Dabar populiaru
Publikuota: 2020 rugsėjo 4d. 14:05

Julius Kalibatas: Koronavirusas – ar reikalingas testavimas greitaisiais testais?

Julius Kalibatas Tikriausiai nesuklysiu, pasakydamas, kad koronavirusas tiek mokslinėje, tiek populiarioje, plačiajai visuomenei skirtoje literatūroje bent jau šiais metais išliks kaip viena iš svarbiausių temų, nes gerai suprantame, kad kiekvienas iš mūsų gali tapti COVID-19 auka.

Kaip nuo koronaviruso apsisaugoti, kokie ligos simptomai, kokios gali būti komplikacijos, tikriausiai kiekvienas, žiūrintis televizijos programas bei paskaitantis net ir populiarią literatūrą, žino ne blogiau ir už daktarus. Be abejo, kiekvienas iš mūsų skaitė ar girdėjo, kad vienas iš svarbiausių uždavinių yra viruso plitimo sustabdymas, o tam reikalinga savalaikė užsikrėtusių ir susirgusių diagnostika, kad galima būtų kaip galima greičiau juos ir kontaktavusius su jais izoliuoti.

Kiekvienas sveikai mąstantis tikriausiai turėtų su tuo sutikti, kad šiuo metu, kol dar neturime nei efektyvių vaistų, nei vakcinos, tai yra vienintelė priemonė pandemijos stabdymui. Ar mes jau esame užsikrėtę virusu, parodo teigiamas molekulinis tyrimas, pagrįstas polimerazės grandinine reakcija.

Daug kam pagrįstai gali iškilti klausimas, kam naudoti greituosius testus, kurių mūsų Sveikatos apsaugos ministerija prisipirko net už šešis milijonus eurų?

Patikimumas tikrai nėra šimtaprocentinis, bet nieko geresnio kol kas neturime, todėl visas pasaulis viruso aptikimui žmogaus organizme naudoja šį laboratorinį tyrimą. O kad mūsų organizmas sėkmingai kovoja prieš virusą ar mes jau esame persirgę COVID-19 infekcija, parodo kitas tyrimas, kuris atliekamas naudojant taip vadinamuosius „greituosius testus“, kuriais nustatome, kad mūsų imuninė sistema jau sureagavo į koronavirusą ir jo slopinimui ar sunaikinimui pagamino specifines priešvirusines priemones – antikūnus.

Ar galima vietoje molekulinių tyrimų naudoti greituosius testus?Suprantama, kad ne, nes, užsikrėtus COVID-19, teigiami greitieji testai dažniausiai bus tik po 14–50 dienų. Suprantama, kad per tiek laiko užsikrėtęs asmuo gali užkrėsti šimtus kitų. O norint sėkmingai kovoti prieš koronaviruso plitimą, būtina kuo ankstyvesnė užsikrėtusiųjų diagnostika ir izoliacija. Juk tuo pagrįsta pagrindinė kovos prieš koronavirusą strategija.

Taigi, daug kam pagrįstai gali iškilti klausimas, kam naudoti greituosius testus, kurių mūsų Sveikatos apsaugos ministerija prisipirko net už šešis milijonus eurų? Gal pirkinys visiškai nereikalingas? Yra, aišku, įvairių nuomonių, bet perspektyvoje, manyčiau, galbūt šiuos testus galima būtų panaudoti atliekant plačius epidemiologinius tyrimus, siekiant nustatyti, kokia dalis populiacijos yra persirgusi COVID-19, nes apie 20 proc. galėjo persirgti besimptome forma.

Deja, kadangi susidaro imunitetas ne metams ir tuo labiau ne visam gyvenimui, o tik 3-4 mėnesiams, tikslių duomenų, kiek yra realiai persirgusių, mes neturėsime arba tokius tyrimus reikės kartoti dažniau.

Mano nuomone, greitieji testai būtų labai svarbūs atrankai persirgusių koronavirusine infekcija asmenų. Juos galima būtų panaudoti kaip donorus persirgusiųjų COVID-19 infekcija kraujo plazmos bankų kūrimui.

Kodėl tas reikalinga ir reikėtų imtis neatidėliotinų veiksmų? Todėl, kad jokio efektyvaus medikamentinio gydymo šiuo metu dar nėra. Vienintelis realus gydymo metodas sergančiųjų koronavirusų gydymui – panaudoti jau persirgusių šia infekcija kraujo plazmą, kurioje yra dideli kiekiai antikūnų, galintys kovoti prieš COVID-19. Juk tam nereikia jokių sudėtingų technologijų, personalo mokymų, naujų patalpų. Kiekvienas kraujo centras puikiausiai su šia užduotimi gali susitvarkyti.

Nepaisant to, kad viso pasaulio mokslininkų dedamos milžiniškos pastangos, siekiant išbandyti jau esamų senų vaistų poveikį virusui ar sukurti efektyvius naujus vaistus, didelio proveržio šioje srityje dar nematyti. Net ir sukūrus vakciną, neaišku, kiek ilgai organizme išsilaikys reikiamas kiekis antikūnų, kad apsaugotų mus nuo infekcijos. Todėl, net ir turint vakciną, galimi užsikrėtimo koronavirusu atvejai.

Mano nuomone, greitieji testai būtų labai svarbūs atrankai persirgusių koronavirusine infekcija asmenų. Juos galima būtų panaudoti kaip donorus persirgusiųjų COVID-19 infekcija kraujo plazmos bankų kūrimui.

Nesant efektyvaus medikamentinio gydymo, manyčiau, susirgusių, esant kritinei situacijai, gydymas kraujo plazma bus labai svarbus. Šiuo metu Sveikatos apsaugos ministerijos greitieji testai per prievartą brukami yra mokytojams, o taip pat jau priimtas nutarimas testuoti vaikų teisių tarnybos darbuotojus. Testuoti, aišku, galima, bet ypatingos logikos tame aš tikrai nematau.

Na ir kas, kad bus nustatyta, kad dalis personalo jau persirgo koronavirusine infekcija. Tai reikš, kad kelis mėnesius, kol jų organizme cirkuliuos reikiamas kiekis antikūnų, tie asmenys neužsikrės koronavirusine infekcija ir neapkrės kitų. O po to „sėkmingai“ galės pakartotinai užsikrėsti ir užkrėsti kitus.

Kaip jau rašiau, yra didelė tikimybė, kad mokyklos, vaikų darželiai lengvai gali tapti koronavirusinės infekcijos židiniais, nes tikėtina, kad vaikų tarpe bus daug atvejų be aiškios ligos klinikos. Todėl lengvai galės užsikrėsti ir personalas, ir vaikai. Šiose įstaigose, mano nuomone, ypač svarbus pastovus viso personalo testavimas, siekiant nustatyti užsikrėtimo atvejus koronvirusine infekcija kaip galima anksčiau. Todėl būtina atlikti molekulinius tyrimus. O greituosius testus palikime tolesniems epidemiologiniams tyrimams, atrankai donorų kraujo plazmos bankų kūrimui.

Prof. habil. dr. Julius Kalibatas yra Lietuvos Bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiškai su „Norfa“

Skanumėlis

Video

07:03
00:49
17:58

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min