Tarytum turėjo šoktelėti ir vartojimo apimtys. Tačiau statistiniai duomenys to nerodo. Palyginti su praėjusių metų rugsėju mažmeninės prekybos apyvarta šį rugsėjį buvo didesnė tik 0,9 proc. (tuo tarpu vidutiniškai sausio – rugpjūčio mėnesiais ji buvo didesnė 5,5 proc. negu pernai). O štai maisto produktų apyvarta, kuri tarsi ir turėjo išaugti, kai būtent mažiausiai uždirbančiųjų pajamos padidėjo, šiemet rugsėjį buvo netgi mažesnė (1,2 proc.) negu tą patį pernai metų mėnesį. Kodėl?
Galima sakyti, kad stebėjimo laikotarpis dar per trumpas įvertinti minimalaus darbo užmokesčio padidinimo įtaką vidaus vartojimo apimtims. Svarbus gali būti ir sezoniškumas. Ateina šildymo sezonas – galbūt žmonės, pasimokę jau pernai, siekia tuos keletą litų pasitaupyti žiemai. O sutaupytas vienas kitas litas leis taip smarkiai neapkarpyti vartojimo išlaidų žiemą. Taip pat galima sakyti, kad padidėjimas buvo labai nedidelis. Atskaičius mokesčius, alga augo – ne daugiau kaip 40 litų, be to, minimalią algą gaunančių žmonių vartojimo išlaidos bendram išlaidų katile sudaro labai nedidelę dalį. Dargi gali būti taip, kad oficialiai darbdavys moka minimalią algą, tačiau realiai į rankas (įskaitant užmokestį, slepiamą vokelyje) darbuotojas gauna daugiau. Padidėjus minimaliai algai, darbdavys ir toliau darbuotojui moka tą patį. Taip pat ir tais atvejais, kai namų ūkio pajamos – ne tik minimalios darbo pajamos, bet ir socialinės išmokos. Padidėjus darbo užmokesčiui, socialinės išmokos galėjo sumažėti, todėl bendros namų ūkio pajamos dėl to nepasikeičia, o kartais net gali pablogėti (pavyzdžiui jeigu sutuoktinis uždirba daugiau ir dėl to pakilus minimaliam darbo užmokesčiui, šeima jau nebepatenka į socialiai remtinų gyventojų gretas).
Patys skurdžiausi gyventojai, nors kiek padidėjus pajamoms, nedelsdami pinigus išleidžia. Paprastai tokie namų ūkiai santaupoms teikia kur kas mažesnę reikšmę negu poreikių, aktualių čia ir dabar, patenkinimui. Ir jie verčiau pirks loterijos bilietą negu tuos porą litų atsidės. Todėl, kad prarasti jiems nėra ką. O jei vis dėlto nusišypsotų sėkmė, galima tapti milijonieriumi ir išspręsti visas problemas vienu ypu... Jei minimali alga būtų didinama daugiau ir didesnei daliai namų ūkių, tarp gyvenančių šiek tiek geriau – nors ne taip, kaip galbūt norėtų, tačiau galinčių susimokėti bent jau už pirmo būtinumo prekes ir paslaugas – tikrai atsiras tokių, kurie pamąstys apie finansinį saugumą, kurį gali užtikrinti pagaliau sumokėtos skolos arba šiokios tokios santaupos. Nesvarbu, kokios palūkanos už jas būtų mokamos. Nesvarbu, ar jos bus laikomos banke ar namuose.
Vadinasi, minimalaus darbo užmokesčio didinimo įtaka sparčiam vartojimo augimui yra pervertinama. Iš tikrųjų poveikis vartojimo apimtims yra mažesnis, negu kartais įsivaizduojama, arba gali smarkiai vėluoti. Galima rasti kitų minimalaus darbo užmokesčio didinimo teigiamų pasekmių – daugėja surenkamų mokesčių, atsiranda arba didėja skirtumas tarp nedarbo išmokos ir algos, didinantis motyvaciją dirbti. Taip pat ir tokių pasekmių, kurias vertinti reikia atsargiai. Pavyzdžiui, didėja našta verslui. Ne tik tiesiogiai (reikia padidinti darbo užmokestį mažiausiai uždirbantiems), bet ir netiesiogiai (tuo atveju, reikia padidinti darbo užmokestį ir visiems kitiems). O tai gali turėti neigiamos įtakos darbo vietų skaičiui...
Nors bendras didesnės minimalios algos poveikis vartojimui nėra didelis, tačiau kiekvienam namų ūkiui, kuriame gyvena minimalų darbo užmokestį gaunantis žmogus, atsiranda ir galimybių, ir grėsmių. Dėl galimybių – viskas kaip ir aišku: darbo užmokesčio pajamos didesnės beveik 40 litų. O kokios gi grėsmės? Tiems, kure iš tikrųjų gyvena tik iš minimalaus darbo užmokesčio, ir kuriems jis padidėjo (ar padidės, jei alga dar būtų didinama), reikėtų išlikti budriems. Viena vertus, nepervertinti, kita vertus, nenuvertinti šio padidėjimo. Pirmu atveju, derėtų paskaičiuoti, ar ir kaip dėl to keisis bendros pajamos (įskaitant ir įvairias socialines išmokas), ir ar iš tikrųjų galima sau leisti daugiau. Antru atveju, nors pajamos didėja nedaug – net ir tą nedidelę sumą panaudoti reikėtų apgalvotai – tai juk ne kokia nors dovana, o uždirbti pinigai.
Julita Varanauskienė yra SEB banko šeimos finansų ekspertė
