Dabar populiaru
Publikuota: 2019 gruodžio 10d. 13:09

Gerda Žigienė: Kuo skiriasi fintech kartos ir kokią mūsų gyvenimo dalį jau užima naujoji?

Gerda Žigienė Fintech sąvoka, apibrėžianti finansų technologijas, mūsų kasdienybėje tapo gana įprasta. Tačiau ar iš tiesų žinote, kas po šiuo raktiniu žodžiu slepiasi ir kaip visgi tos technologijos vystosi? Pagal tai, kokių technologijų pagrindu veikia vienas ar kitas fintech produktas, jau galima skirti skirtingas fintech kartas: naujasis ir senasis fintech‘ai.

Nors ir vadinamos tuo pačiu raktiniu žodžiu, tačiau savo prigimtimi ir technologijomis, kuriomis yra grindžiamos, skiriasi kaip diena ir naktis. Ar pastebėjote, jog kiekvienas iš mūsų jau esame naujosios kartos dalis, ir kuo toliau, tuo didesnė? O ar jau bandėte fintech pagalba užsiauginti vaismedį Ispanijoje?

Pirmajai fintech kartai galėtume priskirti jau tikrai nebe naujiena tapusius mobilius mokėjimus, arba minios finansavimą (angl. crowdfunding).

Kartu su „Apple Pay“ ir „Samsung Pay“ mūsų kišenėse atsirado mobilūs mokėjimai ir jau nieko nebestebina prie mokėjimo kortelių aparatų glaudžiamos ne bankų kortelės, o mobilūs telefonai. Kaip jau esu rašiusi prieš dvejus metus, jie netrukus visai pakeis bankines korteles.

Todėl vietos bankai turėtų skubiau reaguoti ir tapti mobiliųjų mokėjimų sistemos dalimi, kitaip jų rinką užims mobilaus mokėjimo prieigą turinčios tarptautinės mokėjimų kortelės.

Senasis fintech – galimybė neišeinant iš namų užsiauginti apelsinmedį Ispanijoje

Minios finansavimas įgauna pagreitį ir populiarumą, tarnaudamas mažoms įmonėms, startuoliams, renkantiems lėšas savo projektų įgyvendinimui. Verslui tai puiki galimybė pasiekti būsimą savo produkto vartotoją ir sukaupti gamybai reikalingus finansinius išteklius iš anksto, o kitam šios sistemos dalyviui – investuoti laisvas net ir nedidėlės apimties lėšas.

Minios finansavimo platformomis naudojasi ne vien technologijų startuoliai, bet ir labai tradicinis verslas, pvz. žemės ūkis. Dažnai juokauju, kad šiandien fintech dėka galima tapti ūkininku net neišeinant iš namų ir neturint nei lopinėlio žemės. Juokai juokais, bet akivaizdu, kad nauda abipusė. Ūkininkas gauna pinigus iš būsimo savo produkcijos pirkėjo iš anksto, užsitikrina apyvartines lėšas, taip pat išvengia produkcijos perpardavimo tarpininko, o tai mažina prekės kainą vartotojui.

Vietos bankai turėtų skubiau reaguoti ir tapti mobiliųjų mokėjimų sistemos dalimi, kitaip jų rinką užims mobilaus mokėjimo prieigą turinčios tarptautinės mokėjimų kortelės.

Štai platformoje „Crowdfarming“, vienijančioje ekologine žemdirbystę propaguojančius mažus šeimos ūkius, galite įsigyti savo apelsinmedį Ispanijoje, alyvmedį Italijoje, keletą kavos pupelių krūmų Peru ir kiekvienas augalas bus pavadintas Jūsų vardu, o sumokėję sezono pradžioje už būsimą derlių, jį gausite tiesiai prie savo slenksčio. Galite tapti netgi karvės ar ožkos „globėju“ ir taip gauti sūrių ar kitų pieno produktų.

Minios finansavimu paremtos investicijos paprastai būna 4 rūšių. Kaip jau minėjau, galime tapti konkretaus produkto pirkėju (angl. reward based crowdfunding). Taip pat galime tapti akcininkais (angl. equity based crowdfunding); skolinti įmonei už nustatytas palūkanas (angl. debt based crowdfunding) arba aukoti kokiam nors, dažniausiai socialiniam projektui (angl. donation based crowdfunding). Pavyzdžiui, mažame Švedijos Aahus miestelyje yra tiltas (panašus į Palangos) į jūrą, ant kurio kiekvienos lentelės išdegti šiam projektui aukojusių piliečių vardai.

Naujasis fintech – paprastesnio, pigesnio ir saugesnio balsavimo pagrindas

Finansinius sprendimus, grindžiamus blokų grandinės (angl. blockchain) technologija jau galima laikyti naująja fintech karta. Kokią revoliuciją ji (su)kuria?

Dabartiniame pasaulyje daugelis transakcijų yra tvirtinamos tarpininkų ar centralizuotų priežiūros institucijų. Pavyzdžiui, jeigu noriu pervesti tam tikrą pinigų sumą kitam asmeniui, mano bankas turi patvirtinti, kad aš ją turiu ir tik tuomet ji pervedama kitam bankui. Finansinė institucija šiuo atveju –operaciją patvirtinantis tarpininkas.

Tuo metu blockchain technologija turi unikalią savybę – centralizuotas sistemas paversti decentralizuotomis, arba dar tiksliau – paskirstytojo žurnalo (angl. distributed ledger) sistema, kurioje kiekvienas jos dalyvis be tarpininko gali atlikti pervedimą kitam. Transakcija yra užšifruojama, patvirtinama kitų sistemos dalyvių. Tuomet nebereikia tarpininko, pervedimas yra saugus, t.y. „užrakinamas“ blokų grandinėje ir viešas – matomas visiems sistemos dalyviams, todėl eliminuoja sukčiavimo riziką.

Dėl savo unikalių savybių blokų grandinės technologija gali būti pritaikoma ne tik jau nemažai aptarinėtose kriptovaliutose. Jau itin plati ir perspektyvi jos pritaikymo sritis yra įrašų apie nekilnojamą turtą, civilinių, medicinos įrašų (nebebūtų pavojaus, kad pacientų kortelės pasimes tarp įstaigų) saugojimas, nuosavybės teisių, intelektinės nuosavybės fiksavimas.

Netgi balsavimas, paremtas blockchain principu galėtų tapti patogesne piliečiams ir pigesne valstybei procedūra. Pirminis balsavimo įrašas užšifruojamas viename bloke – kitos blokų grandinės dalyje. Todėl nesugriuvus visos grandinės, įrašo pakeisti jau nebūtų galima. Štai Kenijos vyriausybė jau planuoja „įdarbinti“ blokų grandines būstų paskirstymui.

Dėl savo unikalių savybių blokų grandinės technologija gali būti pritaikoma ne tik jau nemažai aptarinėtose kriptovaliutose.

Blockchain jau išbandyta su finansinėms institucijoms

Kita blockchain pritaikymo sritis – išmanieji kontraktai (angl. smart contracts). Skirtumas tarp jų ir paprastų kontraktų vėlgi slypi technologijoje, kurią naudojant galima išvengti tarpininko (teisininko, notaro) ir kontraktą pasirašyti tarp dviejų šalių.

Pati išmaniojo kontrakto koncepcija nėra nauja, ją dar 1994 metais pristatė mokslininkas Nick Szabo, tačiau jo idėjos dėl decentralizuotos galimybės pasirašyti kontraktus tuomet nebuvo galima įgyvendinti, nes dar nebuvo tam sukurtos technologijos.

Ši technologija taip pat gali būti naudojama finansavimo sprendimams, kurie vyksta kriptovaliutomis. Tie patys klasikiniai finansavimo instrumentai kaip akcijų, obligacijų išleidimas, arba minios finansavimas gali būti fiksuojami blokų grandinės pagalba ir vykdomi kriptovaliutomis arba kriptožetonais (angl. tokens).

Štai prieš porą metų „Daimler“ korporacija blockchain technologijos pagrindu išleido 100 mln. Eur vertės obligacijų emisiją. Organizuojant šią pilotinę emisiją dalyvavo ir didžiausia valstybinio komercinio banko grupė „Landesbank Baden-Württemberg“, o obligacijoms buvo suteiktas „Schuldschein“ pavadinimas. Visas emisijos ciklas – nuo pradžios, platinimo, paskirstymo ir skolos sutarčių sudarymo, iki palūkanų išmokėjimo patvirtinimo buvo skaitmenizuota ir užkoduota blokų grandinėje. Tai didžiulis žingsnis įveiklinant technologiją ne tik gamintojui, bet ir finansinei institucijai.

Blokų grandinių technologija – ir startuoliams, ir kiekvienam iš mūsų

Blockchain technologija tinka ne tik mano pavyzdyje minėtoms didžiulėms korporacijoms. Štai startuolių finansavimui naudojamas taip vadinamas pirminis kripto siūlymas (angl. ICO, Initial Coin Offering).

Jį naujų projektų ar produktų finansavimui plačiai naudoja technologijų startuoliai. ICO finansavimas yra minios finansavimo analogas, tik grįstas kriptovaliuta. t.y. investuotojas gauna ne akcijas, bet kriptožetonus arba tokenus.

Jie yra lyg skaitmeninis paslaugos patvirtinimo dokumentas (angl. voucher). Investuotojai perka juos arba už jau funkcionuojančią kriptovaliutą (kaip „Bitcoin“ ar „Etherium“), arba mokėdami klasikine valiuta (doleriais ar eurais). Tačiau, svarbu pabrėžti, kad toks finansavimo būdas dar neįgavo stabilaus pavidalo, nes reguliacinio mechanizmo jam kol kas nėra. Taigi investuotojo požiūriu, tokia investicija – ne visuomet saugi.

Tačiau technologija tobulinama ir jos pagrindu kuriami vis nauji verslo modeliai. Jeigu pirmosios fintech kartos pritaikymą ūkininkų produkcijos išankstiniam pardavimui minios finansavimo būdu vykdoma tradicinės valiutos forma, tai štai „La Pradera“ galvijų ūkis išleido skaitmeninius vertybinius popierius (angl. Digital Security Offering), kuomet investuotojas blockchain technologijos pagalba gali įsigyti likvidžiu turtu (šiuo atveju galvijais) garantuotus tokenus. Visa operacijų grandinė yra grįsta blockchain technologija ir šis pavyzdys jau reprezentuoja antrąją fintech kartą.

Kiekvienas iš mūsų jau esame antros fintech kartos – blokų grandinių technologijos – dalis ir kuo toliau, tuo vis didesnė.

Tokenus galima rinkti vaikščiojant, t.y. fiksuojant nueitų žingsnių kiekį, vėliau juos keičiant į marškinėlius, sportinius batelius ar nuolaidą panašioms prekėms. Netrukus „Libra“ kriptovaliutos išraišką turės ir „Facebook“ patiktukai, o asmenys savo įgūdžius ir kvalifikaciją galės tokenizuoti (pvz. earn.com), taip skaidydami ir parduodami savo laiką bei žinias.

Gerda Žigienė yra Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakulteto (EVF) profesorė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Praktiški patarimai

Skanumėlis

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min