Dabar populiaru
Publikuota: 2016 gegužės 13d. 15:35

Ignas Vėgėlė: Karas ar taika – ką rinksis mūsų šeimos?

Ignas Vėgėlė Kovoti ir žūtbūt įrodyti savo tiesą bei noras, kad kažkas už tave priimtų sprendimą ar prisiimtų atsakomybę (pvz., teisėjas), nes taip yra paprasčiau ir, tikėtina, saugiau... Tai vienos iš pagrindinių priežasčių, kodėl mediacija, kaip alternatyvus ginčų sprendimo būdas, taip sunkiai skinasi kelią Lietuvoje.

Ir nors mediacija pradėta taikyti dar 1996 metais, o teisminė mediacija Lietuvoje vyksta nuo 2008 metų, norinčiųjų susitarti taikiai Lietuvoje sparčiai neauga.

Siekiant labiau paskatinti neteisminę civilinių ginčų mediaciją, prieš kreipiantis į teismą su ieškiniu, naujajame Mediacijos įstatymo projekte siūloma nustatyti privalomąją tam tikrų kategorijų civilinių ginčų mediaciją. Šiuo metu Lietuvoje galiojanti įstatymo redakcija numato, jog mediacija yra taikoma ginčo šalių rašytiniu susitarimu.

Vykdant mediacijos procedūrą, šeimos bylose bus siekiama konstruktyvaus susitarimo. Ginčą spręs ir sprendimą priims pačios šalys, padedamos profesionalaus mediatoriaus.

Pamėginkime paskaičiuoti: jeigu padalintume per metus gaunamų bylų skaičių iš teismams skiriamo metinio biudžeto, gautume, kad vidutiniškai viena byla kainuoja apie 190 eurų.

Šeimos ginčų bylų per metus būna apie 20 tūkst. Pamėginkime pamodeliuoti: jeigu jos visos būtų nagrinėjamos teisminiu keliu, tai valstybei kainuotų apie 3,8 mln. eurų per vienus metus. Tuo tarpu valstybės privaloma ir subsidijuojama mediacija (iki 4 val. bylai) metams kainuotų apie 400 tūkst. eurų arba iki 10 kartų pigiau.

Jeigu bent pusė tokių bylų būtų išsprendžiama taikiai, ekonominis efektas būtų akivaizdus, o sutaupytas teismų darbo laikas bei mokesčių mokėtojų lėšos galėtų būti skiriamos veiklos efektyvumo didinimui bei kokybės kėlimui.

Mediacija šeimos ginčuose – laimi visos pusės (win-win strategija)?

Mediacijos įstatymo pakeitimo projekte ypatinga vieta yra numatyta šeimos ginčų bylose, kurios yra ypač jautrios socialine, žmogiškųjų santykių prasme. Jose dažniausiai „viršų ima“ neigiamos emocijos ir destruktyvus elgesys, bet ne konstruktyvus geranoriškas dialogas.

Atsižvelgiant į tai, kad šeimos ginčuose yra ypač aktualus ne tik ginčo išsprendimas, bet ir taikos tarp ginčo šalių atkūrimas, numatomas privalomas mediacijos taikymas šeimos bylose dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir kt. Tai reiškia, kad ginčo šalys, prieš kreipdamosi į teismą su ieškiniu, privalės bandyti ginčą išspręsti mediacijos būdu.

Vykdant mediacijos procedūrą, šeimos bylose bus siekiama konstruktyvaus susitarimo. Ginčą spręs ir sprendimą priims pačios šalys, padedamos profesionalaus mediatoriaus. Tikėtina, kad šalys, pačios radusios sprendimus ir dėl jų sutarusios, atsakingiau laikysis sutartų sąlygų ir įsipareigojimų.

Mediacija šeimoms naudinga ir tuo, kad jos tikslas nėra nurodyti, kuris iš dviejų yra teisus, o kuris – ne, bet rasti abipusį kompromisą, priimtiną abiem pusėms. Nors santuoka nutrūksta, tėvais liekama visą gyvenimą.

Čia laimėti gali abi pusės, žinoma, jeigu yra pasirengusios „blaiviai“ įvertinti sprendimo naudas ir privalumus. Be emocinio, psichologinio aspekto, ne mažiau svarbus ir ekonominis. Remiantis pateiktu pavyzdžiu, aritmetika ir skaičiai aiškiai iliustruoja, kad teisminis kelias yra ilgas, brangus ir ne visada rezultatyvus.

Istorija

Rasa: „Esu 45 metų moteris, auginanti sūnų. Prieš kelerius metus turėjau tris bylas, susijusias su šeimos santykiais, kurios man kainavo 3 500 eurų (tuo metu 12 000 Lt) ir truko 2 metus. Patyriau didžiulių finansinių ir moralinių nuostolių, o liūdniausia, kad norimo rezultato taip ir nepasiekiau – vaiko tėvas iki šiol nemoka alimentų, nes neturi oficialių darbo santykių, taip pat savo vardu neturi nekilnojamojo turto. Šiuo metu jo skola mūsų šeimai siekia 20 tūkst. eurų, tačiau nėra būdų, kaip ją atgauti. Teisminis kelias, sprendžiant mūsų šeimos klausimus, nepasiteisino.“

Įstatymo projekte numatyta, kad tais atvejais, kai vykdyti privalomą mediaciją mediatorių iš sąrašo parenka ir skiria VGTPT, mediacijos paslaugos bus apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų. Ginčo šalys turės teisę ir pačios pasirinkti mediatorių, kuris vykdys privalomą mediaciją.

Tokiais atvejais už mediaciją sumokėti turės ginčo šalys, o mediacijos kaina nustatoma ginčo šalių ir mediatoriaus susitarimu. Remiantis kai kurių teisės ekspertų prognozėmis, mediacija gali išspręsti maždaug trečdalį šiuo metu pasiekiančių ginčų, be to, dalį tų ginčų, kurie tęsiasi, bet be teismo.

Privaloma mediacija pasiteisina

Nors Europos šalys skirtingai sprendžia mediacijos privalomumo klausimą, tačiau vienas iš sėkmės pavyzdžių galėtų būti Italija. 2011 metais Italijoje buvo nustatyta privaloma mediacija daugelyje civilinių ginčų.

Paradoksalu, tačiau, nustačius privalomą mediaciją, gerokai išaugo ir savanoriškų mediacijos procesų skaičius, nes toks modelis „suveikė“ kaip efektyvi visuomenės informavimo priemonė. Italijoje teismas bet kurioje proceso stadijoje gali nurodyti šalims spręsti ginčą mediacijos būdu. Jei šalis be pagrįstų priežasčių atsisako naudotis mediacija, teisėjas gali preziumuoti tam tikrų faktų byloje egzistavimą.

Be to, teismas gali nurodyti, kad šalis, atsisakiusi pasinaudoti taikinamuoju tarpininkavimu (mediacija), turi sumokėti dvigubas bylinėjimosi išlaidas (analogiška nuostata yra įtvirtina ir, pavyzdžiui, Maltos įstatymuose). Taip pat yra numatyta, kad, jei šalis atsisako konkretaus pasiūlymo, o teismas vėliau priima analogišką sprendimą, šaliai gali būti taikoma bauda.

Italijos teisė įtvirtina pareigą advokatams raštu informuoti savo klientus apie galimybę spręsti ginčą mediacijos būdu. Jei šalys naudojasi šiuo būdu, jos gali būti atleidžiamos nuo tam tikrų teisės aktuose nustatytų mokesčių.

Ar mediatoriumi gali būti kiekvienas?

Advokatai palaiko mediacijos idėją ir jos privalomą taikymą šeimos bylose, nes iš žmogiškosios pusės yra daug maloniau padėti santykius atkurti nei juos aštrinti, atstovaujant vienos pusės interesams.

Advokatai turi daugiau pranašumų, palyginti su neturinčiais teisinio išsilavinimo ir teisinio darbo patirties, nes turi reikalingą kompetenciją įvertinti situaciją bei proaktyviai informuoti ginčo puses apie galimą eigą, scenarijus pasirenkant teisminį kelią, įvertinti preliminariai tai pinigine išraiška, laiko sąnaudomis.

Advokato-mediatoriaus argumentai visada bus paremti teisine logika, kuri derybinius psichologinius mediacijos proceso aspektus dar labiau sustiprins ir suteiks daugiau aiškumo, supratimo bei perspektyvos.

Mediacijos rezultatai – visuomenės interesas

Kiekviena naujovė dažnai sulaukia pasipriešinimo, išankstinio atmetimo, bet kurioje, net ir atviriausioje visuomenėje. Todėl tikėtina, kad reikės laiko, kol mediacijos, taikaus ginčų sprendimo kultūra taps mūsų visuomenės dalimi.

Ir reikia pasidžiaugti, kad šeima, kaip valstybės ir visuomenės ląstelė, mokysis jos pagrindų privalomai, nes tai daugiau nei sutaupytos biudžeto ir šeimos lėšos, tai visos visuomenės ir valstybės interesas, kad darnūs, susitarimu grįsti santykiai taptų norma – ne teisine, o natūralia mūsų kasdienio gyvenimo dalimi.

Civilinės bylos (gauta, I instancijos teismuose) Šeimos ginčų bylos (gauta, I instancijos teismuose)

2015 m. – 206 127

2014 m. – 198 639

2013 m. – 185 150

2015 m. – 19 612

2014 m. – 20 818

2013 m. – 21 844

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Aplinka produktyvumui

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min