Dabar populiaru
Publikuota: 2020 rugsėjo 21d. 17:41

Julius Kalibatas: Atsparūs ar neatsparūs medikai koronavirusui?

Julius Kalibatas Kasdien mus pasiekia nieko gero nežadančios žinios apie didžiulius skaičius Lietuvoje naujai užsikrėtusių koronavirusu. Deja, kitur irgi nieko džiuginančio. Pasaulis jau senai peržengė infekuotų 30 milijonų ribą, o, matomai, mirusių nuo COVID-19 infekcijos skaičius turėtų būti virš milijono, nes kai kuriose šalyse mirę nuo sunkių ligų, net ir esant teigiamam COVID-19 testui, jau neįtraukiami į aukų nuo koronaviruso statistiką, siekiant tikriausiai sušvelninti gan liūdną situaciją.

Jau tikrai negaliu prieštarauti tiems mokslininkams, kurie teigia, kad dabar padėtis labai panaši į tą, kokia buvo 1918 metais, siaučiant gripo pandemijai. Žinoma, mirusiųjų dar nėra 50 milijonų. Deja, specifinių vaistų prieš koronavirusą dar nėra, o vakcinos gali tekti laukti iki kitų metų pavasario. Farmacinė kompanija Astra-Zeneca, iš kurios sveikatos apsaugos ministras ruošėsi pirkti vakciną, pasirodė korumpuota, bet sveikatos apsaugos vado nuomone, tai nieko nereiškia, nes visos farmacinės kompanijos yra prisidirbusios.

O dabar dar per televiziją išgirdau ir perskaičiau, jog Lietuvoje atliktas tyrimas parodė, kad priešakinėse kovos su koronavirusu linijose dirbantys medikai šiai infekcijai neatsparūs. Kaip įrodymas pateikti visiškai šiam teiginiui prieštaraujantys faktai. Juk atliktas tyrimas (greitaisiais testais) parodė, kad Lietuvoje beveik nėra koronaviruso infekcija persirgusių medikų: iš tirtų trijų šimtų buvo užsikrėtę vos du. Vadinasi, mes esame labai atsparūs bet kokioms infekcijoms. Tuo tarpu Italijoje Lombardijos regione buvo užsikrėtę net 20% medicinos personalo.

Kaip paiškinti šiuos sunkiai paaiškiamus skirtumus? Juk buvo net iš Kinijos po atostogų į Lietuvą grįžusių medikų, kuriems pasireiškė tipiška COVID-19 klinika (karščiavimas, sausas kosulys, gerklės skausmai, kvėpavimo nepakankamumas, skonio ir uoslės praradimas). Gerai žinoma, kad kai kurie medikai prastai pasijuto grįžę iš Europos slidinėjimo kurortų, kuriuose siautė virusas. Su pirmaisiais simptomais sutapo ir inkubacinis koronaviruso periodas ir būdinga klinika.

Dar keisčiau man atrodė kai kurių gydytojų išsakytos mintys, kad: 1) tyrimas sugriovė mitus apie besimptomes koronavirusinės infekcijos formas, nors viešai kalbama, kad tokia infekcijos forma yra gana dažna; 2) tyrimas paliko ir neatsakytų klausimų – neaišku, kokia infekcija žiemą persirgo panašius į koronaviruso simptomus jautę medikai. Ką gi, pabandysime atsakyti į visus klausimus. Italų medikai buvo tiriami, naudojant molekulinius testus, pagrįstus polimerazės grandinine reakcija, kas leido anksti diagnozuoti užsikrėtimą virusu.

Matomai, Italijos sveikatos apsaugos ministerija, kaip ir kitų Vakarų Europos šalių sveikatos apsaugos vadovai turėjo pakankamai testų koronavirusui nustatyti. Lietuvos medikai, prasidėjus koronaviruso pandemijai, praktiškai nebuvo tiriami, nes testų kaip ir kitų apsaugos priemonių daugiausia buvo tik sveikatos apsaugos vadovų fantazijose. O dabar po 6-7 mėnesių tirti medikus greitaisiais testais, kurie parodo, ar atsirado antikūnai prieš COVID-19, aišku galima, bet praktinė nauda minimali. Juk išsamūs moksliniai tyrimai parodė, kad antikūnai prieš COVID-19 žmogaus organizme cirkuliuoja vidutiniškai tik 3 mėnesius. Todėl, tiriant nuo ligos pradžios praėjus 6-7 mėnesiams, tikrai nieko nerasime. O yra net tikimybė, kad žmogus per tą laikotarpį galėjo persirgti koronavirusine infekcija net 2 kartus, ir pats to nežinodamas, tapti infekcijos platinimo šaltiniu, ypač jeigu klinikinė eiga buvo lengva ar iš viso be simptomų.

Galiu nuliūdinti tuos, kurie patikėjo, kad koronavirusinė infekcija be simptomų tik mitas.

Jeigu imunitetas prieš koronavirusą išsilaikytų bent metus, populiaciniai tyrimai įgautų ypatingą svarbą, nes kiekvienas, kurio kraujuje nustatyti antikūnai, bent jau vienus metus žinotų, kad jis nieko neužkrės ir pats yra apsaugotas nuo infekcijos, todėl šalin kaukes ir visas kitas apsaugos priemones. Deja, dabartiniu metu nustačius, kad asmuo persirgo COVID-19 infekcija, kada dar neaiški buvo ir ligos pradžia, gali būti, kad naujas užsikrėtimas galimas ir po 3 mėnesių, o gal ir po trijų savaičių. Aš gerai suprantu, kad, pripirkus greitųjų testų už 6 milijonus eurų, juos nori ar nenori būtina panaudoti.

Ką gi, darykime populiacinius tyrimus, bet juos reikėtų atlikti bent jau 4 kartus per metus, jeigu bent apytiksliai norime sužinoti realią situaciją apie persirgusių skaičių. Nekaišiokime tų testų mokytojams ar ikimokyklinėms įstaigoms. Jei norime, kad infekcija neplistų, ten reikalinga ankstyva ir intensyvi koronaviruso diagnostika, naudojant molekulinius tyrimus. Beje, kuriant vakciną nuo COVID-19, mokslininkams didžiausias galvos skausmas, kaip pasiekti, kad antikūnai maksimaliai išsilaikytų kraujuje. Juk niekam nesinorėtų skiepytis kas 3 mėnesius.

Galiu nuliūdinti tuos, kurie patikėjo, kad koronavirusinė infekcija be simptomų tik mitas. Deja, tokios formos egzistuoja, kaip ir faktas, kad 80% atvejų ligos eiga yra lengva (aišku, aš nekalbu apie senyvo amžiaus žmones, imunodeficitines būkles ar sergančius sunkiomis lėtinėmis ligomis). Gal būt, paguosti gali tas faktas, kad pagal naujausius mokslo duomenis, sergant lengva COVID-19 forma, nors antikūnų prieš koronavirusą titrai yra žemi, bet jų, manoma, pakanka, kad imuninė sistema nugalėtų ligą.

O kalbant apie medikų atsparumą virusui, tenka pripažinti, kad kasdien kontaktuodami su įvairiais infekcijos šaltiniais, medicinos darbuotojai tikrai palaiko savo imuninę sistemą pastovioje parengtyje, nes imuninių ląstelių atmintis apie infekcinius agentus išlieka gan ilgai.

Julius Kalibatas yra Lietuvos Bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiškai su „Norfa“

Skanumėlis

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min