 |
Teoriškai šią laikino pinigų trūkumo problemą išspręsti nesunku. Tereikia dabar, kol pajamos mažos, pasiskolinti, o kai vėliau pajamos padidės, – skolas atiduoti. Tačiau praktiškai retas kuris skolintojas sutinka laukti tiek, kiek reikės, kol pajamos padidės tiek, kad jų užtektų ir pragyvenimui, ir dar skoloms grąžinti. Na, nebent tie skolintojai būtų tėvai.
Nepakankamos pajamos arba jų trūkumas yra bene pagrindinė priežastis, lemianti, kodėl bankai paskolų jauniems žmonėms suteikia palyginti nedaug. Bankai, prieš suteikdami paskolą, vertina paskolos gavėjo galimybes jau nuo kito mėnesio mokėti nustatyto dydžio įmokas. Arba skolina tik tuo atveju, jei kas nors dar papildomai garantuoja. Pavyzdžiui, kai suteikiamos valstybės remiamos studijų paskolos, už jas garantuoja valstybė.
Toks atsargumas yra pagrįstas. Asmeninės kredito istorijos sistemos manocreditinfo.lt pateikiami duomenys rodo, kad 163 tūkstančiai 18–25 metų jaunuolių (o tai yra maždaug keturi iš dešimties Lietuvoje gyvenančių jaunų žmonių) jau turi nors vieną įrašą apie pavėluotą mokėjimą arba neįvykdytą finansinį įsipareigojimą. Per paskutinius penkerius metus šis skaičius padidėjo beveik dvigubai. Ne visi jauni žmonės sugeba laiku atsiskaityti su bankais, kitomis paskolas teikiančiomis įmonėmis, mobiliojo ryšio operatoriais ar kitų paslaugų, už kurias susimokėti reikia vėliau, teikėjais.
Atrodytų, šiandien pasiskolinti jaunam žmogui galima lengviau negu prieš kokius dešimt metų. Tačiau skolas grąžinti – nė kiek ne lengviau, o galbūt, dar ir sunkiau.
Galima suprasti, kodėl taip nutinka. Jaunam žmogui šiandien sunku susirasti darbą – jaunų žmonių nedarbo lygis sudaro beveik 29 procentus. Darbdaviai pradedančiajam nelinkę mokėti didesnio atlyginimo. O tėvai padėti gali ne visada. Jauni žmonės dar neturi patirties, kaip sumaniai planuoti ir kontroliuoti savo kasdienines išlaidas, o savo galimybes prisiimti ir vykdyti finansinius įsipareigojimus vertina nepagrįstai optimistiškai ir pamiršta pasekmes.
Nežinojimas, neišmanymas, neatsargumas ar paprasčiausia nesėkmė neatleidžia nuo asmeninės atsakomybės. Galbūt kartais jaunam žmogui atrodo, kad jei jis neturi kokio nors turto ir negauna pajamų, iš jo nieko negalima paimti už skolas, jis neturi ko prarasti. Tačiau iš tikrųjų – praranda. Šiandien informacija apie įsipareigojimų nevykdantį žmogų yra perduodama į kreditų biurą, kur ji yra renkama ir saugoma. Vadinasi, iš tokių įrašų apie vėluojamus mokėjimus susiformuoja žmogaus kredito istorija. Šiuo atveju – neigiama.
Pasak Mariaus Zaikausko, asmeninės kredito istorijos sistemos manocreditinfo.lt vadovo, kreditų biure informacija apie nepadengtą skolą saugoma visą asmens gyvenimą, jei jis įsipareigojimo taip ir neįvykdo, arba bent dešimt metų po to, kai skola yra padengiama. Toks įrašas gali apsunkinti vėlesnes galimybes gauti valstybės remiamą studijų paskolą, paskolą naujam verslui pradėti, būstui įsigyti ir panašiai. Jaunystėje neįvykdyti įsipareigojimai gali sugadinti kredito istoriją ilgam.
Atrodytų, šiandien pasiskolinti jaunam žmogui galima lengviau negu prieš kokius dešimt metų. Tačiau skolas grąžinti – nė kiek ne lengviau, o galbūt, atsižvelgiant į šiandienos ekonomines realijas, dar ir sunkiau. Todėl lengvas būdas prasimanyti pinigų, t. y. pasiskolinti, ne visada tinkama, ar netgi žalingas. Jaunystės klaidos – neatsargus, o kartais tiesiog neatsakingas, nerūpestingas skolinimasis, kai norint greitai gauti pinigų nebežiūrima nei palūkanų dydžio, nei kitų sąlygų, brangiai kainuoja. Ir ne tik jaunystėje. Šios klaidos gali sukliudyti pasinaudoti galimybėmis, kai jau ir pajamos, rodos, yra didesnės, ir išminties daugiau.
