Dabar populiaru
Publikuota: 2015 balandžio 15d. 15:19

Gediminas Kirkilas: EBPO bus daugiau saugumo, investicijų ir pasitikėjimo

Gediminas Kirkilas Balandžio 9-ąją Lietuva kartu su Kosta Rika buvo pakviesta pradėti stojimo į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO) derybas, kurios realiai turėtų prasidėti jau vasarą. Jei jos vyks sėkmingai ir greitai, EBPO nariais galėtume tapti dar 2016 metų pabaigoje. Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė šias derybas galėtų ir užbaigti.

Narystė EBPO, kurią sudaro 34 turtingiausios pasaulio valstybės, Lietuvai bus ypač naudinga. Tai ne tik padidins mūsų valstybės prestižą, bet pirmiausia – jos patrauklumą užsienio investuotojams.

Ypač užsienio verslininkai vertina šalies, kurioje ketina plėtoti verslą, priklausymą šiai organizacijai, nes tai daro įtaką verslo investicijų apsaugos reikalavimams. Atitinkamai naujos investicijos mūsų gyventojams reiškia papildomas darbo vietas ir sėkmingesnį Lietuvos ekonomikos augimą.

Lietuva, derėdamasi dėl narystės EBPO, o vėliau tapusi jos nare įgyja papildomų politinių ir ekonominių svertų Rusijos atžvilgiu.

Visa tai mūsų valstybei reikš papildomą ekonominį saugumą, taip pat – bendrą nacionalinį saugumą, įskaitant ir Rusijos atžvilgiu. Rusija dar 1996 metais pareiškė norą tapti EBPO nare, tačiau tik 2007-aisiais buvo susitarta dėl konkretaus Rusijos stojimo į EBPO plano. Dar 2013 metų pradžioje Rusija tikėjosi tapti šios organizacijos nare iki 2015 metų.

Tačiau dėl Rusijos politikos Ukrainos atžvilgiu 2014 m. kovą EBPO visų 34 narių prašymu sustabdė Rusijos stojimo derybas. Taigi, Lietuva, derėdamasi dėl narystės EBPO, o vėliau tapusi jos nare įgyja papildomų politinių ir ekonominių svertų Rusijos atžvilgiu, ypač turint galvoje, kad dabar užsienio investuotojai masiškai nusisuka nuo Rusijos.

Tai, kad Lietuva kvietimą derėtis dėl EBPO narystės gavo būtent dabar, nulėmė ir itin sėkmingas euro įvedimas, ir geri mūsų ekonomikos augimo rezultatai.

Šiuo metu Lietuvos bendras vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui jau sudaro beveik ¾ (t.y., 73 proc.) Europos Sąjungos (ES) vidurkio. Ekonomikos plėtros perspektyvos ir prognozės taip pat išlieka neblogos, palyginus su kt. ES narėmis. Be to, Lietuva toliau laikosi tvirtos ir sėkmingos fiskalinės disciplinos ir politikos.

Beje, Estijos, kuri EBPO nare tapo dar 2010 metais, tuometinis premjeras Andrusas Ansipas yra pasakęs, kad įstojimas į EBPO jo šaliai yra svarbiau nei euro įvedimas. Ir tikrai, estai eurą įsivedė 2011 metais.

Kodėl Lietuva į EBPO neįstojo anksčiau, reikėtų klausti buvusios Andriaus Kubiliaus Vyriausybės. Priminsiu, dar 1996 metais Estija, Latvija ir Lietuva pasirašė bendrą deklaraciją, kurioje išreiškė norą tapti visateisėmis EBPO narėmis. Lietuva oficialų pareiškimą dėl siekio tapti EBPO nare įteikė 2002 m. rugsėjį.

Tapus EBPO nare, pagerės Lietuvos investicinis klimatas ir palengvės šalies skolinimasis užsienio rinkose, taip pat atsivers ir naujos galimybės socialinės apsaugos, švietimo, sveikatos apsaugos srityse.

Ekonominės ir finansinės krizės metu (2008-2010 metais) Estijos, panašiai kaip ir Lietuvos, BVP 2009 metais sumažėjo beveik 15 procentų. Tačiau Estija iš karto, tik įveikusi finansų krizę, sugebėjo pradėti derybas su EBPO dėl narystės ir sėkmingai jas baigė.

Gal A.Kubiliaus Vyriausybė nepasitikėjo savo jėgomis? Istoriškai žiūrint, Lietuva dar 2003 ir 2004 metais bandė pradėti derybas su EBPO, bet tuo metu mūsų šalies BVP vienam gyventojui buvo per žemas, o būta ir kitų problemų. Tik į visišką savo kadencijos pabaigą A.Kubiliaus Vyriausybė susizgribo ir 2012 m. spalį atnaujino Lietuvos prašymą dėl narystės šioje organizacijoje.

Kokia dar bus reali Lietuvos narystės EBPO nauda? EBPO daug dirba ekonomikos srityje: analizuoja ekonomikos raidą, perspėja apie galimas krizes.

Be to, kad, tapus EBPO nare, pagerės Lietuvos investicinis klimatas ir palengvės šalies skolinimasis užsienio rinkose, taip pat atsivers ir naujos galimybės socialinės apsaugos, švietimo, sveikatos apsaugos srityse.

Lietuva iki šiol atsilieka pagal darbo užmokesčio lygį nuo daugelio EBPO narių. Todėl vien stojimo į EBPO periodas būtų papildomas postūmis mūsų valstybei labiau koncentruotis į bendro pragyvenimo lygio, taip pat verslo ir skaidrumo standartų kėlimą bei į tokius sektorius, kaip aukštųjų technologijų ir skaitmeninės darbotvarkės, kurie ypač galėtų padėti Lietuvos ekonomikai išsiveržti į Europos lyderius.

O triguba Lietuvos narystė įtakingiausiose pasaulio organizacijose – NATO, ES ir EBPO – tik sustiprins ją ilgalaikėje perspektyvoje karine prasme, ekonomiškai, kibernetiškai...

Gediminas Kirkilas yra socialdemokratas, Seimo vicepirmininkas

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie 15min