TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Julita Varanauskienė: Ar matematikos egzaminas apsaugos nuo nevykusių finansinių sprendimų?

Šaltinis: 15min
0
A A

Julita Varanauskienė Sprendimas baigiamąjį matematikos egzaminą moksleiviams padaryti privalomu sulaukė nevienareikšmių vertinimų – vieni šį sprendimą sveikina, kiti – peikia: vieniems nepatinka matematika, kitiems – matematikos mokymo(si) procesas, dar kitiems – tai, kaip šis sprendimas buvo priimtas. Daug interpretacijų, kam tai naudinga: nuo matematikos korepetitorių interesų iki kilnaus noro apsaugoti jaunimą nuo greitųjų kreditų liūno. Ties pastaruoju norėčiau ir apsistoti.

Kas geriau moka matematiką, demonstruoja geresnes finansų žinias

Yra aiškus ryšys tarp matematinių gebėjimų ir finansinio raštingumo, rodo tarptautinio penkiolikmečių moksleivių finansinio raštingumo tyrimo, 2012 m. atlikto 18 šalių, duomenys. Lietuvos moksleiviai šiame tyrime dar nedalyvavo, bet dalyvavo latviai ir estai. Planuojama, kad 2015 m. bus testuojami ir mūsų šalies penkiolikmečiai.

Paaiškėjo, kad vien tik matematikos testo rezultatai gali paaiškinti 12 proc. finansinio raštingumo rezultatų. 

Į finansinio raštingumo vertinimo testą buvo įtrauktos užduotys, skirtos patikrinti moksleivių žinias apie pinigus ir jų formas, pajamų ir išlaidų rūšis ir jų valdymą, riziką ir pelningumą, ekonomikos reiškinius ir jų pasekmes žmonių gerovei ir pan..

Analizuojant tyrimo rezultatus taip pat siekta įvertinti, koks yra tarpusavio ryšys tarp matematikos, skaitymo ir finansinio raštingumo rezultatų. Paaiškėjo, kad vien tik matematikos testo rezultatai gali paaiškinti 12 proc. finansinio raštingumo rezultatų. Kitaip tariant, moksleiviai gavę tokius pat skaitymo testo rezultatus, bet geriau atlikę matematikos testą, gavo geresnį ir finansinio raštingumo testo įvertinimą.

12 procentų – daug ar mažai?

Daug ar mažai 12 procentų? Pirma, šie 12 proc. – tai vien tiktai matematikos žinių poveikis. Maždaug 57 proc. finansinio raštingumo testo rezultato lemia bendras gebėjimų lygis (matematikos ir skaitymo kartu paėmus), t. y. jei moksleivio geri ir matematikos, ir skaitymo testų rezultatai, tai greičiausiai bus geri ir finansinio raštingumo testo rezultatai.

Antra, skirtingose šalyse finansinio raštingumo ugdymas vykdomas skirtingai: vienur vyksta specialios ekonomikos ar asmeninių finansų valdymo pamokos, kitur šios temos įtrauktos į kitų dalykų (pirmiausiai, matematikos) programas. Finansinio raštingumo testo rezultatų priklausomybė nuo ugdymo būdo – nenustatyta, t.y. aiškių skirtumų tarp šalių, kuriose vaikai su finansų pasauliu susipažįsta per specialias pamokas ir kuriose finansinius uždavinius sprendžia, per matematikos pamokas, moksleivių finansinio raštingumo lygio nėra.

Aritmetinis vidurkis, geometrinis vidurkis, tikimybės ir finansinė gerovė

Tokia matematikos ir finansų žinių priklausomybė nestebina: turėdamas daugiau matematikos žinių, moksleivis geriau skaičiuoja ir pinigus. Ir atvirkščiai – tas, kas domisi finansų pasauliu, anksčiau ar vėliau supranta, kad reikalingos gilesnės matematikos žinios norint atsakyti į finansinius klausimus: ar vidutinė metinė investicijų grąža apskaičiuojama pagal aritmetinį ar geometrinį vidurkį; ar tikimybė išlošti milijoninį aukso puodą tikrai lygi 50 proc. (arba išlošiu, arba neišlošiu); ar verta ir kokiomis sąlygomis verta apsidrausti?

Vis garsiau kalbama, kad finansinis raštingumas darosi vis svarbesnis žmogaus gerovei. 

Finansinių uždavinių gyvenime vis daugėja

Vis garsiau kalbama, kad finansinis raštingumas darosi vis svarbesnis žmogaus gerovei. Šiandienos jaunas žmogus, palyginti su savo tėvais (kurių dažnas vis dėlto laikė privalomą matematikos egzaminą), jau turi spręsti sudėtingesnius finansinius uždavinius – rinktis, studijuoti ar ne ir kaip finansuoti studijas; rinktis nuomojamą ar nuosavą būstą ir būsto paskolos sąlygas; rinktis kada ir kaip pradėti kaupti senatvei ir pan. Norint suprasti pasirinkimų galimybes ir pasekmes, matematikos žinios, neapsiribojančios pradinėje mokykloje įgytais gebėjimais sudėti, atimti, dauginti ir dalinti, būtinos.

Nemoki – išmokysim, nenori – priversim, byloja liaudies išmintis. Prievolė laikyti egzaminą – būdas priversti. Mano manymu, veiksmingas. Dėl turinio (programos) galima diskutuoti. Beje, Latvijoje ir Estijoje matematikos egzaminas privalomas. 

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min