Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Jonas Žukas: Šalies gynyba – kiekvieno mūsų pareiga. Kaip ją atliksime?

Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Jonas Vytautas Žukas Mano manymu, artėjančios šventės – Šv. Kalėdos ir Naujieji metai – yra metas, kai turėtume ne dar labiau padidinti savo gyvenimo tempą siekdami užbaigti visus pradėtus darbus, surasti ir nupirkti artimiesiems kuo originalesnių dovanų, o atvirkščiai – stabtelėti ir pamąstyti apie save, apie tai, kas esame, ką per metus nuveikėme, ką planuojame nuveikti ateinančiais metais, kokius tikslus sau kelsime. Būtent šiuo laikotarpiu visus Lietuvos piliečius kviečiu šiek tiek laiko skirti pamąstymams ir apie savo pilietines pareigas, apie pasiruošimą šalies gynybai.

Pastaruoju metu saugumo situacija regione pasikeitė. Jos nebepavadinsime labai stabilia ir lengvai prognozuojama. Tai savotiškai pažadino tiek mūsų politikus, tiek ir visuomenę. Vis daugiau žmonių domisi šalies gynybos klausimais, susitarta dėl krašto apsaugos finansavimo didinimo, patriotiškai nusiteikę žmonės vis daugiau diskutuoja ir svarsto, kaip galėtų prisidėti prie šalies gynybos taikos metu vykstant informaciniam karui, kaip gintų šalį ginkluotos agresijos atveju.

Tokia visuomenės reakcija džiugina, tai rodo, kad Lietuvoje yra ir bus žmonių, pasirengusių ginti savo Tėvynę. Dėl to mes turime nepriklausomą valstybę, dėl to esame aktyvūs tarptautinės bendruomenės nariai.

Kaip kariuomenės vadas, karo atveju – šalies ginkluotųjų pajėgų vadas, jaučiu pareigą pasidalyti su visuomene tam tikra informacija bei mintimis apie šalies gynybą ir paraginti kažkuriuo būdu ir forma prie jos prisidėti.

Šalies gynyba galima ne vien su ginklu rankose

Kaip žinia, kiekvieno iš mūsų teisė ir pareiga ginti savo šalį yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir mūsų šalies įstatymuose. Norėčiau pažymėti, kad gynybos nereikėtų suprasti vien kaip veiksmų su ginklu rankose.

Yra daugybė kitų gynybos būdų ir formų, kaip remti ginkluotąją šalies gynybą. Juk ginkluotosios gynybos metu gyvenimas nesustos visiškai – reikės ir maisto, ir energijos, ir kuro tiekimo, reikės gydyti sužeistuosius, teikti priimančiosios šalies paramą sąjungininkams ir daug kitų paslaugų bei priemonių.

Kiekvienas iš jūsų prie savo šalies gynybos prisidėsite jau vien nekolaboruodamas su agresoriumi ir demonstruodamas solidarumą su savo šalies ginkluotosiomis pajėgomis.

Todėl savo žiniomis ir darbais prie valstybės gynimo norinčius prisidėti piliečius savanorius, atleistus nuo karo prievolės, kviesime kreiptis į Raudonojo Kryžiaus draugiją ir kitas nevyriausybines organizacijas, kurios talkins valstybės institucijoms teikdamos pirmąją, psichologinę ar medicinos pagalbą, atlikdamos gelbėjimo ir kitus darbus.

Norėčiau atkreipti dėmesį ir į tai, kad kiekvienas iš jūsų prie savo šalies gynybos prisidėsite jau vien nekolaboruodamas su agresoriumi ir demonstruodamas solidarumą su savo šalies ginkluotosiomis pajėgomis.

Lygiai taip, kaip ir dabar – taikos metu, tikėtina, karinės agresijos atveju vyks smarki kova informacinėje erdvėje. Nuo to, kaip mums seksis joje kovoti, priklausys mūsų karių moralė, visuomenės nusiteikimas, tarptautinės bendruomenės, sąjungininkų bei partnerių palaikymas ir parama, apibendrintai tariant – gynybos sėkmė.

Tokio tipo kovoje gali ir yra kviečiamas dalyvauti kiekvienas Lietuvos pilietis, ne tik žiniasklaidos atstovai ar informacinių technologijų specialistai. Kiekvienas šiais laikais galime lengvai fiksuoti, kas vyksta aplink mus, ir ta informacija akimirksniu dalytis su visu pasauliu. Kiekvienas galime gebėti atsirinkti patikimus informacijos šaltinius, mąstyti kritiškai, aktyviai skleisti kritinį mąstymą ir taip prisidėti prie kovos su dezinformacija ir propaganda.

Savo ginklus panaudoti gynyboje galės ne tik kariai

Vienas iš būdų Lietuvos piliečiams įgyvendinti savo teisę ir pareigą ginti valstybę yra telkimasis į ginkluotojo pasipriešinimo grupuotes. Visi 18 metų sulaukę Lietuvos Respublikos piliečiai šalyje įvedus karo padėtį, jei neturi mobilizacinių užduočių ar kitaip įstatymu nėra įpareigoti vykdyti tam tikrų užduočių, turi teisę vienytis į ginkluotojo pasipriešinimo (partizanų) vienetus.

Tokia galimybe ypač kviečiami pasinaudoti asmeninius ginklus turintys Lietuvos piliečiai, priklausantys įvairaus pobūdžio sukarintoms draugijoms, asociacijoms ar būreliams.

Ginkluotojo pasipriešinimo dalyviams svarbu nepamiršti, kad jie turės atitikti tarptautinėje humanitarinėje teisėje įtvirtintus kombatantų kriterijus: turėti už savo pavaldinius atsakingą vadą, sutartinį iš toli gerai matomą skiriamąjį ženklą, atvirai nešioti ginklus ir savo operacijas vykdyti laikantis karo teisės normų bei principų.

Apie savo apsisprendimą ginklu ginti šalį minėti piliečiai turėtų informuoti artimiausią karinį dalinį arba karo komendantūrą. Čia jiems bus suteikiama visa aktuali informacija ir išduodamos reikalingos atpažinimo priemonės – ženklai ir pažymėjimai.

Karo padėties įstatymas numato, kad tokie ginkluotojo pasipriešinimo vienetai karo atveju yra sudėtinė šalies ginkluotųjų pajėgų dalis, pavaldi ginkluotųjų pajėgų vadui. Taip siekiama sukoncentruoti šalies gynybos potencialą bendram tikslui pasiekti. Ši koncentracija bus įgyvendinama per tikslinius įsakymus ir veiksmų koordinavimą su kitomis ginkluotųjų pajėgų dalimis ir NATO sąjungininkais. Tik tokiu būdu mes galėsime padaryti agresoriui daugiau nuostolių ir priversti jį atsisakyti kai kurių savo ketinimų.

Ką daryti prasidėjus karui

Neretai stebiu diskusijas ir pasvarstymus, koks turėtų ir galėtų būti ginkluotajame pasipriešinime norinčių dalyvauti piliečių ir jų organizacijų vaidmuo karo atveju, ką reikės daryti beginkliams civiliams gyventojams, ką rezervo kariams.

Lietuvos kariuomenė žino, kaip kariniai vienetai veiks ginkluotojo šalies užpuolimo atveju. Vaidmuo yra numatytas ir kitiems ginkluotojo pasipriešinimo dalyviams. Numatyta, kaip bus elgiamasi su civiliais gyventojais, pabėgėliais, karo belaisviais.

Patikėkite, Lietuvos kariuomenė žino, kaip kariniai vienetai veiks ginkluotojo šalies užpuolimo atveju. Vaidmuo yra numatytas ir kitiems ginkluotojo pasipriešinimo dalyviams. Numatyta, kaip bus elgiamasi su civiliais gyventojais, pabėgėliais, karo belaisviais.

Visuomenės susirūpinimas, spekuliacijos ir abejonės yra suprantamos, tačiau taip pat reikėtų suprasti, kad šalies gynybos planai yra slapti ir negali būti viešinami. Jų atskleidimas potencialiam agresoriui neabejotinai suteiktų papildomą karinį pranašumą, tokiu atveju mes netektume ir pagrindinio privalumo partizaninėje taktikoje – netikėtumo.

Šiandien pakaktų žinoti tai, kad esant ginkluotam užpuolimui, kai kyla grėsmė valstybės suverenumui ar teritorijos vientisumui, šalyje per žiniasklaidos priemones bus skelbiama dalinė arba visuotinė mobilizacija, bus nurodoma, kokios priemonės turi būti vykdomos, ko daryti nereikėtų.

Gyventojai šią informaciją papildomai gaus trumpaisiais pranešimais mobiliuosiuose telefonuose ir kitais būdais, kuriuos yra numatę už mobilizaciją atsakingi pareigūnai, esantys kiekvienoje savivaldybėje.

Paskelbus visuotinę mobilizaciją, visi Lietuvos kariuomenės personalo rezervo karo prievolininkai – 18–55 metų vyrai ir moterys, įgiję pradinį karinį parengtumą, bus šaukiami į karo tarnybą ir turės atvykti į teritorinį karo prievolės ir komplektavimo skyrių (adresai nurodyti interneto svetainėje www.karys.lt/kontaktai). Taip pat šiuose skyriuose bus suteikiama informacija ir karinio parengtumo neturintiems karo prievolininkams.

Paskelbus dalinę mobilizaciją, karo prievolininkai bus šaukiami tik tada, jei tai nurodoma skelbiant mobilizaciją. Patikrinus sveikatą, tinkami atlikti tarnybą karo prievolininkai bus siunčiami į paskirtą tarnybos vietą – karinius vienetus, kuriuose atnaujins individualius karinius įgūdžius. Neturintys karinio parengtumo karo prievolininkai, esant poreikiui, galės būti pašaukti atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą. Apie tai jie bus informuoti asmeniškai arba per žiniasklaidos priemones.

Paskelbus mobilizaciją, užsienyje gyvenantiems Lietuvos piliečiams galios ta pati tvarka ir atsakomybė, kaip ir gyvenantiems Lietuvoje. Svarbu žinoti, kad paskelbus mobilizaciją visa jiems reikalinga informacija taip pat būtų teikiama ir užsienio šalyse esančiose Lietuvos ambasadose bei konsulatuose.

Ginkluotajame pasipriešinime dalyvauti nusprendę žmonės turėtų suvokti, kad karo atveju jie veiktų greta Lietuvos kariuomenės karių profesionalų, kurie yra įgiję kovinės patirties pastarojo meto NATO karinėse operacijose Irake ir Afganistane.

Ginkluotajame pasipriešinime dalyvauti nusprendę žmonės turėtų suvokti, kad karo atveju jie veiktų greta Lietuvos kariuomenės karių profesionalų, kurie yra įgiję kovinės patirties pastarojo meto NATO karinėse operacijose Irake ir Afganistane.

Šie kariai jau ne kartą įrodė, kad geba profesionaliai atlikti jiems keliamas užduotis ekstremaliomis sąlygomis. Jie yra pelnę pripažinimą tarp mūsų sąjungininkų, puikiai valdo kariuomenės turimą ginkluotę, nemažai jų yra išmokyti koordinuoti mūsų ir sąjungininkų netiesioginę ugnį ir paramą iš oro bei kitas mūšio sistemas.

Paprastai kalbant, jais tiesiog reikėtų pasitikėti ir stengtis kuo geriau įvykdyti jų nurodytas užduotis.

Kaip įgyti karybos žinių nelaukiant momento, kai jų prireiks

Jei laikote save neabejingais dėl savo krašto saugumo, nusiteikusiais patriotiškai, pilietiškais, nors ir nesate kariai, karinės agresijos laukti sudėjus rankas nevalia. Jei esate mobilizacinio amžiaus (18–55 m.) ir turite Lietuvos Respublikos pilietybę, ginkluotajai šalies gynybai rekomenduoju ruoštis jau dabar – taikos metu.

Maloniai kviečiu visus rinktis vieną iš siūlomų būdų, kaip išmokti karybos pagrindų. Turėdami karinių žinių, mobilizacijos atveju galėsite visavertiškai prisijungti prie reguliariosios kariuomenės vienetų, būsite gerokai naudingesni ir saugesni mūšio lauke, galėsite geriau pasirūpinti savo artimųjų saugumu.

Vienas iš tokių būdų – savanoriški trijų mėnesių trukmės baziniai kariniai mokymai. Jų metu įgyjamos pagrindinės karybos žinios. Sėkmingai baigusieji šiuos mokymus įtraukiami į parengtojo rezervo karių sąrašus arba gali pretenduoti į profesinę karo tarnybą.

Taip pat galima rinktis kario savanorio tarnybą. Tarnaujantys Krašto apsaugos savanorių pajėgose kariai savanoriai sudaro aktyvųjį Lietuvos kariuomenės rezervą ir į tarnybą (įvairius mokymus bei pratybas) yra kviečiami 20–30 dienų per metus. Tai patogus būdas suderinti karinę tarnybą su civiliniu darbu ar studijomis.

Lietuvoje studijuojantys Lietuvos piliečiai yra kviečiami ir į jaunesniųjų karininkų vadų mokymus. Juos baigę studentai įgyja atsargos karininkų laipsnius, yra įtraukiami į parengtojo rezervo sąrašus.

Be to, ne jaunesni kaip 11 metų Lietuvos piliečiai gali telktis į Lietuvos šaulių sąjungos gretas ir taip tapti aktyviojo mobilizacinio rezervo nariais. Šioje krašto apsaugos sistemos remiamoje savanoriškoje sukarintoje asociacijoje tiek jauniems, tiek ir vyresniems patriotiškai nusiteikusiems Lietuvos žmonėms sudaromos galimybės įgyti karybos žinių ir įvairiais būdais prisidėti prie valstybės nacionalinio saugumo užtikrinimo: šviesti visuomenę valstybės gynybos klausimais, dalyvauti informacinės ir kibernetinės gynybos veikloje, vykdyti pilietinį ir patriotinį ugdymą, kt.

Mano linkėjimai

Gerbiami Lietuvos piliečiai, savo šalies mylėtojai, nuoširdžiai sveikinu Jus ir Jūsų artimuosius artėjančių Šv. Kalėdų ir Naujųjų metų proga. Tegul ateinančiais metais Jums nestinga dvasinės ramybės, džiaugsmo, sėkmės ir vilties. Tikiu, kad jei saugosime ir ginsime Lietuvą visi drauge, jei tam ruošimės iš anksto – nelaukdami lemtingos dienos, būsime neįveikiami.

Generolas majoras Jonas Vytautas Žukas yra Lietuvos kariuomenės vadas

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min