Pasvalio kraštą ir Lietuvą garsino Nepriklausomybės akto signataras, advokatas Jonas Vileišis, XIX a. pradžioje aktyviai dalyvavęs Lietuvos politiniame, kultūriniame, visuomeniniame gyvenime šaliai siekiant nepriklausomybės, buvo Kauno burmistras. Gydytojas humanistas Antanas Vileišis – lietuvių kultūros draugijų bei įstaigų organizatorius, steigėjas ir vadovas, lietuviškų knygų medicinos ir higienos žinioms populiarinti autorius.
O žymus geležinkelių ir tiltų inžinierius Petras Vileišis – vienas iš tautinio atgimimo šauklių ir lietuvybės puoselėtojų, siekęs lietuviškos spaudos laisvės, leidęs pirmą legalų lietuvišką dienraštį „Vilniaus žinios“. Šiemet minime 175-ąsias Petro Vileišio gimimo metines, 100 metų nuo jo mirties ir du šimtmečius nuo Vileišių giminės atsikėlimo į Medinių kaimą.
Vileišių veikla – tai mūsų krašto tapatybės dalis. Jie buvo tautinio atgimimo šaukliai, modernios valstybės kūrėjai, lietuviškos spaudos, švietimo ir pilietiškumo puoselėtojai. Jų istorija suteikia mums galimybę matyti Pasvalį platesniame Lietuvos kultūros ir valstybingumo kontekste. Todėl šie metai skirti ne tik prisiminimui, bet ir įkvėpimui – esame pakvietę bendruomenes, organizacijas ir įstaigas atsigręžti į tas sritis, kurias puoselėjo Vileišiai: jaunimo ugdymą, inžineriją, modernizaciją, tautinį atgimimą, meną, kultūrą ir švietimą.
Todėl šiandien mums svarbu atsakingai ir kūrybiškai įgyvendinti išsikeltą idėją „Kultūrinės dimensijos“. Ji atspindės mūsų krašto savitumą, tradicijas ir šiuolaikinį kūrybinį potencialą, atskleis Pasvalio krašto unikalumą, parodys kaip vieną iš svarbių Šiaurės Lietuvos kultūrinių centrų. Vileišių metai šiai vizijai suteikia tvirtą pagrindą – jie primena, kad mūsų kultūrinės šaknys yra gilios, o mūsų bendruomenė turi stiprybės ir kūrybinės energijos.
Pagrindinė koncepcija remsis simboline trijų dimensijų idėja – gelmės, dabarties ir dangaus. Tai tarsi gyvybės medis: šaknys, kamienas ir šakos, atspindintys mūsų istoriją ir paveldą, šiandienos bendruomenės gyvenimą bei ateities kūrybines vizijas.
Pasvalys – vieta, kur susikerta keliai ir susijungia upės – Svalia, Lėvuo ir Mūša. Tačiau dar svarbiau, kad čia susitinka skirtingos kultūrinės patirtys: gyvos tradicijos, tautodailė, mažoji medinė architektūra, kulinarinis paveldas, aludarystė ir išskirtinė pasvalietiška tarmė.
Per Lietuvos kultūros sostinės metus telksime bendruomenę, skatinsime kūrybines iniciatyvas. Norime dar plačiau atverti Pasvalį lankytojams bei populiarinti unikalią mūsų krašto gamtą. Tai bus metai, kai kultūra taps ne tik renginių kalendoriumi, bet ir bendruomenės širdimi.
2027 metais Pasvalys turėtų tapti vieta, kur kultūra sujungs bendruomenę, tradiciją ir inovacijas, o mūsų miesto kultūrinės dimensijos bus matomos ir vertinamos. Vileišių metai suteikia mums kryptį, o kultūros sostinės metai – galimybę šią kryptį paversti realybe.
