Dabar populiaru
Publikuota: 2020 spalio 14d. 14:22

Karolis Sankauskas: Kas laukia Lietuvos būsto kainų šių metų pabaigoje?

Karolis Sankauskas Europos Sąjungos statistikos departamento Eurostato paskelbti duomenys rodo, kad ES nekilnojamojo turto sektorius santykinai gerai atlaikė pirmąją Covid-19 bangą. Eurostato skaičiai rodo, kad antrąjį 2020 m. ketvirtį, palyginti su antruoju 2019 m. laikotarpiu, būsto kainos Europos Sąjungoje padidėjo 5,2 proc., euro zonoje fiksuojamas lygiai 5 proc. būsto kainų prieaugis. Kodėl nepaisant krizės būsto kainos Europoje toliau auga?

Nustebino ir tai, kad antrąjį šių metų ketvirtį iš 27 ES valstybių tik dvejose valstybėse buvo užfiksuotas metinis būsto kainų nuosmukis: Vengrija (-5,6 proc.) bei Kipras (-2,9 proc.). Tuo tarp likusiose 25-ose ES valstybėse per metus, t.y. lyginant su 2019 m. antru ketvirčiu, būsto kainos padidėjo.

Turint omenyje, kad antrasis 2020 m. ketvirtis ES ekonomikai buvo ko gero pats sunkiausias dėl visuotinio karantino ir Covid-19 viruso protrūkio, Eurostat paskelbta būsto kainų Europoje dinamika pozityviai nustebino: nepaisant to, kad lyginant su antru 2019 m. ketvirčiu Europos Sąjungos BVP nukrito 14,1 proc., NT kainos padidėjo 5,2 proc., o absoliuti dauguma ES valstybių fiksuoja NT kainų prieaugį.

Kodėl nepaisant visuotinio karantino, neapibrėžtumo ir susitraukusios ekonomikos būsto kainos Europoje ir toliau kyla? Įtakos galėjo turėti ES mastu greitai patvirtintos ir įgyvendintos skatinimo priemonės, o taip pat pozityvi Europos Komisijos bei Europos centrinio banko komunikacija, kurią trumpai galima būtų apibūdinti kaip „nebijokite, mes jūsų nepaliksime ir visais įmanomais būdais skatinsime ekonomiką“.

Kaip kitų ES valstybių atžvilgiu pagal būsto kainų dinamika atrodo Lietuva? Eurostato duomenys rodo, kad Lietuvoje būsto kainos augo santykinai sparčiau nei ES vidurkis.

Ši komunikacija ir realus skatinimo priemonių įgyvendinimas galėjo tapti savotišku katalizatoriumi ES gyventojams: laikas žvalgytis įdomių NT projektų ir investuoti sukauptas lėšas dabar, kadangi ateityje dėl masinio pinigų spausdinimo būstas gali brangti. Euro zonos vartotojai šiuo metu sėdi ant 8 trln. EUR indėlių bankuose „maišo“ ir supranta, kad pinigų spausdinimo stadijoje jų pinigai tarsi tirpsta – šis aspektas bei savalaikė ES institucijų komunikacija paskatino ES gyventojus žvalgytis galimybių investuoti savo santaupas, o investicijos į NT dažnu atveju yra paprasčiausia ir labiausiai suprantama investicijų forma. Šį faktorių puikiai matome ir Eurostat paskelbtoje statistikoje: nepaisant ekonomikos nuosmukio, ES gyventojai aktyviai domisi NT rinka, kas atitinkamai palaiko NT kainų balansą augimo linkme.

Kaip kitų ES valstybių atžvilgiu pagal būsto kainų dinamika atrodo Lietuva? Eurostat duomenys rodo, kad Lietuvoje būsto kainos augo santykinai sparčiau nei ES vidurkis. Lyginant su praėjusių metų antru ketvirčiu, 2020 m. antrą ketvirtį būsto kainos Lietuvoje pakilo 7 proc., tuo metu kai visoje ES fiksuotas 5,2 proc. augimas. Antrąjį ketvirtį Lietuva užėmė 8 vietą visoje ES pagal būsto kainų augimo tempą, taigi papuolame į ES valstybių, kur būsto kainos kyla sparčiausiai, dešimtuką.

Ši Lietuvos statistika nestebina: esame ES valstybė, kuri nuo pirmos Covid-19 bangos nukentėjo bene mažiausiai visoje ES, o dėl teisingos ekonomikos struktūros (didelis pramonės svoris ekonomikoje ir mažas restoranų, viešbučių, turizmo bei aviacijos sektorių svoris BVP) Lietuvos ekonomika greitai perėjo į atsigavimo etapą. Normalu, kad ir NT kainų dinamikos atžvilgiu antrą ketvirtį pasirodėme geriau nei ES vidurkis.

Visgi, antrojo ketvirčio Lietuvos NT kainų statistika reikalauja detalesnio komentaro, kadangi skaičiuose galima įžvelgti svarbų niuansą: antrąjį ketvirtį senos statybos būstas Lietuvoje brango sparčiau nei naujos statybos būstas. Eurostat duomenys rodo, kad antrąjį ketvirtį senosios statybos objektų kainos per metus padidėjo 7,5 proc., o naujos statybos – 5,8 proc. Kodėl taip atsitiko? Tikėtina, kad esminės įtakos galėjo turėti dėl išbrangusių naujos statybos NT objektų pasikoregavusi NT objektų paklausa tarp Lietuvos gyventojų – senesnės statybos objektų link. Matydami, kad naujos statybos objektų kaina yra stipriai pakilusi, dalis Lietuvos būsto pirkėjų galėjo susifokusuoti dėmesį į senesnės statybos būstą, kur galutinė kaina yra mažesnė nei naujos statybos objektų. Šoktelėjusi senesnės statybos būsto paklausa ir galėjo išprovokuoti spartesnį kainų augimo šiame NT objektų segmente.

Spalio mėnesį Lietuva oficialiai įžengė į paskutinį šių metų ketvirtį, tad jau galima po truputį piešti prognozes apie būsto kainų perspektyvas Lietuvoje ketvirtą šių metų ketvirtį. Šiuo metu visos turimos indikacijos ir naujausi Lietuvos ekonomikos skaičiai leidžia prognozuoti, kad būsto kainos Lietuvoje ketvirtą šių metų ketvirtį augs, o augimo tempas svyruos ties 5-7 proc. riba.

Esame ES valstybė, kuri nuo pirmos Covid-19 bangos nukentėjo bene mažiausiai visoje ES, o dėl teisingos ekonomikos struktūros Lietuvos ekonomika greitai perėjo į atsigavimo etapą.

Tolesnį būsto kainų augimą Lietuvoje lems keli svarbūs aspektai. Pirma – nepamirškime apie gerėjančią Lietuvos ekonomikos būklę: esame ne tik ta valstybė, kur BVP nuosmukis dėl Covid epidemijos buvo vienas mažiausių visoje ES, bet ir valstybė, kurios ekonomika sparčiai atsigauna. Pavyzdžiui, naujausi skaičiai rodo, kad du didieji Lietuvos ekonomikos lokomotyvai – pramonė ir mažmeninė prekyba, kurie įdarbina beveik pusę visų Lietuvos dirbančiųjų – didina apsukas ir iš esmės jau įveikė pirmos Covid bangos sunkumus.

Antra – su atsigaunančia ekonomika taipogi atsigauna ir Lietuvos vartotojų lūkesčiai; Lietuvos vartotojų optimizmo lygis jau grįžo į šių metų kovo mėnesio lygį. Lietuvos vartotojai vis palankiau vertina ekonomikos ir darbo rinkos perspektyvas bei yra labiau linkę leisti pinigus – todėl dėl atsigaunančio vartotojų optimizmo ir atsigaunančios ekonomikos galima spėti, kad gyventojai ir toliau aktyviai domėsis NT rinka bei žvalgysis įdomių projektų.

Šį teiginį galiu pagrįsti ir mūsų įmonės pavyzdžiu: „Projektavimo sprendimų“ projektuojamų NT objektų skaičius pastaruoju metu sparčiai auga – o tai reiškia, kad gyventojų aktyvumas NT rinkoje didėja. Antra – matydami ekonomikos atsigavimo, atsigaunančio gyventojų optimizmo bei aktyvumo NT rinkoje požymius, didieji NT vystytojai nebus linkę dalinti didesnių nuolaidų pirkėjams ir būsto kainų neturėtų mažinti. Nuolaidų pirkėjams galėtų pasiūlyti nebent smulkūs NT vystytojai, kurie nebuvo sukaupę kapitalo rezervo ir kuriuos sunkmetis paveikė labai greitai – dėl finansinių sunkumų smulkesni NT objektų vystytojai iš tikro gali būti linkę mažinti kainas siekdami greičiau parduoti objektus – tačiau šie vystytojai rinkoje nedominuoja ir esminės įtakos Lietuvos būsto kainų statistikai neturės.

Lietuvos, tiek ir Europos NT rinka atlaikė pirmąją Covid-19 bangą geriau nei buvo galima tikėtis pandemijos pradžioje, kai visi rinkos dalyviai buvo ištikti šoko ir neapibrėžtumo.

Apibendrinant, skaičiai rodo, kad tiek Lietuvos, tiek ir Europos NT rinka atlaikė pirmąją Covid-19 bangą geriau nei buvo galima tikėtis pandemijos pradžioje, kai visi rinkos dalyviai (tiek pirkėjai, tiek pardavėjai) buvo ištikti šoko ir neapibrėžtumo. Natūralu, kad Lietuva dėl mažesnio Covid-19 poveikio ekonomikai lenkia ES vidurkį pagal metinį būsto kainų prieaugį, o dėl besikečiančios NT objektų paklausos senos statybos NT objektų kaina Lietuvoje augo sparčiau nei naujos statybos. Metams einant į pabaigą, stiprėjant Lietuvos ekonomikai ir gyventojų lūkesčiams, NT kainos Lietuvoje gali toliau didėti.

Karolis Sankauskas yra įmonės „Projektavimo sprendimai“ direktorius.

Komentarai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiškai su „Norfa“

Skanumėlis

Video

15:15
01:01:04
06:27

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min