Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Gediminas Budnikas: Vaikų sveikata – mūsų visų rūpestis

Šaltinis: 15min
0
A A

Gediminas Budnikas Kaip pastebėjo docentas m. dr. Šarūnas Klizas „Kūno kultūra Lietuvos mokyklose – tarsi podukra“. Vaikai stengiasi išvengti šių pamokų, o mokyklų vadovai ir kai kurie tėvai tiesiog ignoruoja, dėmesį sutelkdami abitūros egzaminų dalykams.

Šiandien medikų patirtis rodo, kad mūsų jaunimas, jau pradedant nuo ankstyvo 6-7 metų, vis labiau darosi sėdinčia tauta. Jei toks vaikas mokykloje vengia kūno kultūros pamokų, dažnai turi gydytojų atleidimo lapelius, nelanko šokių būrelio, nemėgsta žaisti kieme – jo raumenys palaipsniui silpsta.

Augimo laikotarpiu jaunimui bręstant tarpe tarp 12-16 metų laikysenos iškrypimų būna net iki 80 %. Todėl būtina daug mankštintis, nes jauno žmogaus atramos – judėjimo sistema dar nesusiformavusi ir įmanoma laikyseną atitaisyti fiziniais pratimais.

Manoma, kad mokykloje per kūno kultūros pamoką ar sporto būreliuose taikant specialius pratimus galima sėkmingai stiprinti nugaros ir pilvo juostos raumenis, kas tikrai pagerintų netaisyklingos laikysenos korekciją.

Kadangi skausmas neleidžia aktyviai judėti – mažėja fizinis aktyvumas. Nejudant atsiranda didokas antsvoris, net nutukimas, kas gali iššaukti cukrinio diabeto riziką.

Gana ryškūs laikysenos sutrikimai nustatomi kas ketvirtam moksleiviui, kurie nesimankština, o po 6 ir daugiau valandų praleidžia prie kompiuterio. Tai gresia ne tik priklausomybe nuo jo, bet atsiranda nugaros skausmai, pakinta vidaus organų veikla, sutrinka kraujo apytaka.

Nesibaigiantys skausmai gali sukelti net depresiją. Kadangi skausmas neleidžia aktyviai judėti – mažėja fizinis aktyvumas. Nejudant atsiranda didokas antsvoris, net nutukimas, kas gali iššaukti cukrinio diabeto riziką. Gali atsirasti nepilnavertiškumo kompleksas, patyčios ir t.t. Naudojantis internetu dažniausiai vyksta vienpusė komunikacija, todėl silpnėja žmogiškasis bendravimas.

Šiame straipsnyje nėra tikslo agituoti atsisakyti kompiuterių, išmaniųjų telefonų. Šios technologijos reikalingos gauti informaciją, žinių iš viso pasaulio, tam tikro bendravimo su svetur esančiais giminaičiais ar kolegomis. Bet tuo pačiu šis procesas turi būti saikingai naudojamas po 1-2 valandas per dieną, kad nenukentėtų mokinių akys, stuburas ir t.t. Jaunosios kartos laukia ir nauji iššūkiai. Tai ne tik internetas, virtualusis pasaulis ir visi socialiniai tinklai, bet jau plačiai pasklinda virtualieji akiniai.

Juos užsidėjusį žmogų įmeta į virtualią realybę ir saitų su tikrąja realybe beveik nebelieka. Būtų tikslinga kalbėti apie juose slypintį pavojų, kad jaunas žmogus nejučia neįklimptų ir neprarastų savo tikrojo gyvenimo. Taigi, agituojame už išmintingą santykį – sąmoningumą naudojantis internetu ir kitomis technologijomis, nepaliekant tai savieigai.

Gydytojai, analizuojantys Lietuvos moksleivių fizinę būklę daro išvadą, kad per mažas fizinis aktyvumas didina širdies ir kraujagyslių, net įvairių vidaus ligų pavojų. Mokslininkai atskleidė, kad Lietuvoje nuo 1992 m. per 1-ąjį dešimtmetį jaunimo sveikata pastebimai blogėjo. Per pastarąjį laiką, suprantama, ne be technologijų pagalbos, moksleivių sveikatos kreivė dar smuko žemyn.

Jeigu nebus imtasi skubių rimtų priemonių, tai mūsų jaunų žmonių sveikata gali tapti net finansine našta visuomenei.

Norint išeiti iš šio, tarsi užburto rato, vienintelis teisingas žingsnis būtų – fizinis aktyvumas.

Jeigu nebus imtasi skubių rimtų priemonių, tai mūsų jaunų žmonių sveikata gali tapti net finansine našta visuomenei.

Bet tenka apgailestauti, kad mūsų jaunimas, kuo labiau įsigalint vakarietiškam gyvenimo būdui, vis daugiau laiko praleidžia prie išmaniųjų technologijų. Į kūno kultūros pamokas žvelgia gan atsainiai, nes pasiekimai nevertinami pažymiais. Mes, vyresnieji, žaidžiame demokratiją su vaikų sveikata. Jų tėvai (galbūt ne visi) linkę patarti daugiau mokytis matematikos, fizikos, kalbų, nei stiprinti savo organizmą. Manau, kad toks požiūris yra mažiausiai trumparegiškas. Aišku, reikia tiksliųjų ir humanitarinių mokslo žinių, bet be sveikatos nepasieksi nei mokslo, nei verslo aukštumų.

Taigi, peršasi vienintelė teisinga išvada: būtina didinti kūno kultūros pamokų skaičių mokyklose, pageidautina 3 kartus per savaitę. Keisti ir didinti (gerinant kokybę) kūno kultūros pamokas paskatino stebint Lietuvos vaikus, o ypač užsienio pažangią patirtį. Pietų Korėjos, Suomijos, Estijos ir kitų labai pažangių šalių mokyklose fizinio aktyvumo pamokos vyksta po 4-5 kartus per savaitę. Jos būna įdomios, žaismingos, daug judrių žaidimų, todėl mokinių požiūris į šią discipliną labai teigiamas.

Jaučiama apčiuopiama nauda – užtikrinama ligų prevencija ir gerėja mokslo rezultatai, išvengiama psichotropinių medžiagų vartojimo. Siekiant įgyvendinti sveikos visuomenės vystymąsi Lietuvoje, būtinas bendradarbiavimas su sveikatos institucijomis, mokslinių tyrimų centrais, ypatingai remiantis skandinavų šalių patirtimi, nes jos pažengusios toliau, kuriant sveikesnę visuomenę.

Siekiant įgyvendinti šį tikslą, raginčiau šį klausimą apsvarstyti bendrame Kauno miesto tarybos Švietimo ir kultūros ir Sporto, turizmo ir laisvalaikio komitetų posėdyje ir, gavus šių komitetų pritarimą, pasiūlyti Kauno miesto merui Visvaldui Matijošaičiui kreiptis į Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narius, Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministeriją, kad kūno kultūros pamokų skaičius pagrindinio ir vidurinio ugdymo programose būtų padidintas iki 3 pamokų per savaitę .

Pasiekimai kūno kultūros pamokose turėtų būti įvertinami atsakingai, tas užtikrintų pamokų lankomumą ir, be abejo, kokybę. Tai būtų informacija tėvams ir gydytojams apie mokinio(ės) sveikatą, o patiems vaikams – savo fizinių pasiekimų įvertinimas. Šiame „madų vaikymosi“ laikotarpyje tai būtų aktualu ir berniukams, ir mergaitėms.

Taigi, vienintelis kelias – siūlyti LR Seimui, Švietimo ir mokslo ministerijai, ir kitoms atsakingoms institucijoms sprendžiant kūno kultūros pamokų atestavimo mokyklose klausimus.

Kreipimesi, manau, būtų tikslinga pažymėti, kad Kauno švietimo ir ugdymo įstaigos yra pasirengusios tokio projekto įgyvendinimui. Tėvų ir ugdymo įstaigų komitetai pritaria šiems veiksmams. To pageidauja Lietuvos Respublikos Tėvų forumas, Bendrojo ugdymo taryba prie Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos ir bendruomenių tarybos.

Tikiu, kad Lietuvos Respublikos Seimo komitete bei kitose atsakingose už ugdymą ir vaikų sveikatos išsaugojimą institucijose, bus manančių, kad padidinti kūno kultūros pamokų skaičių būtina kaip sąlygą sveikos, išmanios visuomenės vystymuisi.

Tačiau, jeigu kūno kultūra kaip disciplina bus antraeilė – liks tas pats, kaip ir iki šiol: lankomumas prastas ir jaunimo fizinė būklė pastebimai blogės. Neišsprendus šiame straipsnyje įvardintos problemos manau, kad nepavyks pasiekti ir esminių uždavinių.

Taigi, vienintelis kelias – siūlyti LR Seimui, Švietimo ir mokslo ministerijai, ir kitoms atsakingoms institucijoms sprendžiant kūno kultūros pamokų atestavimo mokyklose klausimus.

Kadangi 2017 m. Lietuvos Respublikos Seimo yra paskelbti sporto metais, tai mes, kauniečiai, tikimės ne tik mūsų mieste išrinktų Seimo narių, bet ir viso Lietuvos Respublikos Seimo pagalbos ir pritarimo šiuo klausimu.

Gediminas Budnikas yra Kauno miesto savivaldybės tarybos narys, Sporto, turizmo ir laisvalaikio komiteto narys

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min