Dabar populiaru
Publikuota: 2020 rugsėjo 9d. 15:14

Ieva Kačinskatė-Urbonienė: Šeima turi būti valstybės prioritetas

Ieva Kačinskaitė-Urbonienė Kasdien girdime, kokia svarbi šaliai yra jos ekonomika, finansai, nacionalinis saugumas, tačiau dėmesio vis dar labai trūksta šeimos politikai. Ši tema, ypač žinant demografines problemas, kurios yra it tiksinti bomba, privalo būti būsimos valdžios darbų leitmotyvas – kitaip prasmę praras ir ekonomikos augimas, ir kiti siekiai, kuriuos deklaruoja visos valdžios.

Realybė tokia, kad šiandien kiek lengviau pragyventi dviejų asmenų šeimai be vaikų, taip pat dviejų asmenų šeimai su vienu ar dviem vaikais. Tačiau akivaizdu, kad užribyje atsiduria labai dažna daugiavaikė šeima bei vieniši tėvai, auginantys vaikus. Tokiose šeimose pajamų lygis išlieka žemiausias, o skurdo rizikos lygis yra ypač aukštas.

Daugiau nei du vaikus turinčios šeimos bei vieniši tėvai savo skurdžias pajamas skiria vartojimui, ypač didelė dalis biudžeto tenka maistui ir nealkoholiniams gėrimams bei kasdienei būsto priežiūrai ir šildymui (didesnė biudžetų dalis tam tarp Europos Sąjungos narių skiriama tik Rumunijoje). Tad kalbėti apie tokių šeimų galimybes pramogauti, investuoti į vaikų švietimą bei apskritai – orų pragyvenimą – tikrai negalima.

Esu trijų vaikų mama ir puikiai žinau, kad valstybės požiūris į šeimas šiandien yra atmestinas. Kartu su Darbo partija pažvelgėme į šią situaciją plačiau ir parengėme labai konkretų planą, kad šeima išties būtų valstybės dėmesio centre, o Lietuva turėtų ateitį.

Konkretūs žingsniai

Jaunos šeimos kasdien susiduria su išlaidomis, kurių sumažinimas galėtų gerokai palengvinti jų naštą, tad įsipareigojame siekti, kad iki 7 proc būtų sumažintas PVM būtiniausiems maisto produktams ir kūdikių prekėms.

Taip pat būtina didinti vaikų užimtumą, skatinti ankstyvąjį ugdymą, plėsti priežiūros ir užimtumo paslaugų tinklą vasaros metu, kad kiekviena šeima galėtų leisti vaikus į stovyklas ir vasarai atėjus nesuktų galvų, kaip užimti savo atžalas.

Užtikrinsime ir tai, kad visi vaikai turėtų galimybę patekti į darželius arba, jei visgi nepatektų, galėtų gauti specialų valstybės krepšelį privačiam darželiui ar auklei. Toks krepšelis turėtų siekti ne mažiau kaip 300 Eur per mėnesį Vilniuje ir proporcingai keistųsi, atsižvelgiant į paslaugų kainą kituose miestuose.

Mažinant vaikų skurdą esame numatę garantuoti minimalias pajamas kiekvienam vaikui per vaiko ir šeimos pinigus, įskaitant minimalų mėnesinį atlyginimą. Ypač didelį dėmesį atkreipsime į vienišų tėvų padėtį. Taip pat sieksime palengvinti skyrybas išgyvenančių tėvų padėtį, kad vaiko priežiūra dalintųsi abu tėvai.

Ne paslaptis, kad švietimo kokybė miestuose ir rajonuose yra skirtinga, esame suplanavę pakeisti ir tai – švietimas turi būti kokybiškas visur.

Būtina kuo skubiau spręsti socialines rizikas patiriančių šeimų problemas: peržiūrėti dirbančių socialinių darbuotojų funkcijas, jiems priskiriant atvejo vadybininko atsakomybes, didinti neformalaus švietimo galimybių prieinamumą (ypač – kaimo vietovėse), didinti nemokamų konsultacijų pas šeimos terapeutus bei psichoterapeutus vaikams ir tėvams skaičių, išgyvenantiems psichosocialines krizes, skatinti darbą su „tėvystės įgūdžių“, priklausomybes turinčių žmonių, skyrybas išgyvenančių asmenų, žmonių linkusių į smurtinį elgesį ir kt. grupėmis, nepaliekant tai tik savipagalbai, bet numatant profesionalių socialinių darbuotojų ar psichologų paslaugas.

Ne paslaptis, kad švietimo kokybė miestuose ir rajonuose yra skirtinga, esame suplanavę pakeisti ir tai – švietimas turi būti kokybiškas visur. Mums trūksta mokytojų, mokyklų vadovų, tai suteikime galimybes šioje srityje dirbti ne tik pedagogams, o, pavyzdžiui, magistrams, ėjusiems specialius kursus. Mes turime mažinti švietimo netolygumus ir atskirtį, užtikrinti, kad visuose Lietuvos kampeliuose vaikas gautų kokybiškas švietimo paslaugas ir būtų pasirengęs gyvenimui. Tam esame parengę visą planą.

Taip pat reikia išanalizuoti, ar gerai veikia vaiko priežiūros atostogų išmokų sistema. Neretai papildomai užsidirbti norintys tėvai to pirmaisiais vaiko priežiūros metais negali, nors laiko ir kitų galimybių turi. Kaip tik tai galėtų būti puiki paskata kuriant verslą. Siūlyčiau leisti tėvams dirbti ir pirmaisiais priežiūros metais iki 0,5 etato, jei pajamos neviršija vidutinio darbo užmokesčio (VDU). Tai ypač svarbu atsižvelgiant į tai, kad vaiko priežiūros išmokoms taikomos lubos iki 2 VDU.

Kad būstą įsigyti būtų lengviau

Vienas svarbiausių mūsų žingsnių šeimos politikos srityje – siekis didinti būsto prieinamumą. Tai suteikia saugumo, skatina susilaukti vaikų, kurti šeimyninį gyvenimą, juk poros dažnai atidėlioja šeimos kūrimą, nes tiesiog neturi kur jos kurti.

Rumunija, kuri, kaip ir Lietuva, kovoja su masine gyventojų emigracija, jaunoms šeimoms pirmo būsto įsigijimui taiko lengvatinį PVM tarifą – vietoj 19 procentų taikomas 5 procentų PVM mokestis. Taip pat papildomai įgyvendinama „Pirmojo būsto programa“, kuri numato valstybines garantijas būsto įsigijimo kreditui iki 70 tūkstančių eurų.

Latvija nuėjo dar toliau – 10 metų garantija būsto paskolai iki 50 tūkst. eurų vertės (garantuojant 20 proc. paskolos sumos) suteikiama ne tik jaunoms šeimoms, tačiau ir jauniems specialistams iki 35 metų, mat siekiama juos išlaikyti šalyje, nepriklausomai nuo to, sukūrę jie šeimas ar ne. Minimos valstybinės programos turi visus saugiklius, kad būsto įsigijimo lengvatos nekaitintų nekilnojamojo turto rinkos, bet realiai padėtų jauniems žmonėms: numatomi amžiaus, būsto vertės bei kiti apribojimai.

Mūsų alternatyva, kurią Vyriausybė galėtų svarstyti, yra lengvatinio PVM tarifo taikymas pirmajam būstui. Sumažinus PVM tarifą iki 5 procentų, būstas galėtų atpigti 16 procentų. Tai yra tiek, kiek vidutiniškai kainuoja būsto įrengimas ar kiek kiekviena šeima turi sukaupti pradiniam įnašui, kad gautų banko paskolą būstui įsigyti. Taikant PVM lengvatos modelį asmenims iki 30 metų perkantiems pirmąjį savo būstą, lengvatos naudą pajustų visos šeimos, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos.

Iš kur paimti pinigų? Svarbiausia apsispręsti, kad šeimos politika yra prioritetas. Tuomet sektų kiti žingsniai, padėsiantys sutaupyti valstybės biudžeto lėšų, kurias būtų galima skirti visiems mano minėtiems pokyčiams įgyvendinti. Tai ir griozdiško valstybės valdymo aparato, biurokratijos mažinimas, didesnio nekilnojamojo turto, sujungto su žemės mokesčiu, įvedimas, juk dabar turto mokesčiai juokingi, todėl ir turime apleistus, nenaudojamus pastatus, neprižiūrėtas teritorijas bei lėšų šeimoms trūkumą.

Galimybių tikrai turime, tereikia jas tinkamai panaudoti, kad šeimos kurtųsi drąsiau, kad jose gimtų daugiau vaikų, kurie galėtų kurti Lietuvos ateitį.

Ieva Kačinskaitė-Urbonienė yra Darbo partijos pirmininko pavaduotoja.

Komentarai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Aplinka produktyvumui

Esports namai

URBAN˙/

Interviu
Debiutas
Parašykite atsiliepimą apie 15min