Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Justas Pankauskas: 9 priežastys, kodėl nereikia naikinti Migracijos departamento

Šaltinis: 15min
1
A A

Justas Pankauskas Vidaus reikalų ministro Eimučio Misiūno siūlymas likviduoti Migracijos departamentą ir visas funkcijas perduoti policijai sulaukė visuotinės kritikos, šis žingsnis nenumatytas Vyriausybės programos įgyvendinimo plane ir jis liudija tik polinkį visas problemas spręsti problemas pačiu trivialiausiu būdu – uždarant ir sujungiant, bet ne įsigilinant į problemą ir užtaisant esamas spragas.

„Prezidentė Dalia Grybauskaitę aiškiai pabrėžė, kad migracijos procesai susiję ne tik su saugumu, bet ir žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimu, asmens duomenų apsauga, tarptautiniais įsipareigojimais, todėl pasiūlė pertvarkyti šią instituciją, o ne naikinti.

Lietuvos socialdemokratų partija nepritaria Migracijos departamento naikinimui ir verčiau siūlo stiprinti departamento analitines galias, investuoti į tarnautojų kompetenciją bei suformuoti aiškius uždavinius, kad departamentas galėtų tapti migracijos politiką įgyvendinanti institucija, o ne būtų verčiama ir formuoti politiką, ir ją įgyvendinti, ir priimti kritiką už tai, kad migracijos politika politiniu lygiu Vyriausybei nėra įdomi.

Taigi kodėl neverta naikinti Migracijos departamento?

1. Migrantai – ne nusikaltėliai

Migracijos klausimai turi būti sprendžiami visapusiškai, tai yra atsižvelgiant į daugybę faktorių: žmogaus teises, valstybės ekonominius, politinius interesus, valstybės ir visuomenės saugumo interesus, padėtį darbo rinkoje ir kita.

Migracijos departamentas yra specializuota institucija, kompetencijų ir analizės centras, kuris kiekvieno užsieniečio klausimą įvertina visais minėtais aspektais. Dažnai tenka sverti skirtingus interesus ir ieškoti proporcingo sprendimo.

Tuo tarpu policijos pagrindinė funkcija – užtikrinti visuomenės saugumą. Policijos veiklos metodai ir organizacinė kultūra lemia tai, kad į migracijos klausimus žvelgiama per siaurai. Policija savo veikloje vadovaujasi nelanksčiomis instrukcijomis, todėl negali įvertinti visų bylos niuansų.

Migracijos bylose, apklausiant užsieniečius, ypač prieglobsčio prašytojus, negalima naudoti policijos naudojamų tardymo metodų. Migracijos tarnautojai turi būti profesionalūs, bet jautrūs, nes bendraujama ne su nusikaltėliais, o su užsieniečiais, kurie dažnai jokių teisės pažeidimų nepadarė. Kai kuriose bylose reikia ypač didelio jautrumo (pavyzdžiui, bendraujant su smurtą patyrusiais prieglobsčio prašytojais, tiriant fiktyvias santuokas).

2. Užsienio investuotojai bus aptarnaujami policijoje – ar tai gerina Lietuvos įvaizdį?

Teisėtoje migracijoje svarbu kokybiškas asmenų aptarnavimas, kitaip tariant, imigracijos procedūrų patrauklumas užsienio investuotojams.

Migracijos departamentas yra civilinė įstaiga, joje nuolat vykdomi darbuotojų mokymai asmenų aptarnavimo klausimais. Klientų pasitenkinimas Migracijos departamento paslaugomis nuolat auga. Departamente veikia „VIP langelis“, kuriame aptarnaujami verslininkai, startuoliai ir aukštos kvalifikacijos darbuotojai. Taigi departamentas yra Lietuvos veidas užsieniečiams, kuriuos pritraukti labiausiai suinteresuota Lietuva.

Policijos migracijos tarnybos nuolat kritikuojamos dėl nekompetentingo ir nemalonaus asmenų aptarnavimo. Taip yra todėl, kad policijoje nevykdomi specializuoti mokymai, skirti asmenų aptarnavimui, pareigūnai pripratę bendrauti su nusikaltėliais. Iškyla didelė rizika, kad imigracijos sistema taptų nepatraukli, jeigu migracijos funkcijos būtų perduotos policijai.

3. Tai prieštarauja ES direktyvai

Prieglobsčio klausimai negali būti sprendžiami statutinėje įstaigoje – policijoje ar pasienio tarnyboje.

Pagal tarptautinius standartus, ES reikalavimus (ES 2013 m. birželio 26 d. direktyva 30013/32/ES) prieglobsčio sprendimus turi priimti nepriklausoma ir nestatutinė įstaiga. Statutinės įstaigos (policija, pasieniečiai) gali tik priimti prieglobsčio prašymus, tačiau po to juos privalo perduoti nagrinėti kitai, savarankiškai, nestatutinei įstaigai (šiandien tai yra Migracijos departamentas).

Perdavus prieglobsčio funkciją pasieniui ar policijai, Lietuva susilauktų JT Vyriausiojo pabėgėlių komisaro tarnybos kritikos, taip pat iškiltų rizika, kad Lietuva gautų baudą iš ES už netinkamą ES teisės įgyvendinimą. Prieglobsčio funkcijos negalima perduoti ir pačiai Vidaus reikalų ministerijai, nes ministerijos turi formuoti politiką, o ne užsiimti vykdomųjų funkcijų įgyvendinimu.

4. Prieštarauja gerajai Vakarų praktikai ir panašu Baltarusiją

Savarankiškos migracijos tarnybos su teritoriniais padaliniais yra geroji Vakarų valstybių praktika.

Migracijos funkcija yra savarankiška ir ypatinga, todėl visose ES valstybėse – išskyrus Estiją – jos vykdomos atskirose institucijose, o ne policijoje.

Estijos atvejis išimtinis: Estijoje į vieną tarnybą buvo sujungtos 5 prieš tai buvusios savarankiškos tarnybos (Lietuvos atitikmenimis tai būtų policija, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Migracijos departamentas, Vadovybės apsaugos departamentas ir Viešojo saugumo tarnyba).

Sujungimo tikslas – bendrųjų funkcijų konsolidacija. Tačiau būtina atkreipti dėmesį, kad migracijos ir ypač prieglobsčio srautai Estijoje yra žymiai mažesni nei Lietuvoje (pavyzdžiui, Estijoje per mėnesį prieglobsčio pasiprašo vienetai, o Lietuvoje – dešimtys užsieniečių).

Lietuvai, dėl jos dydžio ir migracijos apimčių, būtina turėti specializuotą migracijos įstaigą. Tikėtina, kad tai tik laiko klausimas, kada prieš Estiją bus pradėta pažeidimo procedūra dėl netinkamo ES prieglobsčio teisyno įgyvendinimo (žiūrėti 3 punktą).

Tuo tarpu Rytų valstybėse (pavyzdžiui, Baltarusijoje, Turkijoje) migracijos funkcijas įgyvendina statutinės organizacijos, Rusijoje buvusi Migracijos tarnyba prie VRM reorganizuota į VRM padalinį.

5. Civilius tarnautojus keis „brangesni“ statutiniai

Išlaikyti Migracijos departamentą kaip civilinę įstaigą yra pigiau nei turėti migracijos padalinį Policijos departamento sudėtyje.

Nors teigiama, kad policijoje migracijos tarnautojai būtų civiliai, visgi Estijos pavyzdys rodo, kad civilius migracijos tarnautojus palengva keičia statutiniai tarnautojai. Tai natūralu, nes statutinių tarnautojų atlyginimai yra didesni. Statutinių tarnautojų išlaikymas kainuoja brangiau (atlyginimai, parengimas, uniformos ir kita).

Jeigu būtų einama kitu keliu – dabartines policijos migracijos tarnybas perduodant Migracijos departamentui – tai pavyktų netgi sutaupyti, atsisakius dalies vadovaujančių tarnautojų ir statutinius tarnautojus palaipsniui pakeitus į valstybės tarnautojus.

6. Hierarchija policijoje trukdys priimti greitus sprendimus

Migracijos departamente klausimų sprendimas yra greitesnis ir lankstesnis.

Departamentas turi „plokščią“ administracinę struktūrą (direktorius, kuriam tiesiogiai pavaldūs 6 skyriai), todėl bet kurį klausimą galima išspręsti greitai ir lanksčiai. Tai ypač svarbu, kai sprendžiami „degantys“ klausimai nestandartinėse situacijose (o migracijoje nestandartinių situacijų apstu).

Policija pasižymi griežta ir didele hierarchija, todėl kol klausimas pakyla iki policijos generalinio komisaro, gali užtrukti iki savaitės.

7. Visuomenė nepritaria policinės valstybės idėjai

Dažnai kritikuojama, kad dabartinė migracijos institucinė sąranga yra iš sovietinių laikų paveldėta „pasų stalų“ sistema.

Taip yra todėl, kad iki šiol pasų išdavimu užsiima policijos teritoriniai padaliniai. Norint eiti modernios demokratinės valstybės keliu, būtina atsikratyti šio šleifo.

Be to, Valstybės kontrolė yra konstatavusi, kad migracijos klausimai yra policijai nebūdinga funkcija.

Siekiant valstybėje turėti atsvarų sistemą ir užtikrinti įvairius visuomenės interesus, nereikėtų vienoje institucijoje sutelkti per daug įgaliojimų ir funkcijų, ypač kai tos funkcijos institucijai yra nebūdingos.

8. Auga korupcijos tikimybė

Perdavus migracijos funkcijas policijai padidėtų korupcijos pasireiškimo tikimybė. Nors policija turi vidaus imuniteto tarnybą, korupcijos atvejų policijoje pasitaiko nuolat. Tai rodo, kad policija yra nepajėgi visiškai išgyvendinti šio reiškinio iš savo sistemos.

Pagarsėjusi istorija, kai leidimas gyventi buvo išduotas „įteisintam vagiui“ („vor v zakone“), taipogi įvyko dėl policijos – o ne Migracijos departamento – klaidos.

Migracijos departamentą taip pat supurtė korupcijos skandalas 2012 metais, tačiau nuo to laiko, atlikus reikiamas prevencines priemones, departamente nenustatyta nė vieno kyšio davimo atvejo.

Migracijos sritis korupcijos požiūriu yra labai jautri sritis, todėl būtina šioje srityje išlaikyti didžiausią nepakantumo korupcijai lygį ir taikyti aukščiausius etikos standartus. Tokie standartai taikomi Migracijos departamente.

9. Panaikinus Migracijos departamentą būtų sunaikintas 25 metų įdirbis

Šiuo metu Migracijos departamentas veikia kaip kompetencijų ir analizės centras – užtikrina, kad migracijos sprendimai atitiktų naujausios teismų praktikos reikalavimus, kad būtų laikomasi vieningos administracinės praktikos.

Tuo tarpu policijos migracijos tarnybų praktika skiriasi – kiekviename mieste taikomi šiek tiek skirtingi reikalavimai (tai kelia didelį darbdavių ir užsieniečių nepasitenkinimą).

Policijos migracijos tarnybų darbą turėtų prižiūrėti Policijos departamente veikiantis Migracijos skyrius, tačiau akivaizdu, kad jis šią funkciją atlieka nekokybiškai.

Iškyla didelė rizika, kad, nusprendus naikinti Migracijos departamentą, geriausi specialistai atsisakys pereiti dirbti į policijos sistemą, todėl ryškiai suprastės migracijos sprendimų kokybė. Bus prarastos didžiulės valstybės investicijos į kvalifikuotų migracijos darbuotojų parengimą.

Justas Pankauskas yra Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min