Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2020 balandžio 9d. 14:13

Jurgita Šiugždinienė: Ar kitai pandemijai turėsime naują superligoninę?

Jurgita Šiugždinienė
Mariaus Vizbaro / 15min nuotr. / Jurgita Šiugždinienė
Dar nežinome, kiek laiko Lietuvą ir visą pasaulį savo gniaužtuose laikys koronavirusas. Pandemijos  siautėjimas parodė, kad tik tos valstybės, kurios jau buvo patyrusios kitų virusų grėsmę, buvo pasiruošusios tokiems įvykiams. O pirmosios mirtys Lietuvos ligoninėse atskleidė, kokią riziką greitai plintančiu virusu COVID-19 užsikrėtę gali kelti aplinkiniams ir kaip dėl to skaudžiai nukenčia niekuo dėti ligoninių pacientai, gydytojai ir kiti darbuotojai.

Rinktis aukščiausią biosaugumo lygmenį

Ką galime padaryti, kad kitai epidemijai Lietuva būtų pasirengusi geriau? Kitos šalys jau svarsto statyti naujas, ne tik laikinas ligonines, skirtas gydyti pavojingais virusais užsikrėtusius pacientus.

Manau, kad ir mums būtina svarstyti tokią galimybę iš karto, kai tik nurims ši epidemija. Nes kitaip kitą kartą vėl ligoninėms teks rizikuoti ligonių ir savo darbuotojų sveikata, vežioti sunkius pacientus iš vienos vietos į kitą.

Greičiausiai nepavyktų, kaip kinams, per 10 dienų pastatyti ligoninę 1000 pacientų. Tačiau parinkti jai vietą, pradėti projektavimą ir įrangos pirkimą galima pradėti per daug nelaukiant.

Ir iš karto statyti ligoninę, atitinkančią aukščiausią, ketvirtąjį biosaugumo lygmenj (BSL-4). Ketvirtasis saugos lygis reiškia, kad patalpoje dirbama su specialiais apsauginiais skafandrais, orą įkvepia per specialias žarnas, atvestas iš lubų, iš ventiliacinės sistemos. Viena patalpa yra visiškai izoliuota nuo kitų, iš jos išeinantis oras filtruojamas per HEPA filtrus. Vienoje patalpoje turi dirbti ne mažiau nei du gydytojai. Tokios sąlygos jau leidžia gydyti tokius virusus, kaip Ebola. Gydytojų galimybė užsikrėsti pasidaro minimali. Kažką panašaus esame matę fantastiniuose filmuose, bet realybėje tokiu saugumu gali pasigirti jau keliasdešimt laboratorijų pasaulyje.

Žinoma, joks naujas, visa įranga aprūpintas pastatas negarantuos, kad infekcija jame nepasklis, jei nebus paisoma saugumo reikalavimų. Tokioje ligoninėje turėtų tapti neįmanoma darbuotojui pasirodyti be visų reikalingų apsaugos priemonių.

Viename pastate gydyti visus – rizikinga

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, kurioje gydomi infekuotieji, virusas išplito keliuose skyriuose. Tai sukėlė grėsmę ne tik šių skyrių pacientams ir medikams.

Respublikinė Klaipėdos ligoninė paskelbė, kad yra pasiruošusi priimti 15 sergančiųjų koronavirusine infekcija. Tam numatytos vietos naujajame korpuse, bet jis nėra visiškai atskirtas nuo kitų korpusų, nes ligoninė nėra projektuota infekcijos ligoms gydyti.

Naujas, visa įranga aprūpintas pastatas negarantuos, kad infekcija jame nepasklis, jei nebus paisoma saugumo reikalavimų.

Kuo tai gali baigtis, jau matėme Ukmergėje, kuri tapo koronaviruso židiniu. Dėl išplitusios infekcijos teko karantinuotis visiems gydytojams ir iškilo pavojus Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus pacientams. Keliems jų buvimas šioje ligoninėje tapo mirties nuosprendžiu. Ukmergės ligoninėje vienu metu neliko vietinių gydytojų, o senolius turėjo prižiūrėti kitų skyrių slaugytojos. Buvo tokių darbuotojų, kurie, net jei ir neturėjo izoliuotis, pasiėmė nedarbingumo pažymėjimus. Įtariama, kad taip jie pasielgė patys bijodami dirbti, nes neturėjo apsaugos priemonių. Galbūt ir suprato, kad į ligoninę vežant įtariamus užsikrėtusius koronavirusu, jiems bus sunku išvengti užkrato.

Ligoninė turėjo testuoti visus 283 darbuotojus. Ir tai nėra taip paprasta žinant, kad paimti vieną testą laikantis visų saugumo reikalavimų užtrunka apie 10 min.

Ukmergės ligoninės vyriausiasis gydytojas Rimvydas Civilka vėliau išplatino viešą kreipimąsi. Jame minima ir tai, kad regioninės ligoninės yra paliktos nuošalyje, neretai akcentuojant, kad tai – tik vietos valdžios atsakomybė, jos turi pačios spręsti kylančias problemas, nes greitos ir operatyvios pagalbos vis dar stokojama.

Tačiau valstybei tinkamai parengti keliasdešimt ligoninių panašiems scenarijams būtų keblu. Visų pirma dėl to, kad gydyti infekciniams ligoniams reikia atskiro pastato ir itin saugių patalpų. Net sostinė 100 metų laukė, kol pernai atidarytas naujas Vilniaus universiteto Santaros klinikų Infekcinių ligų korpusas.

Kai virusas buvo keliems Ukmergės ligoninės pacientams, ukmergiškiai pervežti būtent į šią Vilniaus ligoninę. Ji yra moderniausia ir saugiausia Lietuvoje. Ligoninės statyba kainavo 11,4 mln. eurų. Ji įrengta pagal aukščiausius biosaugumo reikalavimus. Pvz., suprojektuotos atskiros patalpos (vadinamieji „boksai“) pacientams priimti ir apžiūrėti. Vėdinimo sistema tokio galingumo, kad visą vidaus orą galėtų pakeisti net 12 kartų per valandą. „Boksų“ ventiliacija suprojektuota taip, kad paduodamo ir išmetamo oro srautai nesimaišytų su kitų patalpų oru. Prieš vėdinimo kameras ortakiuose sumontuotos antibakterinės lempos, kad oras būtų dezinfekuotas.

Tomo Markelevičiaus / 15min nuotr./Ukmergės ligoninė
Tomo Markelevičiaus / 15min nuotr./Ukmergės ligoninė

Tačiau ir šios ligoninės pajėgumai riboti: infekcinių ligų korpuso stacionaro skyriuose yra 50 lovų infekcinėmis ligomis sergantiems pacientams, dar 100 lovų – sergantiems tuberkulioze. Manau, kad ne tik man vienai kyla klausimų: kodėl šioje, geriausiai kovoti su infekcija pritaikytoje ligoninėje yra tuščių lovų, kai tuo tarpu regioninėse ligoninėse skyriai uždaromi, pacientai perkeliami, išleidžiami gydytis į namus?

Ir nustebino rezidentų pasakojimai, kad net šioje ligoninėje neužtikrintas visiškas saugumas. Neva skyriuje, kuriame gydomi COVID-19 užsikrėtę pacientai, visas personalas naudoja apsaugos priemones: vaikšto su kostiumais, su apsauginiais akiniais, antbačiais, tačiau kituose dviejuose skyriuose darbuotojai vaikščioja be apsaugos priemonių.

Lovų daug, bet jos nepadėtų

Turime apie 18 tūkst. lovų Lietuvos ligoninėse, jos užimtos mažiau nei 50 procentų. Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos oficialios pozicijos, Lietuvai kritiniu atveju reikėtų tarp 1000 ir 1500 reanimacinių lovų. Šiuo metu plaučių ventiliavimo aparatų Lietuvoje yra apie 900. Bet pagrindinė problema taptų ne dirbtinė plaučių ventiliacija, o deguonis. Šiuo metu Lietuvoje laisvų deguonies lovų apie 2000. Nutikus blogiausiam, tokių lovų reikėtų nuo 4000 iki 7000.

Pasaulis dar kovoja su pandemija, bet jau svarsto tolesnius žingsnius. Vokietija, Jungtinė Karalystė kol kas statys laikinas ligonines. Maskva jau paskelbė, kad priemiestyje statys naują ligoninę būtent koronavirusu užsikrėtusiems gydyti.

Pagrindinė problema taptų ne dirbtinė plaučių ventiliacija, o deguonis.

Ar Lietuva tam pasiryš? Gali būti, kad ateityje valstybėms bus vis svarbiau turėti pakankamai ligoninių ir gydytojų, pasiruošusių dirbti ekstremaliomis sąlygomis.

Niekas nežino, kada užklups nauja epidemija, bet mokslininkai neabejoja, kad jų sulauksime. Kuriame mieste tada neliks gydytojų? O gal turėsime super ligoninę, kurioje saugiai bus gydomi visi pacientai, o gydytojams bus sudarytos sąlygos dirbti be baimės užsikrėsti.

Ką dar reikėtų padaryti? Iš anksto numatyti, kas dirbs šioje ligoninėje, kilus naujai epidemijai ir kaip bus apmokama gydytojams ir kitiems darbuotojams už darbą šioje ligoninėje. Suplanuoti pratybas šioje ligoninėje. Ir tapti pavyzdžiu kitoms šalims.

Tokią ar tokias ligoninės išlaikyti mums gali tapti lygiai taip pat svarbu, kaip kariuomenę, kuri irgi ne kasdien kariauja, bet yra nuolat pasiruošusi gynybai.

Žinoma, čia savo žodį turi tarti medikai, infektologai, kurie ir pasakytų, kokiu keliu turėtų eiti Lietuva.

Dr. Jurgita Šiugždinienė yra TS-LKD Kauno sueigos pirmininkė, Kauno m. tarybos narė.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Tausokime maistą kartu

Susigrąžink gyvenimo spalvas

Video

00:50
01:14
00:27

Esports namai

Maistas

15MAX

URBAN˙/

Grožio programa 360°

Parašykite atsiliepimą apie 15min