ženklai. Tačiau akcijų indeksai toliau judėjo rekordinių aukštumų link. Naftos kainos kritimas, kurį sukėlė perteklinė šios žaliavos gavyba, lėmė mažesnę infliaciją ir mažesnį pajamingumą obligacijų rinkoje. Visi kartu šie faktoriai teigiamai paveikė akcijų rinkas. Pavyzdžiui, „Brent“ naftos kainai nukritus 50 proc., „S&P 500“ indeksas nuo 2014 m. rugsėjo pakilo 24 proc.

Kodėl nebeliko dėsningumo tarp naftos kainos ir akcijų indeksų? Todėl, kad kainų pokyčius lemia skirtingos priežastys. Per 1970 m. ir 1990 m. krizes sumažėjusi naftos gavyba išaugino šios žaliavos kainas. O 2014–2015 m. pagrindinis variklis buvo nerimas dėl lėtėjančios Kinijos ekonomikos ir neužtikrintumas finansų rinkose, tad bet koks bandymas sumažinti išgaunamos žaliavos kiekius nedavė norimų rezultatų. Nuo šių metų pradžios „Brent“ naftos kaina nukrito jau 17 proc. ir siekia 48 JAV dolerius už barelį. Palyginti su pokrizinėmis aukštumomis, užfiksuotomis 2012 m., kaina yra susitraukusi daugiau nei 60 proc.

OPEC susitarimai naftos kainai augti nepadeda

Naftą eksportuojančių šalių organizacija (OPEC), kurios narės yra sukaupusios daugiau nei tris ketvirčius viso pasaulio naftos rezervų, oficialiai skatina mažinti jos pasiūlą ir taip pakelti kainą. Nepaisant to, pastaruoju metu šios žaliavos gavyba tik didėjo. Tai reiškia, kad OPEC narės ketverius metus apgaudinėjo ir vienos kitas, ir visą pasaulį. Rezultatas: naftos kaina neatsistatė nė po vieno OPEC susitarimo dėl naftos gavybos mažinimo.

Pastarąjį kartą OPEC narės ir dar kelios šalys susitarė naftos gavybą nuo šių metų sausio sumažinti iki 1,8 mln. barelių per dieną. Vis dėlto, vieningai siekti šio tikslo joms sekasi sunkiai. Štai Ekvadoras, vienas iš OPEC narių, pasielgė labai nestandartiškai ir viešai pareiškė nesilaikysiantis susitarimo ir didinsiantis gavybos apimtis. OPEC suskubo nuraminti rinkas: Ekvadoro išgaunama dalis yra simbolinė ir mažai lemianti naftos kainos pokyčius. Kiekis, kuriuo Ekvadoras buvo įsipareigojęs sumažinti pasiūlą, pasaulyje išgaunamas per 25 sekundes. Tačiau šis šalies veiksmas yra svarbus ne kiekybiniu mastu, o politiniu. Baiminamasi, kad Ekvadoro pavyzdžiu gali pasekti ir kitos OPEC narės, o tai lemtų naftos kainos judėjimą dar nematytų žemumų link.

Iš pajamų, gaunamų už naftą, gyvena ne vien Ekvadoras. Todėl šiuo metu itin daug dėmesio sulaukia didžiausius naftos rezervus sukaupusios šalys: Saudo Arabija, Iranas, Irakas, Kuveitas. OPEC yra paskelbusi, kad dabartinis susitarimas dėl naftos gavybos apimčių apribojimo bus pratęstas dar devyniems mėnesiams. Toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, kad pasaulyje išgaunamos naftos kiekį išaugino Nigerijos ir Libijos, kurios nepriklauso šiam susitarimui, veiksmai.

Žaliavinės naftos kainos „dugno“ dar nepasiekė

Daugiausia naftos suvartojanti šalis – JAV, kurių kasdieniams poreikiams reikia apie 20 mln. barelių. Galima palyginti: JAV gyventojų skaičius sudaro apie 4 proc. viso pasaulio populiacijos, tačiau suvartoja 25 proc. visos išgaunamos naftos. Tuo pat metu Federalinė rezervų sistema (FED) kelia bazinę palūkanų normą, ekonomikos skatinimo iš prezidento Donaldo Trumpo nesulaukiama, o obligacijų rinkoje fiksuojami žemi pajamingumai – dažniausi lėtėjančios ekonomikos indikatoriai. Tai reiškia, kad šiuo metu fiksuojamos naftos kainos žemumos – ne pabaiga, iki „dugno“ vietos dar tikrai yra.

Didieji pasaulio bankai mažina žaliavinės naftos kainos prognozes ne tik dėl menkstančios JAV ekonomikos augimo perspektyvos, bet ir dėl mažėjančių skalūnų išgavimo kaštų. Panašu, kad skalūninių dujų ir naftos gamintojai, kurie susidūrė su finansiniais sunkumais 2015 m., padarė namų darbus ir persitvarkė taip, kad galėtų konkuruoti žemesnių kainų aplinkoje. Pasak „Rystad Energy Analytics“, nuo 2013 m. skalūnų išgavimo kaštai susitraukė nuo 80 iki mažiau nei 40 JAV dolerių už barelį. Tai lėmė tobulėjančios technologijos ir mažinami kaštai.

Taigi, OPEC pastangos sumažinti naftos gavybą kol kas vaisių neduoda, JAV gamintojai neplanuoja didinti darbo apimčių, nors naftos kainos laikosi labai žemai. Mažai tikėtina ir tai, kad Libija ir Nigerija sumažins išgaunamos naftos kiekius. JAV ir Kinijos apetitas importuojamai žaliavinei naftai yra sumažėjęs. Kas toliau? Artimiausiu metu naftos kaina turėtų laikytis panašiame ar net žemesniame lygyje. Savo ruožtu analitikai ir toliau mažins prognozes.

Eglė Džiugytė yra „Danske Bank“ vyresnioji dilerė.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min