Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Eksperto nuomonė. Ką turime žinoti apie radiaciją?

Šaltinis: 15min
0
A A

Geigerio matuoklis Sekdamas įvykius Fukušima-1 atominėje elektrinėje (AE) Japonijoje, kaip ir didžioji dauguma Lietuvos gyventojų, atkreipiau dėmesį į nuolat pateikiamą informaciją apie radiacinę būklę – tai padidėjančią ar sumažėjančią, apie pasigirstančius raginimus evakuotis iš Tokijo.

Buvo pranešta, kad šiandien radiacinis fonas prie Fukušima-1 atominėje elektrinėje yra 0,269 milisiverto per valandą (mSv/h). Tai daug ar mažai? Ką reiškia gyventojų ir darbuotojų apšvita? Ar Lietuvos gyventojams reikia skubėti į vaistines pirkti jodo ar kokių kitokių preparatų?

Radiacijos poveikis žmogui matuojamas sivertais (Sv). Kadangi sivertas yra labai didelis dozės dydis, patogiau naudoti kartotinius jo vienetus – milisivertus (mSv, tūkstantoji siverto dalis), mikrosivertus (mikroSv, milijoninė siverto dalis), nanosivertus (nSv, milijardinė siverto dalis). Kalbant apie radiacinį foną, vietoje seniau plačiai vartotų mikrorentgenų per valandą dabar yra naudojami  mikro arba milisivertai per valandą. Sąryšis tarp jų toks: 1 sivertas = 100 rentgenų, 1 mSv = 100 milirentgenų, o 1 mikroSv = 100 mikrorentgenų.

Tiek gamtinė, tiek ir dirbtinė radiacija (jonizuojančioji spinduliuotė) žmoniją veikia nuo neatmenamų laikų. Prie gamtinio radiacinio fono, supančio mus visur bei kintančio priklausomai nuo geografinės vietovės, žmogus yra prisitaikęs. Tuo tarpu dirbtiniai radiacijos šaltiniai yra sukurti žmogaus ir yra naudojami moksle, medicinoje, žemės ūkyje, pramonėje.

Paprastai žmogaus per metus gaunama apšvitos dozė yra tik  2-3 mSv.  Vidutinė metinė Lietuvos gyventojo patiriama apšvitos dozė yra 2,63 mSv. Šį skaičių sudaro: medicininės diagnostinės procedūros – apie 0,55 mSv (apie 21 proc.), radioaktyviosios radono dujos, esančios patalpų ore ¬- apie 1 mSv (apie 38 proc.), radionuklidai, esantys grunte ir aplinkos ore – apie 0,7 mSv (apie 27 proc.), radionuklidai, esantys maiste – 0,2 mSv (apie 8 proc.), radionuklidai geriamajame vandenyje – iki 0,1 mSv (apie 4 proc.). Likusius metinės apšvitos dozės 2 proc. sudaro kiti šaltiniai.

Pavyzdžiui, radionuklidai, patekę į aplinką iš įprastinėmis sąlygomis eksploatuojamų branduolinės energetikos objektų neviršija 0,001 mSv (0,04 proc.) per metus, o populiaraus skrydžio lėktuvu iš Vilniaus į Londoną ir atgal metu keleivis patiria apie  0,025 mSv apšvitą.

Radiacinis fonas Tokijuje ir Lietuvoje

Spaudoje pasigirsta informacija, kad gyventojai rengiasi evakuotis iš Tokijo miesto, nutolusio nuo Fukušima-1 AE apie 250 km atstumu, esą dėl ženkliai padidėjusio radiacinio fono. Remiantis Japonijos aplinkos monitoringo stočių duomenimis, praėjusių metų pabaigoje gamtinis radiacinis fonas Tokijuje svyravo nuo 0,00008 iki 0,00025 mSv/h. Šiuo metu matuojamas fonas mieste svyruoja nuo 0,0001 iki 0,0003 mSv/h,, taigi šis padidėjimas yra visiškai nežymus (matavimai atliekami kas 10 minučių). Palyginimui – Londone gamtinis radiacinis fonas paprastai siekia apie 0,0002 mSv/h, t.y., jis labai panašus į šiuo metu fiksuojamą Tokijuje. Pasaulyje yra vietų kur normalus gamtinis fonas vidutiniškai yra nuo 0,0002 iki 0,0005 mSv/h. Taigi, kažin ar yra pagrindo kelti paniką...

Tuo tarpu, Lietuvoje gamtinis radiacinis fonas, kuris yra matuojamas nuolat (tai galima sekti Aplinkos apsaugos agentūros tinklalapyje adresu http://193.219.133.11), paprastai siekia nuo 0,00005 iki 0,00015 mSv/h. Pvz., Vilniuje, kovo 21 d. ryte gamtinis radiacinis fonas buvo 0,0001 mSv/h, Visagine – 0,000104 mSv/h, Kybartuose – 0,0001 mSv/h. t.y., absoliučiai normalus.

Situacija prie Fukushima AE

Kovo 17 d. ryte išmatuota dozės galia prie Fukušima-1 AE aikštelės ribos buvo 0,264 mSv/h. Jei žmogus būtų tokios galios jonizuojančiosios spinduliuotės lauke vieną valandą, jis patirtų 0,264 mSv apšvitos dozę. Tai yra nemaža dozė, ypač atsižvelgus į tai, kad gyventojų apšvita yra ribojama (iki 1 mSv per metus). Tačiau visi gyventojai jau buvo evakuoti iš 20 km zonos aplink Fukušimos AE, todėl tokios apšvitos jie nepatyrė. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad dozės galia buvo fiksuojama tik toje vietoje ir tik tuo laiko momentu.

Pagal fizikos dėsnius, radiacijos dozės galia mažėja atvirkščiai proporcingai atstumo kvadratui. Taigi, padidėjus atstumui dvigubai, dozės galia sumažės keturis kartus ir t.t. Be to, radioaktyviųjų medžiagų pernašos kryptis atmosferoje priklauso ir nuo meteorologinių sąlygų (vėjo greičio, krypties). Pvz., Tokai II AE, nutolusioje apie 100 km i pietus nuo Fukušima-1 AE, foninės reikšmės vidutiniškai buvo 0,000448 mSv/h, t.y., tik apie 4 kartus didesnės už fonines, o Onagavos AE, kadangi pūtė šiaurės krypties vėjas, išmatuota vidutinė 0,001 mSv/h dozės galia.

Pavyzdžiui, jei žmogus per metus nuskrenda du kartus į Niujorką ir atgal, jis gauna tokią pat apšvitos dozę, kaip ir darbuotojas, šiandien valandą laiko buvęs lauke prie Fukušima-1 AE. Valanda prie Fukušima-1 AE taip pat prilygsta 3 plaučių rentgenogramoms (0,1 mSv). Tuo tarpu vienas kompiuterinės tomografijos, kurio metu vidutiniškai patiriama13 mSv dozė, tyrimas apytiksliai prilygsta 50 valandų, praleistų prie Fukušima-1 jėgainės.

Poveikis Lietuvos gyventojams 

Remiantis gamtinio radiacinio fono matavimais, kurie yra atliekami nenutrūkstamai, radiacinė būklė Lietuvoje yra normali, t.y., gamtinis radiacinis fonas nėra padidėjęs. Todėl Lietuvos gyventojams nereikia imtis jokių papildomų apsaugos priemonių, o jodo preparatų pirkimas yra absoliučiai betikslis. Žymiai vertingiau būtų ramiai sekti skelbiamą informaciją apie įvykius Japonijoje bei stebėti atsakingų Lietuvos institucijų informaciją. 

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min