TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Laima Andrikienė: Europos Sąjunga: Ketvirtasis reichas ar drausmė ir atskaitomybė?

Šaltinis: 15min
0
A A

Ketvirtadienį į Briuselį vėl renkasi ES valstybių ir vyriausybių vadovai. Rytoj, kovo 2 d., 9 val. ryto Briuselyje numatytas naujosios Europos stabilumo sutarties pasirašymas.

15min.lt/Laima Andrikienė
 

Airija jau pranešė, kad naujoji sutartis nėra tik techninis tarpvyriausybinis susitarimas, kaip buvo bandoma ją pradžioje pateikti. Airija, siekdama šią sutartį ratifikuoti, rengs referendumą. Ši šalis garsėja tuo, kad du kartus referendumo metu yra atmetusi Europos sutartis.

Lietuvos teisės ekspertai (E.Kūris ir kiti) šią sutartį traktuoja kaip konstitucinę sutartį, kurios įsigaliojimui mūsų šalyje teks keisti Lietuvos Konstituciją, o tai per vieną dieną ar mėnesį nepadaroma. Lietuvos politikai (P.Auštrevičius ir kiti) siūlo mums pratintis prie žodžio „federacija", nes kito kelio stiprinti Europos Sąjungai nesą.

Kas gi yra toji Europos stabilumo sutartis, dėl kurios valstybėms gali tekti keisti konstitucijų nuostatas?

O iš Graikijos sklinda kaltinimai, kad ši Vokietijos kanclerės A. Merkel inicijuota sutartis yra niekas kitas, kaip Ketvirtojo reicho įteisinimo dalis. Girdi, Vokietija siekia ne tik diktuoti madas Europoje, bet ir tapti vienvalde ES lydere, įvesti savo tvarką.

Kas gi yra toji Europos stabilumo sutartis, dėl kurios valstybėms gali tekti keisti konstitucijų nuostatas? Ar tikrai nuo laisvanoriškos sąjungos pereinama prie griežtos kontrolės ir valstybių narių teisių suvaržymo, suverenumo apribojimo?

Kaip tai paveiks Lietuvą? Kada Lietuvos visuomenė galės išreikšti savo nuomonę? Ar tikrai konstitucijos pakeitimams pakanka bendrojo valstybės valdymo mandato?

Naujoji sutartis, jos pagrindinės nuostatos

Suprantama, krizės iškamuota Europa ir euro zona ieško išeities ir sprendimų, kurie padėtų ne tik įveikti krizę, bet ir iš jos išeiti, sustiprinus ES pamatus.

Sutartis pirmiausia skirta sugriežtinti ES valstybių narių biudžetų formavimo taisykles ir papildyti silpną ir plačiai pažeidinėjamą Stabilumo ir augimo paktą. Pagrindinis sutarties tikslas – įpareigoti, kad šalies biudžetas būtų subalansuotas ir teigiamas. Struktūrinis deficitas negali viršyti 0,5 proc. šalies BVP skaičiuojant rinkos kainomis. Jei valstybės skolos ir BVP santykis yra gerokai mažesnis nei 60 proc., struktūrinis deficitas gali siekti ir 1 proc. BVP. Atsiradus didesniam nukrypimui nuo šių rodiklių, ES valstybės narės įpareigojamos taikyti griežtas korekcines priemones. Šios taisyklės turi būti pradėtos taikyti sutartį pasirašiusiose šalyse per vienerius metus nuo sutarties įsigaliojimo.

Be to, sutartyje numatyta, kad šalys privalo iš anksto informuoti Europos Komisiją ir Tarybą apie numatomą šalies deficito suvaldymo planą. Europos Komisija atliks sutarties įgyvendinimo vertinimą. Jei bus nustatyta, kad šalis nevykdė sutarties nuostatų, bet kuri kita šalis ar šalys gali apskųsti sutarties nuostatų nesilaikančią šalį Europos Teisingumo teismui, pareikalauti atsakomybės už tai, gali būti siūlomos ir finansinės sankcijos. Tuo suteikiamos didesnės galios ir Europos Komisijai, ir Europos Teisingumo teismui.

Didžiausia grėsmė Lietuvai – jei bus įteisinta dviejų greičių Europa: dalis valstybių gyvens pagal vienas taisykles, kita dalis valstybių – pagal kitas.

Sutartyje taip pat nustatyta, kad per penkerius metus nuo sutarties įsigaliojimo jos nuostatos bus perkeltos į Europos Sąjungos teisę. Sutartis įsigalios 2013 m. sausio 1 d., jei ją ratifikuos 12 euro zonos šalių. Sutarties nuostatos bus taikomos ir ne euro zonos šalyse, tačiau tik tose, kurios ratifikuos šią sutartį. Sutartis taip pat numato, kad ne euro zonos šalys, kurios ratifikuos šią sutartį, galės dalyvauti euro zonos valstybių vadovų susitikimuose ir diskusijose. Tai būtų labai naudinga Lietuvai, sustiprintų mūsų pozicijas ES dar iki euro įvedimo.

Tradicinis klausimas – ką daryti?

Lietuvai naudinga prisijungti prie sutarties ar ne?

Pirma ir didžiausia grėsmė Lietuvai – jei bus įteisinta dviejų greičių Europa: dalis valstybių gyvens pagal vienas taisykles, kita dalis valstybių – pagal kitas. Ir dabar ES pakanka takoskyrų, skaidančių sąjungą, o jei prie aptariamos sutarties neprisijungs nemaža dalis ES valstybių, turėsime dar vieną skiriamąją liniją, einančią per pačią ES širdį – jos finansus.

Nors daugelis ES valstybių narių labai rezervuotai vertino šią sutartį, o Didžioji Britanija ir Čekija atmetė galimybę jai pritarti, greičiausiai 25 ES valstybės narės vis dėlto pritars šiai sutarčiai kaip priemonei suvaldyti finansinį Europos pakrikimą. Gal finansinės drausmės, atskaitomybės ir finansinės atsakomybės kelias ir yra Europos saugumo, sėkmės ir vienybės įrankis?

Visi puikiai suprantame: iš ES tikimasi daug, bet turime konstatuoti, kad šiuo metu Europos Sąjungoje turime 27 ekonomines politikas, 27 finansų politikas, tačiau ištikus krizei visi kažkodėl žiūri į Briuselio pusę ir laukia solidarumo ir pagalbos. Jau išmokome, kad ištikus tokiai krizei kaip pastaroji, krėtusi ES kelerius metus, nepakanka geriau koordinuoti finansų ir pinigų politikas.

Prireikia ne vieno milijardo eurų, kuriuos skiria ES valstybės narės, kad būtų išgelbėta Airija, Graikija, Portugalija, Latvija. Valstybės, kurios skiria didžiausią paramos dalį, turi teisę pareikalauti ir didesnės kontrolės, atskaitomybės ir atsakomybės. Nes jos išrinktos demokratiniu būdu ir yra visiškai atskaitingos savo piliečiams. Todėl nereikėtų įtarinėti Vokietijos turint ambicijų užvaldyti Europą. Vertingiau būtų pasimokyti iš Vokietijos patyrimo, kaip tvarkyti savo ūkį ir finansus, kad ne tik patiems užtektų, bet ir kitiems reikalui esant būtų galima padėti.

Tačiau bendra išvada, kurią aš galiu padaryti šiandien, yra "už" šią sutartį. Siūlyčiau, kad Lietuva ją pasirašytų ir ratifikuotų.

Europos stabilumo sutartis turi ir daugiau teigiamų pusių. Sutartyje įvardintos prioritetinės sritys, tokios kaip verslo aplinkos gerinimas, finansinė parama smulkiosioms ir vidutinėms įmonėms, bendra ES vidaus energetikos rinka, kovos su nedarbu veiksmai, socialiai klausimai. Tai sritys, kurios itin svarbios kiekvienos ES valstybės piliečių saugumui ir gerovei.

Trumpame straipsnyje neįmanoma aptarti visų argumentų už ir prieš. Tačiau bendra išvada, kurią aš galiu padaryti šiandien, yra "už" šią sutartį. Siūlyčiau, kad Lietuva ją pasirašytų ir ratifikuotų. Norėčiau, kad tai padarytų visos ar beveik visos ES valstybės narės.

Siekdami stiprios Europos Sąjungos ir stiprios Lietuvos joje turime būti visaverčiai nariai, lygiomis teisėmis sėdėti prie euro zonos valstybių vadovų stalo ir siekti, kad Lietuvos balsas būtų ne tik išklausytas, bet ir išgirstas. Lietuva ne tam įstojo į ES, kad pasiliktų jos prieškambaryje.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Dakaras 2018

Parašykite atsiliepimą apie 15min