Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 vasario 25d. 15:04

Karolis Jachimavičius: Sakyti „davai“ yra patriotiška

Karolis Jachimavičius Rinktinės rungtynių minutės pertraukėlė. Treneris aiškina žaidėjams gyvenimo schemas, kalniečiai ir mačiuliai užsivedę ploja ir su raginimais „davai davai“ deda rankas į bendrą krūvą. Sakydami „davai“ jie neina į priešininkų pusę, jie nestoja į „Vieningosios Rusijos“ partiją, jie neneigia Sausio 13-osios nusikaltimų, jie sako lietuvių kalbos žodį, kurį pirmą kartą išgirdo dar kūdikystėje iš tėvų.

Taip pat žodžius bravo, čiau, bis, alio (iš angliško „hello“), kurie yra sugalvoti ne Lietuvoj (tikriausiai. Kas dabar gali atsekti, kas sugalvojo „dat“?), bet yra lietuvių kalbos žodžiai. Kuriuos žino ir yra naudoję visi lietuviai. Labai atsipalaidavę netgi didžiausi kalbos grynintojai juos ištartų.

Išgirdęs davai iškart žinai, kad kalbėtojas aistringas ir bekompromisiškas savo minčiai. Ir joks kalbininkų dialekto „pirmyn“ negali jo pakeisti, kaip kuinas negali pakeisti žirgo. Panašu, bet ne tas.

Būtent, kalbininkų dialekto. Kalbininkų diktuojama lietuvių kalba yra mažumos kalba, o ne absoliučios daugumos. Lietuvos kalbos politikos istorija yra tokia, kad kalba buvo muštruojama ir kapojama pagal mažos saujelės skonį.

Kažkas nusprendė, kad suvalkiečių tarmė neva yra kažkuo grynesnė už aukštaičių, kažkas nusprendė, kad priešdėlio „da“ lietuvių kalboje nėra („daknisot“! Yra! Aš jį ką tik pasakiau!), kad žodis „kad“ su bendratimi yra nusikaltimas prieš jotvingių influenceres vaidilutes.

Keli nusprendė, o visa tauta turi vykdyti, kitaip bus apskelbti blogais lietuviais, nors tie patys apskelbtieji 1991-aisiais rėkė Raudonajai Armijai „davaj, p******* namo, n*****!“ Keli žmonės sėdi, kabinėjasi prie lietuvių kalbos žodžių, formų ir frazių ir skelbia jas nelietuviškomis. Pagal savo skonį.

Jei jus gainios korektoriai dėl davai, sakykit, kad jūsų davaj yra ukrainietiškas. Arba slovėniškas. Arba baltarusiškas. Jeigu žodis ukrainietiškas, jis iškart švaresnis ir gaivesnis negu rusiškas. Kam gali kliūti slovėniški žodžiai?

Tu sakai davai, tu – blogas lietuvis, nes tu kalbi rusiškai. Draugų aplinkoj jis dažnesnis, oficialioj aplinkoj – tai rimtas nusikaltimas tautos įstatymams. Įsivaizduokit Nausėdą sakantį „davai“. Biškį nejauku, a? O kaip su Nausėdos naudojamais žodžiais bažnyčia (božnyta?), sniegas (snieg), turgus (targavat‘), rinka (rynak), grubiai (grubo), duoti (dat‘), knyga? Knyga! Įrišta atspausdinta informacija! Šventa kaip aukuras, o žodis – rusiškas. Kaip mes dabar gyvensim, kaip išliksim?

Kalbos grynintojai tuo labiausiai gąsdina – jeigu sakysi davai, bus blogai, mes išnyksim, kalba išnyks. Jei sakysi „knyga“, bus labai gerai arba nenutiks kažko blogo, bet jei sakysi davai, tai mes išnyksim. Neliks kalbos. Norėsi įvardint tą aparatą, kuris rodo filmuotos vaizdus, o šventas lietuvių kalbos žodis „televizorius“ bus išnykęs.

Nu tai jei pamiršim kažkokį žodį, sugalvosim naują. Vieta laisva nebūna. XVII amžiaus lietuvių kalba yra išnykusi. Praeitą savaitę klausiau istorikės skaitomą tų laikų mūšio aprašymą tuometine lietuvių kalba. Nėjo suprast. Taip pat išnykusi yra XIX a. lietuvių kalba. Kitaip mes dabar kalbam nei smetonmečiu, kai buvo normalu sakyt bonka. Žodžiai ateina ir išeina, svarbiausia juk intencija – laisvė, meilė ir taika. Rusišku žodžiu galima ir rinkti Putiną, ir jį vanoti, leiskit Navalnui pasakyt.

Žodžiai ateina ir išeina, svarbiausia juk intencija – laisvė, meilė ir taika.

Brangieji, jeigu esat viešas kalbėtojas ir jus gainios korektoriai dėl davai, sakykit, kad jūsų davaj yra ukrainietiškas. Arba slovėniškas. Arba baltarusiškas. Jeigu žodis ukrainietiškas, jis iškart švaresnis ir gaivesnis negu rusiškas. Kam gali kliūti slovėniški žodžiai? Na, jie slavai, bet jie tokie maži, o kuo šalis mažesnė, tuo žmonės geresni. Arba baltarusiškas davai. Kilni kova prieš diktatūrą!

Bet tokiam žurnalistui anksčiau ar vėliau blogai baigtųsi, jis būtų išcenzūruotas. Jei nuoširdžiai pasigilintumėt į angliškos leksikos cenzūravimą Lietuvoje, pamatytumėt, kad ji kyla iš bandymo išrauti viską, kas rusiška. Žodis „universitetas“ tegu būna, bet žodžio „failas nedaleisim“! Tai nėra blogesnis žodis, tiek pat naudingas kaip nelietuviški žodžiai „fakultetas“, „katedra“ ar „komisija“ ar žodis „ačiū“. Bet ne, VLKKistai eis ir trukdys kiekvienam sutiktam ant savo tako.

Vaikystėje jūs kalbėjot lietuviškai, bet atėjot į mokyklą ir prasidėjo jūsų gėdinimas ir mokymas kalbininkų žargono, jūs pradėjot po biškį galvoje užkurti viską kapojančią kalbos nacių svastiką, vidinį cenzorių. Kiekvienas viešas kalbėtojas ir rašytojas žino, per kiek perfomulavimų turi praeiti jo mintis, kad atitiktų VLKK režimo idealus.

Širdis sako viena, o protas sako atsiprašyti, jeigu kas iš širdies išsprūsta. Tai kenkia literatūrai, televizijai, radijui, spaudai, bet kokiai saviraiškai. Žodžių tėkmę mes išmokę stabdyti. Lietuvos rašytinėje žiniasklaidoje gali rasti sukursyvintų netgi visiškai lietuviškų vaizdingų pasakymų. Na, nenustebtumėte juk radę žodį „varyti“ su reikšme kažkur keliauti ar gerai performinti pakursyvintą. Nors lietuviškiau nesugalvosi, bet neva mes taip nesakom, atsiprašom, kad kalbam gatvės kalba, mes gatvėmis nevaikštom, į tualetą neinam ir lyties organų neturim. Tiek baimės yra kalbėti ką nori, žaisti žodžiais, kurti žurnalistikos literatūrą ir gyvąją kalbą, o ne žiopčioti pagal VLKK fonogramą.

Tiek baimės yra kalbėti ką nori, žaisti žodžiais, kurti žurnalistikos literatūrą ir gyvąją kalbą, o ne žiopčioti pagal VLKK fonogramą.

Taigi, joks žodis negali jūsų padaryti blogu lietuviu, tik jūsų intencijos gali. Žmonės netgi nemokantys lietuvių kalbos gali būti lietuviais. Būsite lietuviais tiek, kiek patys norėsite. Būsite lietuviais ir sakydami davai. Jūs nedarote blogo jį sakydami, atvirkščiai, jūs kovojat prieš protų kontrolę, bet kokią diktatūrą, kovojat už Lietuvą.

Nuverskime VLKK cenzūrą. Jų pačių ginklais. Pamenate, kaip jie bando eliminuoti ne jų skonio formas. Aš menu iš paauglystės, devyniasdešimtųjų, vieną vartymąsi, kad kelti klausimo negalima (nes tai neva rusiška, o kas rusiška yra blogai). „Kaip tu keli tą klausimą? Rankomis? Paskui prie sienos pastatai, iškėlęs?“

Lygiai taip pat galima prie bet ko prisikabint, prie bet kokios perkeltinės reikšmės. Kaip jūs galite mesti darbą? Kur tas darbas dabar? Kampe numestas guli? Kaip laikas gali bėgti? Laikas kojų neturi, sakyti „laikas bėga“ yra nelietuviška. Perkando esmę. Tu grauži esmę? Netikiu. Parodyk. Beje, kokie nors olandai gali turėti tą pačią metaforą perkasti kažką, taigi mums negalima.

Galėčiau tęsti ir tęsti. Laimas! Neva žalioji citrina! Bananas gerai, pomidoras gerai, agurkas gerai, apelsinas gerai, laimas kažkuo nusikalto, jo negalima. Bet greipfrutas nėra apelsinas, nėra mandarinas, taip ir laimas nėra citrina, tai atskiras vaisius.

Viskas. Pratęsiu kitą kartą. Davai.

P. S. Kalbos redaktoriams. Visos stiliaus ir kalbos kultūros yra neatsitiktinės, išraiškos priemonė, kurios prašau necenzūruoti. Nebent keiksmažodžiams uždėkit žvaigždutes.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Mėgaukis šiandien

Laimė jaustis saugiai

Sodo ir daržo ekspertai

Mes turėsim kūdikį!

Esports namai

Puiki sveikata – mažiau išlaidų

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min