Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Jūratė Gumuliauskienė: Ką apie mus atskleistų vartojimo finansavimo testas?

Šaltinis: 15min
1
A A

Jūratė Gumuliauskienė Socialinėje erdvėje ir žiniasklaidoje mirga įvairių testų, kurie kviečia sužinoti, kokio tipo asmenybės esame. Tereikia nurodyti savo mėgstamiausią spalvą arba pasirinkti geometrinę figūrą. Tačiau tokio testo, kuris kviestų sužinoti, ką apie mus pasako skolinimosi įpročiai, dar neteko matyti. O pasakyti jie gali labai daug – apie gebėjimą planuoti ir prisiimti įsipareigojimus, imlumą gyvenimą palengvinantiems pokyčiams ir dar daugiau.

Pateikta paraiška paskolai dažniausiai byloja apie tai, kad vartotojas savo galimybes vykdyti finansinius įsipareigojimus vertina teigiamai. Tačiau kaip yra iš tiesų, mums gali pasakyti banko statistika. Pernai metais „Swedbank“ išduotų paskolų skaičius viršijo 35 tūkst. Bankas suteikė teigiamą atsakymą kas antrai paraiškai vartojimo paskolai gauti – tai reiškia, kad paraiškų vartojimo finansavimui buvo gauta dvigubai daugiau, virš 70 tūkst.

Kodėl ne visi pareiškėjai gavo finansavimą? Remiantis Atsakingojo skolinimosi nuostatais, dalies jų turimi įsipareigojimai viršijo 40 proc. mėnesio pajamų, dalis jų reguliarias pajamas gavo trumpiau nei keturis mėnesius, kiti turėjo pradelstų mokėjimų už jau turimas paskolas ir panašiai.

Pagražinti kredito profilį nutylint dalį informacijos nepavyks – atsakingai skolinanti institucija visada įvertins visą kliento elgesio istoriją.

Bendraujant su klientais nuolat tenka atkreipti jų dėmesį į kredito istorijos svarbą. Pagražinti kredito profilį nutylint dalį informacijos nepavyks – atsakingai skolinanti institucija visada įvertins visą kliento elgesio istoriją.

Pavyzdžiui, ar pareigingai buvo atsiskaitoma už komunalines ir telekomunikacijų paslaugas, ar anksčiau turėtų paskolų įmokos buvo mokamos laiku. Tiesa, „dėmė“ kredito istorijoje nebūtinai reiškia, kad užkertamas kelias paskolai gauti. Tiesiog tokiam klientui gali būti taikomi griežtesni vertinimo kriterijai, skolinama mažesnė suma ir panašiai.

Sudarinėdama „testą“ apie skolinimąsi būtinai įtraukčiau klausimą apie vartojimo finansavimo paraiškos pateikimo būdą. Jis tam tikra prasme yra technologinio išmanumo lakmuso popierėlis. Pastaraisiais metais fiksuojame teigiamą tendenciją – daugėja nuotoliniu būdu pasirašomų sutarčių. Per pastaruosius trejus metus „Swedbank“ interneto banke pasirašomų sutarčių skaičius išaugo beveik 80 proc. Pernai įdiegus galimybę dėl vartojimo paskolos kreiptis mobiliąja banko programėle, prognozuojame, kad nuotolinio skolinimosi apimtys dar labiau išaugs.

Kokias įžvalgas apie žmogų galėtume padaryti žinodami konkrečią skolinimosi paskirtį? Sprendimą kreiptis į kreditorių dažniausiai nulemia geresnės gyvenimo kokybės siekis. Pavyzdžiui, noras atsinaujinti būstą, įsigyti automobilį ar naujos buitinės technikos. Pastaruoju metu pastebime, kad gyventojai aktyviau skolinasi ir sveikatos reikmėms. Jei gyventojas dėl paskolos kreipiasi be konkrečios paskirties, labai tikėtina, kad gautas finansavimas gali būti tiesiog iššvaistytas.

Visgi didysis klausimas, į kurį turėtų atsakyti vartojimo finansavimo testas – kuo grindžiamas poreikis skolintis. Ar skolinamės dėl trumpalaikės emocinės užgaidos, ar priešingai – turime konkretų tikslą, esame apsvarstę savo galimybes ir papildomi finansiniai įsipareigojimai netaps kasdieniu rūpesčiu. Net jei ir nepavyktų rasti vartojimo finansavimo testo, ruošdamiesi skolintis į šį klausimą turime sau atsakyti.

Jūratė Gumuliauskienė yra „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovė

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min