Moralistai politikoje pavojingi tuo, jog taiko hiperbolizuotus moralės principus savo politiniams oponentams, tačiau nė negalvoja bent minimaliai laikytis patys. Arba, kitaip sakant, veidmainiauja. Ilgą laiką čia ryškiausias pavyzdys buvo mūsų konservatoriai smerkę ir moralizavę visus nekonservatorius pačiais įvairiausiais motyvais, o daugiausia patriotizmo tema.
Tačiau pastaruoju metu „estafetę“ mėgina perimti liberalai, kas šiaip jau jiems, kaip liberalams, neturėtų būti būdinga. Bet gal rūpi konservatorių „laurai“, o greičiausiai konservatorių rinkėjai, dėl kurių pastaruoju metu aršiai kovoja?
Štai jų lyderis E.Masiulis moralizuoja krašto apsaugos ministrą J.Oleką... Esą turėtų atsistatydint, nepripažino klaidų, nepatikimas, nesėstų į vieną valtį su juo ir pan. Įdomu tai, kad liberalai ėmėsi krašto apsaugos ministro interpeliacijos būtent šiuo įtemptos geopolitinės situacijos metu. Kai krašto apsauga turi būti stiprinama, kai stiprinamas ir intensyvinamas mūsų karinis bendradarbiavimas su NATO.
Tiesa, tuo galima per daug ir nesistebėti, nes būtent konservatorių ir liberalų dauguma, nuolat kalbėdama apie Rusijos grėsmę, 2009-2012 metais intensyviai iki gėdingos NATO narei ribos kažkodėl sumažino šalies gynybos biudžetą. Tą patį, kurį dabartinė A.Butkevičiaus Vyriausybė be moralizavimo mėgina kaip galima greičiau atstatyti.
Kuomet tuometinis teisingumo ministras R.Šimašius savo gėdingais veiksmais ar, geriausiu atveju, nekompetencija išdavė Baltarusijos opozicijos lyderį A.Beliackį A.Lukašenkos režimui, liberalai baukščiai tylėjo.
E.Masiulio moralistiniai pagraudenimai gal ir būtų bent kiek įtikinami, jei jo partija savo paties nario atžvilgiu prieš keletą metų būtų pasielgus panašiai principingai, kaip jie dabar reikalauja iš J.Oleko.
Bet kuomet tuometinis teisingumo ministras R.Šimašius savo gėdingais veiksmais ar, geriausiu atveju, nekompetencija išdavė Baltarusijos opozicijos lyderį A.Beliackį A.Lukašenkos režimui, liberalai baukščiai tylėjo. O pats ministras R.Šimašius visą kaltę suvertė ministerijos biurokratams.
Dar daugiau – įsijautę į moralizavimą, liberalai jau mėgina perimti net ir teisėsaugos funkcijas: nesivargindami įrodymais, vadina aferomis savo pirmtakų darbus. Tas pats buvęs teisingumo ministras, dabar Vilniaus meras R.Šimašius daro tai, matyt, norėdamas pateisinti savo griovėjiškus žingsnius ir aiškaus plano, ką reikėtų sostinėje nuveikti, neturėjimą. Keista, kad taip elgiasi buvęs būtent teisingumo ministras, kuris tai jau tikrai turėtų suvokti įstatymo viršenybę prieš bent jau politinę propagandą.
Šių pavyzdžių, manau, pakanka, kad pamatytume, kuo skiriasi tikrai morali ir moralizuojanti kitus (visuomet politinius oponentus) politika. Moralistai, net jei jie ir liberalai, vis tiek skleidžia veidmainystę. O galiausiai vargu ar dabar pats laikas, jei mes neveidmainiškai galvojam apie grėmes valstybei, interpeliuoti gynybos ministrą dėl priežaščių, kurias vargu ar jis galėjo pakeisti. Net ir elgdamasis kaip nors kitaip.
Gediminas Kirkilas yra socialdemokratas, Seimo vicepirmininkas
