Dabar populiaru
Publikuota: 2019 gegužės 11d. 14:17

Justas Šaltinis: Sezoninis verslas įsibėgėja – kaip išvengti finansinių iššūkių?

Justas Šaltinis Artėjanti vasara ir po jos slenkantis ruduo – vienas pagrindinių sezoninio verslo etapų, reikalaujantis tinkamo pasiruošimo. Verslininkai sutiks – nuosavo verslo valdymas neatsiejamas nuo streso, o sezoninis verslas, kai pajamos dažnai gaunamos tik tam tikrą laikotarpį, sukelia dar daugiau keblumų. Tačiau tai toli gražu nereiškia likti be apyvartinių lėšų ne sezono metu. Atvirkščiai, sezoninis verslas gali būti išplėtotas taip, kad uždirbtų kaip įprastas.

Viena dažnų priežasčių, kodėl sezoninis verslas neretai susiduria su finansiniais sunkumais, yra ta, kad savo veiklai bei plėtrai negauna finansavimo iš tradicinių finansuotojų, tokių kaip bankai. Taip yra dėl to, kad jis dažniausiai vertinamas kaip rizikingas. Natūralu, norint gauti banko paskolą reikia turėti solidžią pelningos įmonės veiklos istoriją bei užstatyti turtą, kurio sezoninio verslo atstovai ne visada turi. Tačiau tai anaiptol ne priežastis nuleisti rankas. Pasidomėkite alternatyviais finansavimo šaltiniais, kurie, jūsų atveju, gali būti kur kas naudingesni.

Bendradarbiaudami su smulkaus bei vidutinio dydžio įmonėmis matome ir kitų kartais ne itin racionaliai priimamų sprendimų, kurie stabdo tokio verslo klestėjimą. Žinant kelias gudrybes, kurios atsveria sezoniškumo pavojus, galima drąsiai konkuruoti su visais metų laikais uždirbančiais verslais.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Palangos verslininkai
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Palangos verslininkai

Kruopštus planavimas – pusė darbo

Sezoninio verslo prigimtis neatsiejama nuo ciklų – svyravimų, kurie kartais gali tapti pražūtingi įmonei. Tai ypač aktualu, jei verslas orientuotas tik į vieną produktą ar paslaugą. Tie, kas verslą vykdo tik vasarą (pavyzdžiui, žemės ūkio veikla), neišvengiamai susiduria su kritiniais momentais šaltuoju metų laiku, o teikiantys paslaugas šventiniu, kalėdiniu laikotarpiu patiria nuosmukį šiltuoju sezonu.

Tačiau pardavimų sumažėjimo laikas anaiptol negali tapti „stagnacijos“ metu. Atvirkščiai, tai tinkama galimybė pasiruošti pirkėjų antplūdžiui. Šiuo metu patartina mokytis iš klaidų: remiantis praėjusių metų duomenimis kruopščiai suplanuoti kito laikotarpio pajamas, išlaidas bei apyvartinio kapitalo poreikį. Būtina nepamiršti atsižvelgti į ekonomikos bei darbo rinkos pokyčius. Tai padės išvengti netikėtumų. Ramus laikotarpis taip pat tinkamas darbuotojų mokymui, produktų kūrimui, naujų metodų ar technologijų pritaikymui.

Dar vienas patarimas – pasirūpinti reikiamais užsakymais, žaliavomis prieš prasidedant „bumui“. Tai suteiks didesnę galią derėtis su tiekėjais dėl palankesnių mokėjimo sąlygų, gauti papildomų nuolaidų, taip pat gali užtikrinti pirmenybę kitam atsargų užsakymui, jei prireiktų.

Be to, būtina numatyti „neplanuotų išlaidų“ eilutę, kuri, patartina, atitiktų 5-10 proc. išlaidų dydį. Tai ypač aktualu sezoniniam verslui, kuris priklauso nuo įvairių neprognozuojamų aplinkybių (oro sąlygų, ligų ar kt.).

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Palangos verslininkai
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Palangos verslininkai

Paskirstykite lėšas ir užtikrinkite pinigų srautus

Laikotarpiu, kai negaunama pajamų, įmonė vis tiek turės mokėti už patalpų nuomą, komunalines paslaugas, atlyginimus darbuotojams, mokesčius valstybei. Šių dalykų negalima nepaisyti net ir susidūrus su sunkumais.

Tiesa, neretai taip reikalingi pinigai yra versle, tačiau jie „užrakinti“ neapmokėtose sąskaitose. Laukimas, kol bus apmokėta sąskaita, gali būti skausmingas. Jei klientai sąskaitą apmoka po 60 ar 90 dienų, įmonė gali nukentėti ir įbristi į rimtas skolas. Susidūrę su šia situacija verslininkai jau žino, kad sąskaitų faktūrų finansavimo paslauga padeda išvengti tokių pavojingų laukimų. Tokiu atveju įmonės savininkas neprivalo laukti kelis mėnesius ar daugiau, kad sąskaitos būtų apmokėtos. Šį finansavimo būdą galima panaudoti veiklos išlaidoms padengti ar skirti rezervui strateginiam augimui. Be to, finansuojant sąskaitą, priešingai nei banko paskolos atveju, nereikia įkeisti turto ar įsipareigoti ilgam laikotarpiui.

Stebime tendencijas, kad vis daugiau sezoninio verslo atstovų aktyviau naudojasi sąskaitų finansavimo paslauga. Pikas paprastai būna gegužę bei vasarai pasibaigiant. Tai reiškia, kad tuo laikotarpiu jiems labiausiai reikia apyvartinių lėšų sėkmingai veiklai. Dažniausiai tai – inžinerijos, statybų, vėdinimo ir šaldymo įrangos, ledų pardavėjai, taip pat besiverčiantys žemės ūkio veikla.

Apsvarstykite papildomos veiklos galimybes

Neretai sezoninio verslo atstovai susitelkia tik į vieną sritį ir nepamato galimybių plėtrai.

Diferencijuokite savo pajamas. Paprastas pavyzdys – prekiaujant sodo įranga, kurios didžiausia paklausa pavasarį ar vasarą, paklausos sumažėjimo laikotarpiu galima prekiauti prietaisais, reikalingais namų aplinkos priežiūrai šaltuoju metų laiku. Arba turimą viešbutį, kai baigiasi vasaros turistų antplūdis, galima išnaudoti patalpų nuomai, pavyzdžiui, konferencijoms ar kitiems renginiams ne sezono metu. Be to, nenuvertinkite ir el. prekybos galios, net jei verslas sutelktas tik į trijų mėnesių laikotarpį. Tačiau įmonės turi gerai ištestuoti ir išsiaiškinti papildomos veiklos poreikį, kad nebūtų investuojama veltui arba nuostolingai.

Protingai pasirinkta papildoma veikla leidžia ne tik suvienodinti pinigų srautus, bet kartu užtikrina darbuotojų užimtumą, leidžia juos išlaikyti visus metus.

Justas Šaltinis yra „Factris“ vadovas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera

Video

01:09
02:13
02:24

Dabar tu gali

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie 15min