Dabar populiaru
Publikuota: 2019 gruodžio 2d. 15:49

Justas Pankauskas: Valstybė neturi finansuoti pelno siekiančių privačių mokyklų

Justas Pankauskas Švietimo sektoriuje finansinė situacija įtempta, o valstybė dar prisideda mokinio krepšelio lėšomis toms mokykloms, kurios ir taip gauna nemenką pelną. Bendrojo ugdymo mokykloms valstybė skiria 700 mln. eurų., iš jų – privačioms mokykloms finansuoti išleidžiama apie 22 mln. eurų.

Valstybinių mokyklų sąskaita remiamas privatus verslas. Privačių mokyklų pelnas praėjusiais metais siekė per 2 mln. eurų. Nenoriu paskatinti priešpriešos tarp valstybinių ir privačių mokyklų, tačiau matau akivaizdžią netiesą, kuomet vieniems valstybė stokoja atlyginimų kėlimui, tuo pačiu prisidėdama prie kitų milijoninio pelno.

Nevalstybinių mokyklų steigėjų siekiai yra iš tiesų kilnūs – skatinti konkurenciją, kelti mokymosi kokybę, motyvaciją ir pan. Tačiau pelną gaunančių mokyklų savininkai mojuoja argumentu, jog valstybė bet kokiu atveju turi prisidėti prie vaikų ugdymo, nes Konstitucijoje kiekvienam vaikui garantuojamas nemokamas mokslas.

Drįsčiau teigti, kad tai nevisiškai korektiška Konstitucijos interpretacija, nes valstybė išties garantuoja nemokamą mokslą kiekvienam vaikui, sudarydama sąlygas mokytis valstybinėse mokyklose. Visa kita – išvestiniai vertinimai ir tai nereiškia, jog Konstitucija garantuoja finansavimą privačioms pelno siekiančioms mokykloms.

Privačiam verslui veikti sudarytos sąlygos, tačiau valstybė negali ir neturi prisidėti prie pelno gavimo viešaisiais finansais. Sunkiai suvokiamas terminas UŽDAROJI AKCINĖ BENDROVĖ „Mokykla“.

Sąlygos privačioms mokykloms gauti moksleivio krepšelį sudarytos dar 2002 m. Jau tuomet turėjo būti apibrėžta, jog mokinio krepšelis skiriamas ne pelno siekiančioms privačioms ugdymo įstaigoms. Nors ir pavėluotai, tačiau šią spragą reikia taisyti.

Privačios mokyklos tam priešinasi ir teigia, jog nukentės moksleivių tėvai, nes už vaikų mokslą turės mokėti daugiau. Šiandien privatus mokslas vidutiniškai kainuoja nuo 3,5 tūkst. iki beveik 17 tūkst. eurų per metus, tad akivaizdu, jog jų paslaugomis naudojasi tik aukščiausias pajamas gaunantys tėvai. Taigi, reikalauti, kad valstybė prisidėtų dar ir prie pelno gavimo, yra mažų mažiausiai ciniška.

Dar vienas argumentas, kurį pateikia privačių mokyklų savininkai yra toks: tiek į privačias, tiek į valstybines mokyklas savo atžalas leidžiantys tėvai yra mokesčių mokėtojai, tad ir lėšų ugdymo aplinkai turėtų būti skiriama vienodomis sąlygomis.

Vadovaujantis tokia logika, prieisime iki absurdo pavyzdžių: nors ir turime iš biudžeto finansuojamą Lietuvos policiją, tačiau valstybė turėtų kompensuoti ir privačių saugos bendrovių patiriamas išlaidas. Be to, kodėl tėvai, kurie leidžia vaiką į valstybinę mokyklą, savo mokamų mokesčių dalimi turi prisidėti prie privačių mokyklų pelno?

Galima sutikti ir pritarti, jog privačios mokyklos turi būti steigiamos, jos skatina konkurenciją ir kelia mokymosi kokybę, tačiau jų pagrindinis tikslas ir turi būti – ne pelno gavimas, bet kokybiškas mokymosi procesas. Negali būti toleruojama situacija, kai valstybė stokoja lėšų geresniam ugdymo procesui, spartesniam mokytojų atlygio kėlimui, o kita ranka dosniai prisideda prie milijoninio privačių mokyklų pelno.

Justas Pankauskas yra LSDP pirmininko pavaduotojas.

Komentarai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

02:08
01:11
02:10

Esports namai

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie 15min