Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Linas Balsys: Kas prezidentei neaišku žodyje „Ne“?

Šaltinis: 15min
0
A A

Viskas pagal įstatymą: 52 procentai mūsų atėjo į referendumą, 63 procentai iš mūsų, atėjusių, pasakė „ne“. Referendumas įvyko. Tai reiškia, jog Lietuva, kurią sudaro joje gyvenantys žmonės, nenori atominės elektrinės.

Mes gyvename teisinėje valstybėje – Europos Sąjungos narėje, kur  valdymas grįstas įstatymais, o ne valdančiųjų nuomonėmis. Vadinasi, valdžia, kuri tarnauja žmonėms, privalo padaryti taip, kad nauja atominė nebūtų statoma mūsų žemėje. Nes taip parašyta Referendumo įstatyme:

„Tuo atveju, kai konsultaciniame (patariamajame) referendume dalyvavo daugiau kaip pusė piliečių ir konkretaus sprendimo priėmimui pritarė ne mažiau kaip pusė jame dalyvavusių piliečių, sprendimas yra laikomas priimtu. Klausimas dėl šio referendumo sprendimo įgyvendinimo ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo jo paskelbimo turi būti svarstomas Seime Seimo statuto nustatyta tvarka.“

Perskaičius paryškintas vietas, aiškėja prasmė: ir patariamajame referendume priimtas tautos sprendimas privalo būti įgyvendintas!  O kaip –  turi svarstyti Seimas. Būtent, kaip įgyvendinti, o ne kaip išsisukti nuo prievolės.

Geras, paprastas įstatymas, suprantamas ir ne teisininkui. Deja, valdžia mums arogantiškai kartojo per visą agitacijos laikotarpį ką kita:  jog tai „tik“ patariamasis referendumas, kažkoks nerimtas,  ir  todėl  viską spręs valdžia, nors jai, žinoma, ir svarbi žmonių nuomonė. Tokių kalbų tikslas – demoralizuoti žmones, kad šie net neimtų referendumo biuletenių, ir tokiu būdu referendumas būtų sužlugdytas. Bet žlugo pačios valdžios planas, o referendumas – įvyko. Žmonės nepatikėjo UAB „Visagino atominė elektrinė“ skleidžiama valstybei milijonus kainavusia propaganda ir davė griežtą atkirtį.

Bet valdžiai  žmonių ištartas žodis „ne“  kelia tik galvos skausmą. Todėl bandoma žodį apsukti. Iš prezidentūros portalus apskrieja  komentaras,  jog „naujos atominės jėgainės nauda abejoja mažiau nei trečdalis balso teisę turinčių Lietuvos piliečių“. Iš Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko  S.Šedbaro – kad „... teisinių pasekmių referendumas nesukuria“.

Keistoki argumentai. O jei kas nors pradėtų skaičiuoti praėjusių prezidento rinkimų statistiką? Atėjo balsuoti 52 procentai, už populiariausią kandidatę iš atėjusių  pasisakė 68 procentai. Tai yra, šalies vadovę išrinko apie trečdalis  balsavimo teisę turinčių Lietuvos piliečių. Būtų absurdiška tokį teiginį net viešai diskutuoti, nes, pagal Lietuvos įstatymus, laikoma, kad šalies vadovė išrinkta visų šalies piliečių valia. Kodėl beveik tokiais pat procentais pareikšta piliečių valia  dėl VAE  turėtų būti menkinama?

Jei patariamieji referendumai nesukuria teisinių pasekmių, pasak p. Šedbaro, tai negi 1991-ųjų vasario 9-osios visuotinę apklausą dėl Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės (85 proc. rinkėjų dalyvavo, iš kurių 90 proc. buvo už Nepriklausomybę) turėtume nuvertinti?!  Bet juk apklausa  turėjo milžiniškas  teisines  pasekmes – netrukus mus pradėjo juridiškai pripažinti  kitos šalys.

Keista ir tai, kad kol kas tyli žinomi ir garsūs konstitucinės teisės specialistai. Juk jie tikrai galėtų  paaiškinti, ar yra būdų demokratinėje valstybėje ignoruoti tautos vieningai pareikštą valią.

O gal – laukiam, kol vėl atbėgs Čekuolis ir paaiškins, kaip turi būti. Pvz, kad raidės N ir E, kartu sudėtos, reiškia visai ne NE, o  nuoširdų visų valdžios sprendimų palaikymą.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min