TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Violeta Klyvienė: Estijos euro zonos sunkumai neaplenkė

Šaltinis: 15min
0
A A

Po rekordinių augimo tempų 2011 m., remiantis patikslintais duomenimis, Estijos ekonomikos augimas siekė 8,3 proc., tačiau 2012 m. šalies ekonomika žymiai sumažino savo apsukas. 2012 m. antrąjį ketvirtį BVP augimo tempas sulėtėjo iki 2,2 proc. „Danske“ banko ekonomistai prognozuoja, kad Estijos BVP augimas šiais metais sulėtės iki 2,3 proc.

Investicijas skatino ES parama

Nacionalinių sąskaitų duomenys rodo, kad pagrindiniu Estijos augimo varikliu buvo vidaus paklausa, išskirtinai vidaus investicijos, kurios per antrąjį ketvirtį augo 26 proc. per metus. Kaip ir kitose Baltijos šalyse, investicijas iš esmės „augino“ ES struktūrinė parama.

Tendencijos išliks

Didžiausią neigiamą poveikį Estijos ekonomikai turėjo euro zonos problemos, o ypatingai augimo sulėtėjimas Suomijoje ir Švedijoje, be to, lėtėjo šalies eksportas. Manoma, kad tokios tendencijos išliks ir antrąjį šių metų pusmetį.

Elektros rinkos liberalizavimas – iššūkis

Kalbant apie kitus metus, „Danske“ banko ekonomistai tikisi BVP paspartėjimo iki 3,3 proc. Tačiau reikia įvertinti ir tai, kad nuo 2013 m. liberalizuojama elektros rinka lems papildomus iššūkius Estijos namų ūkiams.

Estijos energetikų teigimu, dėl šios priežasties elektros kaina smuklioms įmonėms ir buitiniams vartotojams gali kilti 50–60 proc. Tai neigiamai paveiks vartojimo augimą. Dėl šios priežasties „Danske“ banko ekonomistai teigia, kad ir VKI infliacija sumažės tik 3,5 proc. nuo šiemet prognozuojamų 3,8 proc.

Spartesnis ekonomikos augimas iki 4 proc. prognozuojamas tik 2013 m. aprimus nerimui dėl euro zonos ateities. Tačiau yra rizika, kad prastesnės euro zonos perspektyvos gali nulemti ir mažesnį augimą.

Neigiamai veiks darbo rinką

Nors nedarbas Estijoje mažėja sparčiausiai, palyginus su Lietuva ir Latvija (pirmojo pusmečio pabaigoje sudarė apie 10 proc.), ekonomikos augimo sulėtėjimas neigiamai paveiks darbo rinką. Žymesnis nedarbo sumažėjimas prognozuojamas 2014 m. iki 8,5 proc.

Erdvė ekspansinei fiskalinei politikai

Vienas pagrindinių Lietuvos šiaurės kaimynų išskirtinumų – tai, kad Estijos biudžetas 2011 m. buvo perteklinis 1,1 proc. BVP, o skola sudarė vos 6,1 proc. BVP. Lėtėjant ekonomikos augimo tempui atsiranda erdvė įgyvendinti ekspansinę fiskalinę politiką. Dabartinė Estijos vyriausybė pritarė sprendimui 2013 m. padidinti viešojo sektoriaus algas 4,4 proc.

Komentaro versiją su nuotrauka ir kitų naujienų archyvu galite rasti čia. „Nova media“ užtikrina nuorodos saugumą. Nuoroda veda į „Nova media“ elektroninių pranešimų sistemą.

Komentaro autorė Violeta Klyvienė, „Danske“ banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Dakaras 2018

Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min