Tai reikalauja nedviprasmiško atsako. Lietuvių tauta, suformuota kovos su totalitariniu Rusijos režimu ir pirmaujanti kovoje su autoritarine agresija, turi būti pasirengusi taikyti tikslines sankcijas visiems Sakartvelo Aukščiausiosios Teisingumo Tarybos nariams, jei Amaghlobeli bus neteisingai įkalinta. Konkretūs veiksmai būtų aiškus signalas, kad už represijų vykdymą gali grėsti greitos ir aiškios pasekmės.
Mziai Amaghlobeli gresia nuo ketverių iki septynerių metų laisvės atėmimo bausmė už „policijos pareigūno užpuolimą“ – kaltinimas, plačiai smerkiamas kaip „perteklinis ir politiškai motyvuotas“. Ją užgauliojusiam policininkui M.Amaghlobeli sudavė antausį. Duodama parodymus, ji pati situaciją apibūdino kaip „impulsyvią reakciją į policininkų įžeidžiantį, žeminantį, arogantišką ir pašaipų elgesį“ jėga numalšinto protesto metu. Medicinos ekspertas ant suduoto policijos viršininko veido nerado „jokių sužalojimo požymių“, o Sakartvelo Aukščiausiasis Teismas net nelaiko antausio „užpuolimu“ su minimalia žala. Kaltinimai yra akivaizdžiai neproporcingi: kitas asmuo, sudavęs pareigūnui antausį kai buvo sulaikytas už vairavimo pažeidimus, gavo tik baudą ir tris dienas arešto, o Amaghlobeli gresia septyneri metai nelaisvės.
Procedūrinių pažeidimų gausu. Teisėja atmetė prašymus iškviesti pagrindinius liudytojus, o skaidrumas ribojamas uždraudžiant filmuoti teismo salėse. Toks teisinis persekiojimas yra platesnės autoritarinės spaudimo kampanijos prieš nepriklausomą žiniasklaidą dalis. Likus kelioms dienoms iki nuosprendžio paskelbimo, Amaghlobeli žiniasklaidos priemonėse „Batumelebi“ ir „Netgazeti“ buvo areštuotos banko sąskaitos dėl tariamos mokesčių skolos. Tarptautinės spaudos laisvės grupės tai smerkia kaip „bandymą uždaryti žiniasklaidos organizaciją“ ir „tiesioginį spaudimą“ Amaghlobeli. Ši tendencija atspindi „platesnį demokratinių laisvių mažinimą“, įsigalintį valdant partijai „Sakartvelo svajonė“. McCaino institutas teigia, kad jos baudžiamasis persekiojimas yra „įspėjimas visiems kovotojams už demokratiją“. Lietuva turi nedviprasmiškai reaguoti į tokį bauginantį poveikį.
Lietuvos įsipareigojimas demokratijai yra giliai įsišaknijęs. Daugelis žmonių dar patys prisimena dešimtmečius trukusią jos kovą už nepriklausomybę nuo sovietų ir Rusijos valdžios. Ši kova su totalitariniu valdymu yra jos atsidavimo šioms vertybėms pagrindas. Skirtingai nuo daugelio posovietinių valstybių, kuriose teisės viršenybė šlubuoja, Lietuva sukūrė patvarią demokratiją, atsparesnę autoritariniam spaudimui. Tai suteikia Lietuvai neprilygstamą moralinį autoritetą, kai ji pasisako prieš augančias autoritarines tendencijas.
Ši principinga pozicija atsispindi aktyvioje Lietuvos užsienio politikoje. 2023 m. gegužės mėn. įsigaliojęs įstatymas draudžia propaguoti totalitarinius ir autoritarinius režimus, o „autoritarinis režimas“ apibrėžiamas kaip sistema, atmetanti „konstitucines teises ir laisves“. Amaghlobeli atvejis – su politiškai motyvuotais kaltinimais ir nepriklausomos žiniasklaidos slopinimu – tiesiogiai atitinka šį apibrėžimą. Tad sankcijų įvedimas būtų nuoseklus ir principingas žingsnis, atitinkantis Lietuvos vertybinę laikyseną prieš autoritarinius režimus. Lietuva taip pat išsiskiria kaip valstybė, gebanti greitai ir principingai taikyti pasekmes autoritariniams veiksmams. Tam ji naudoja tiek tarptautines, tiek nacionalines sanckijas, kurios apima nuo ekonominių ir finansinių iki politinių priemonių.
Sankcijos Aukščiausiajai Teisingumo Tarybai yra tinkamiausias ir tikslingiausias atsakas į teismų bendrininkavimą Sakartvelo demokratijos nuosmukyje. Aukščiausioji taryba atsakinga už teisėjų skyrimą ir drausmę, todėl jos nariai tampa tiesioginiais teismų nepriklausomumo gynėjais arba jo griovėjais, atverdami kelią ir galimam persekiojimui. Lietuva turi galimybių taikyti tokias priemones – jos sankcijų sistema leidžia numatyti atvykimo draudimus konkretiems asmenims. Šiuo metu Lietuvos sankcijų sąraše yra jau 112 asmenų, susijusių su šiurkščiais žmogaus teisių pažeidimais Sakartvele. Tai tiksliniai įrankiai, nukreipti prieš tuos, kurie tiesiogiai atsakingi už teisės viršenybės griovimą ir laisvių suvaržymą, kartu paliekant neapibrėžtumą dėl jų galimybės apskritai patekti į Šengeno erdvę. Tokie žingsniai daro realų spaudimą konkretiems asmenims ir siunčia aiškią žinią – dalyvavimas politiniame persekiojime turės asmeninių ir profesinių pasekmių. Nemažiau svarbu tai, jog tokiais žingnsiais Lietuva ne kartą parodė pavyzdį kitoms Baltijos ir visos Europos Sąjungos šalims.
Sakartvelas išgyvena didelę krizę, kuri taip pat yra Europos ryžto išbandymas. Lietuvos tikslinės sankcijos Sakartvelo Aukščiausiajai teisingumo tarybai ne tik sustiprins jos lyderystę demokratijos šalininkų stovykloje, bet ir pasiųs nedviprasmišką žinią pasauliui: spaudos laisvės, teismų nepriklausomumo ir pagrindinių žmogaus teisių pažeidimai turės greitų, aiškių ir prasmingų pasekmių. Šie ryžtingi veiksmai yra gyvybiškai svarbūs siekiant apginti demokratinę erdvę Europoje ir aplink ją, kai šios vertybės yra puolamos.
